Susisiekite su mumis

Tūkstantis rutuliukų kurie pakeis jūsų gyvenimą

16
Komentarai

Šią istoriją, kuria dalinuosi, suradau „kabančią“ internete ir išverčiau.  Ši istorija sulaukė begalės „like‘ų“ užsienio portaluose. Tai naudinga informacija, todėl kad sužinosi apie priemonę, kuri padeda stebėti savo gyvenimą iš šalies. Ji padės nepaleisti vėjais to, kas kiekvieno gyvenime yra svarbiausia. Istorija prasideda taip:

Prieš kelias savaites aš išsiviriau sau kavos, paėmiau rytinį laikraštį ir prisėdau paklausyti radijo. Perjunginėjant kanalus, netikėtai mano dėmesį prikaustė aksominis senuko balsas. Jis nerišliai kalbėjo apie tūkstantį rutuliukų. Aš susidomėjęs pagarsinau radiją ir patogiai įsitaisiau kėdėje.

– Gerai, – tarė senukas. – Galiu kirsti lažybų, kad jūs darbe esate labai užimti. Vakar, šiandien, rytoj. Ir tegul jums daug moka, bet už tuos pinigus jie perka jūsų gyvenimą. Pagalvokite. Jūs nepraleidžiate to laiko su mylimais žmonėmis ir artimaisiais. Nei už ką nepatikėsiu, kad jums būtina visą tą laiką dirbti, kad sudurti galą su galu. Jūs dirbate, kad patenkintumėte savo norus. Bet žinokite, kad tai uždaras ratas – kuo daugiau pinigų, tuo labiau jų norisi. Ir jūs dar daugiau dirbate, kad uždirbti dar daugiau. Reikia sugebėti vieną akimirką savęs paklausti: „Ar man tikrai yra būtinas tas ar kitas daiktas, pavyzdžiui, naujas automobilis?“. Ir dėl to jūs pasiruošę praleisti pirmąjį dukters šokių pasirodymą arba sūnaus sportines varžybas?

– Leiskite man papasakoti apie tai, kas realiai man padėjo išsaugoti ir prisiminti tai, kas mano gyvenime yra svarbiausia. – Ir jis pradėjo pristatyti savo „tūkstančio rutuliukų“ teoriją:
– Vieną gražią dieną aš sėdau ir skaičiavau. Vidutiniškai žmogus gyvena septyniasdešimt penkis metus. Aš žinau, kad kai kurie gyvena trumpiau, kiti ilgiau. Bet gyvena maždaug septyniasdešimt penkerius metus. Tada aš, septyniasdešimt penkis padauginau iš penkiasdešimt dviejų (tiek, kiek metuose yra sekmadienių) ir gavau trys tūkstančius devynis šimtus – tiek sekmadienių jūsų gyvenime. Kai apie tai susimąsčiau, man buvo penkiasdešimt penkeri.

Tai reiškė, kad aš jau pragyvenau du tūkstančius devynis šimtus sekmadienių. Man liko tik tūkstantis. Todėl aš nuėjau į žaislų parduotuvę ir nusipirkau tūkstantį nedidelių plastikinių rutuliukų. Subėriau juos visus į peršviečiamą indą. Po to kiekvieną sekmadienį aš ištraukdavau ir išmesdavau vieną rutuliuką. Ir pastebėjau, kad matydamas, kaip kaskart mažėja rutuliukų skaičius, ėmiau labiau vertinti tikrąsias gyvenimo vertybes.

Nėra galingesnės priemonės, nei stebėti kaip mažėja prabėgusių dienų skaičius! Dabar, paklausykite paskutinės mano minties šiandien, kuria norėčiau su jumis pasidalinti, prieš tai, kai apkabinęs savo mylimą žmoną eisime pasivaikščioti. Šį rytą, iš stiklinio indo, aš ištraukiau paskutinį rutuliuką… Todėl kiekviena išaušusi diena man – dovana. Aš dėkingai priimu ją ir dovanoju artimiesiems bei mylimiems žmonėms šilumą ir džiaugsmą. Žinote, aš manau, kad tai vienintelis būdas gyventi gyvenimą. Aš dėl nieko nesigailiu. Buvo malonu su jumis pakalbėti, bet man reikia skubėti pas savo šeimą. Tikiuosi, dar susiklausysim!

Aš susimąsčiau. Tikrai buvo, apie ką pagalvoti. Aš šiandien planavau trumpam nuvykti į darbą. Reikėjo padirbėti ties projektu. Vėliau, kartu su bendradarbiais, planavau eiti į klubą. Vietoje to, aš pakilau į viršų ir švelniu bučiniu pažadinau miegančią žmoną.

– Pabusk, mieloji. Važiuosime su vaikais į iškylą.
– Brangusis, kas nutiko?
– Nieko ypatingo. Tiesiog aš supratau, kad seniai kartu neleidome išeiginių. Ir dar…
Užsukime į žaislų parduotuvę. Man reikia nusipirkti tūkstantį plastikinių rutuliukų…

16 Komentarai

  1. Paulius

    2014-09-10 at 07:31

    Super istorija, labai susimąstanti. Daugiau tokių!

  2. Audrius

    2014-09-10 at 08:12

    Labai labia labia daug tiesos šioje istorijoje…

  3. Jovita

    2014-09-10 at 11:31

    Tikra tiesa sitoje istorijoje, kad ir nebutinai su rutuliukais, kai zmogus suzino kad liko nedaug gyventi tada tik suvokia kiek laiko mazai praleido su seima ar artimais jam zmonemis, Todel neleiskime nelaimems ir atsitikimams nutikus suvokti ko nepadareme, darykime dabar

  4. Artūras

    2014-09-11 at 07:42

    Pasakysiu taip: zajabis’ tam senukui kalbėti apie tai, kad nebūtina eiti kasdien į darbą, kai gauna pensiją ir gali sau leisti kiekvieną dieną trintis su anūkais ir pensininke žmona. Sakot, kad ir jaunimas gali nedirbdamas kasdien “sudurti galą su galu”? Beabejo. Tik ar tai bus gyvenimas? Paklauskit bet kurios jaunos šeimos, kuri gyvena iš pašalpų, ar jiems toks gyvenimas yra mielas? Nors ir leidžia kartu kiekvieną dieną? Realybėje, be pinigų, tu net vaiko į treniruotes neišleisi, kad sulauktum tų “pirmųjų varžybų”. Todėl nusiimkit rