Susisiekite su mumis

Vyriškos pėdkelnės

220
Komentarai

Tuoj papasakosiu apie 2 pagrindines klaidas, kurias daro žmonės, norintys pasiekti svajonių, laimės, pripažinimo, laisvės ir… Bonusas: sužinosi auksinę sėkmės paslaptį.

Pradėkime.

Kartą man pasakė, kad esu kiaulė. Nesupykau. Matai, kartais po vakarienės ant stalo palieku trupinių. Ne tik ant stalo. Trupinių lengvai galima rasti ir ant megztinio, ant veido ir palangės. Bet įdomiausia tai, kad nepriklausomai nuo to, jog nesu misteris tobulasis, draugai ir artimi žmonės vis tiek mane myli. Dar kartelį paboldinsiu paskutinę frazę: nepriklausomai nuo to, jog nesu misteris tobulasis (kokiu norėtų būti dauguma), man vis tiek sekasi ir draugai + artimi žmonės mane tebemyli.

Taigi, žinodamas, kad neturiu būti tobulas, nedarau vienos iš dviejų klaidų, kurias daro tie, kas stokoja dėmesio, pripažinimo, pagarbos, ir bando kitų akyse pasirodyti protingiau, gražiau nei yra iš tiesų, todėl
prisidaro problemų, kurių neprisidaro net gyvūnai, kuriuos matai nuotraukoje.
Pigs
Gaunu daug laiškų, kuriuose skaitytojai prašo patarti, kaip jiems elgtis. Štai vienas jų:

Labas! Norėčiau paklausti. Kai noriu susipažinti su naujais žmonėmis, aš pastebėjau, kad bendravimo pradžioje per Facebook aš esu visiškai nuobodus. Todėl man ir neina susibendrauti, labiau susipažinti. Realybėje su pažįstamais esu gan linksmas ir charizmatiškas (dažniausiai moku prajuokinti). Kaip man bendrauti su merginomis, kad nereiktų sukti galvos, ką rašyti ir kad  bendravimo pradžioje būčiau lygiai tiek pat charizmatiškas ir linksmas, koks esu su esamais draugais, draugėm.”

Esu įstikinęs, kad jei žmogui, parašiusiam šį laišką, ataugtų rausva uodegytė, jis akimirksniu nugalėtų blogas mintis, nerimą, nepasitikėjimą ir automatiškai taptų įdomus, žavus, charizmatiškas. Taigi, šiam žmogui reikėtų kuo greičiau griebti į rankas vėliavą su paršiuko logotipu ir… Suprask mane teisingai, nesiūlau žmonėms visais gyvenimo atvejais elgtis kiauliškai. Bet, kas jeigu žmonės pasimokytų iš gyvūnų paprastumo + atsipalaidavimo? ,,Alex Monaco, aš nenoriu mokytis iš gyvūnų, noriu tiesiog būti sėkmingu ir mylimu žmogumi”– pagalvos vienas iš skaitytojų. Nuos – Ta – Bu! Tuomet nustok elgtis kaip komersantas, kuris bando parduoti save lyg produktą!

Kartą skaičiau knygą, kurioje vienas vyras norėdamas pelnyti pripažinimo / dėmesio, nusprendė dėvėti spalvotas kojines.
Fred

Šio vyro kojinės sulaukė dėmesio. Bet kaip elgtis kitiems vyrams, kurie nori būti įdomesni už tą, kuris jau dėvi įdomias kojines? Šie vyrai nenorės kartotis – elgtis taip pat, todėl jiems reikės dar įdomesnių sprendimų! Todėl vieną dieną, siekdami pripažinimo jie apsiaus vyriškas pėdkelnės!! Beje, tokias pėdkelnes jau galima įsigyti!!!
Vyriskos-pedkelnes2
Taigi, ne už kalnų diena, kai šimtai plaukuotų vyrų „pagaliau” įsigys vyriškas pėdkelnes (PĖDKELNĖS TĖRA METAFORA), kurias vilkėdami jausis žyyyyyymiai intelektualesni, pranašesni, ir užbaigtesni už tuos netobulus žmones, kurie nešioja paprastas, netobulas senamadiškas kojines. Ech…. Man nereikia būti pranašu tam, kad numatyčiau tokių vyrų ateitį… Praėjus laikui pėdkelnės (Kalbu apie lengvai plyštančias dirbtines vertybes) suplyš, o  vyrai nešioję jas, gailėsis dėl to, kad laiku nesuprato, kad būtent netobulumas buvo ta vyšnelė, kurios taip…

NETOBULUMAS + MINUSAI MINUSAI MINUSAI

 ne visada atsiprašau. Aš ne visada paguodžiu. AŠ ne visada sušildau. Kartais dažnai naudoju AŠ.  ne visada iš karto pastebu klaidas. Mano tekstai ne visada yra wow ir kai kurie žmonės manęs dėl to nemėgsta. Net yra žmogiukų, kurie manęs nekenčia! Beje, gali būti, kad greitai įgysiu dar daugiau priešų. Tai tikrai atsitiks po to, kai sukursiu judėjimą prieš vyriškų pėdkelnių pardavėjus! O taip, parduotuvių savininkai tikrai manęs nebemylės už mano asmeninę nuomonę!

Bet žinai, nepriklausomai nuo to, kiek turėsiu priešų, visada bus žmonių, kurie mane mylės. Jie mylės manę todėl, kad esu tikras ir neslepiu savo baisių ydų + įpročių. Jie myles mane, net jeigu vis dar vazinėsiu senu Fordu. Taip, aš paprastas, ir man nesvarbu, ką pagalvos skaitytojai, kai pamatys mane išlipantį iš jo.

Kita vertus, mėgstu ir pasirodyti.

Bet esu daug pompastiškesnis nei atrodo. Kartais užsidedu sparnus, o kartais ragus. Kartais groju popsą, o kartais undergraundą:

Nesu fiksuotas. Todėl kartais keičiu stilių ir net nuomonę. Galbut kada nors pats užsivilksiu vyriškas pėdkelnes. Tai būtų kvaila, žinant, kad prieš minutę juokiaus iš vyrų, kurie jas perka, bet nesistengiu būti tobulas. Galbūt dėl to gailėsiuos, bet šią akimirką nesigailiu dėl nieko. Nesigailiu ir dėl to, kad kartą per mėnesį surūkau cigaretę. Ne visada iki galo, tačiau kartais – visą. Kartais galiu laaabai ilgai, o kartais… Velniava, dabar manimi nusivils visos moterys! Bet tai ne viskas. Kalbu su akcentu. Nemoku taisyklingai rašyti lietuviškai. Nosines taiso draugai ir pažįstami. Jie mokėsi žymiai geriau už mane. Buvau dvejetukų magnatas. „Sasha, jeigu ir trečią trimestrą nelankysi pamokų, pasirūpinsiu, kad tave išmestų iš mokyklos!” – kartą pasakė man matematikos mokytojas, vieną minutę prieš pamokos pradžią. Nespėjus suskambėti skambučiui aš išėjau į kino teatrą žiūreti 2 -ra „Gruobonis” dalį…

Pasakodamas savo istorijas nebijau būti nesuprastas arba atleistas iš pareigų. Nebijau prarasti darbą, nes pats save įdarbinau. Taigi, kas jeigu tu, mielas skaitytojau, susikurtum tokį gyvenimą, kad tau nereikėtų bijoti kitų žmonių poelgių? Supranti apie ką aš?

Atejo laikas pakeisti taktiką!

Atėjo laikas išeiti į GYVENIMO SCENĄ su tikslu ne būti įdarbintam, o duoti darbą tiems, kas jo ieško!

Atėjo laikas ne pasiimti, o duoti progas kitiems žmonėms!

Atėjo laikas tapti žmogumi, kuris nelaukia paguodos ir pripažinimo, o guodžia kitus ir padeda kitiems tapti pripažintiems!

Žinau, kad nėra paprasta tapti tokiu žmogumi, todėl siekiant šio tikslo tu prarasi draugus, bet vieną dieną jie sugrįš. Jie tikrai sugrįš, jeigu elgsies, kaip pasakiau. Žinau, ką sakau. Patyriau visa tai savo kūnu, žmogau! Štai ir papasakojau tai, ką norėjau. Štai ir… ,,Bet, Alex, o tai…” – nutrauks mane skaitytojas, nesupratęs potekstės. Žinau, kad šį straipsnį sudėtinga suprasti iš pirmo karto, tad jausdamas kaltę, nepatenkintam skaitytojui paruošiau oficialų atsiprašymą.

OFICIALUS ATSIPRAŠYMAS

Atsiprašau dėl to, kad tu iki šiol nieko nepadarei dėl savęs…

Taip pat atsiprašau dėl to, kad skaitant mano straipsnius reikia galvoti daugiau, nei įprasta. Tikriausiai viskas būtų paprasčiau, jeigu savo svetainėje pašokčiau striptizą. Būtų linksma, ar ne? Nereikėtų mąstyti – užtektų tik žiūrėti į ekraną!!! Būtų S-M-A-G-U! Bet bandydamas sužavėti skaitytojus, nepulsiu žemiau nei Donny Montell!
donny
Bet turiu paruošęs skaitytojams kai ką stipresnio už odos parodymą. Matai, visai greitai ruošiuosi nusimesti drabužius! Kalbu ne apie kūno, o sielos drabužius!!! Padarysiu tai knygos pagalba. Knyga vadinsis ,,Sielos drabužiai”. Perskaitęs mano naują knygą, tu patirsi intelektualų, o ne paprastą, kūnišką, orgazmą! Bet, deja, knygos teks palaukti. Dėl šio dalyko taip pat atsiprašau. Bet leisk man paklausti vieno dalyko. Atsakyk, KODĖL TU NORI IŠ MANĘS GAUTI DAUGIAU, NEI PATS IŠ SAVĘS? Juk Tu Galėtum Sau Duoti Daugiau Nei Aš Daviau/Duosiu Tau? Ar Sakai Neverta?

Vis dar spoksai į ekraną? Kur tavo veiksmai, po velnių? Kiek dar laiko būsi žmogumi, kuris abejonių turi daugiau nei laimės?

Nori pasakyti, tau sunkiau nei tam žmogui, kuris neturi rankų ir kojų? Jis važinėja po pasaulį ir įkvėpia milijonus!
Nick

Tu turi kojas ir rankas, kodėl vis dar žiūri į ekraną???

,,Alex, tu nesupranti mano situacijos, aš praradau artimą žmogų ir nieko nenoriu” – pasakys kažkas. Turiu atsakymą. Manai jam būtų gera, jei žinotų, kad tu nuleidai rankas? Užsidirbk pinigų ir pastatyk tam žmogui diiiiidelį paminklą, jeigu jau taip jį myli… Parašyk jam knygą. Pastatyk jam filmą, bet maldauju, nesėdėk sudėjęs rankų, sušiktas tinginy!

Vis dar lauki stebuklingo patarimo, kuris galėtų palengvinti tavo netobulą gyvenimą? Puiku, man didelė garbė pasidalinti su tavimi nuostabiu patarimu.   

Velniop tobulą gyvenimą!

Kai kurie žmonės nuolat skundžiasi, kad gyvenimas nėra tobulas. Velniop tobulą gyvenimą!!! Mano supratimu, gyvenimas neturi būti paskendęs meduje. Jis turėtų būti įvairus: juokingas, sarkastiškas ir nesuprantamas. Atsakymų paieškos – štai kas mus veda į priekį! Supranti apie ką aš? Tik supratęs, kad gyvenimas privalo būti mįslingas ir problematiškas, o ne tik tobulas, tu pats užsigeisi daugiau iššūkių. Tik užsinorėjęs daugiau iššūkių, tu pajusi krūtinėje didžiausią norą SU – KLYS – TI ir vėl ATSISTOTI!

Sustokim trumpam…

Įkvėpkime oro, ir lyg dulkes nuo plaukų, nukratykime velniop įsitikinimus, prisisiurbusius prie mūsų pilkųjų smegenų, ir dar kartą perskaitykime žemiau esantį tekstą:

Gyvenimas neturi patikti. Gyvenimas neprivalo būti tobulas. Gyvenimas neturi būti paskendęs meduje. Jis turėtų būti įvairus: juokingas, sarkastiškas ir nesuprantamas. Atsakymų paieškos – štai kas mus veda į priekį! Tik supratęs, kad gyvenimas privalo būti mįslingas ir problematiškas, o ne tik tobulas, tu pats užsigeisi daugiau iššūkių. Tik užsinorėjęs daugiau iššūkių, tu pajusi krūtinėje didžiausią norą SU –  KLYS – TI ir vėl ATSISTOTI! Tik pajutęs krūtinėje didžiausią norą kovoti, spręsti problemas, tu pradėsi mėgautis procesu!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Tikiuosi, pasiėmei iš mano straipsnio naudos? O gal lauki vienintelės, didžiausios, auksinės sėkmės paslapties? Gerai. Atėjo laikas papasakoti tau vieną istoriją.

35 KAMBARIAI

Kažkada seniai, seniai, gyveno vienas žmogutis, kuris laaaaabai aistringai norėjo išmokti išminties ir kovos menų, todėl bandė patekti pas geriausius mokytojus. Bet jam niekas neleido mokytis, juk jis buvo paprastas vyrukas iš kažkokio kaimo pavadinimu, San Te. Bet jis apgaule praspruko į mokymų teritoriją. Mokytojai, pamatę jo užsidegimą, priėmė jį į Šaolinį šluoti grindis. Po metų mokiniui leido pradėti mokslus. Tam, kad taptų meistru, jam reikėjo pereiti net 35 kambarius.

Kiekviename kambaryje buvo super mokytojas, kuris lavino skirtingus mokinio įgūdžius. Taigi, mokinys pradėjo kelionę per kambarius. Praėjo daug dienų + mėnesių, ir vieną nuostabią dieną, pagrindinis mokytojas pasikvietė mokinį į didįjį susirinkimą ir tarė: „Šaunuolis, per 5 metus tu perėjai visus 35 kambarius. Tad leidžiu tau tapti vienu iš 35 klasių mokytoju”.

„Bet aš nenoriu būti vienu iš 35 kambarių mokytoju, aš noriu sukurti visiškai naują 36 kambarį” – atsakė mokinys. Mokytojas išgirdęs tokią akiplėšišką mokinio užgaidą, iššiuntė jį kuo toliau nuo mokyklos. Bet mokinys vis tiek sukūrė savąjį 36-tą kambarį. Pas jį atėjo daug mokinių ir …

Kodėl pasakoju šią istoriją?

Suprask, tau nereikia kitų žmonių leidimo, kad galėtum sukurti savo 37-tą kambarį!

Tu gali pasiekti daugiau už kitus. Bet kad tai įvyktų, turi leisti sau elgtis kaip mokytojui. Žinau, kad tavo manymu tu nesi pasiruošęs, bet tai tėra tavo asmeninė nuomonė…

220 Komentarai

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai

Sukurta Adf.lt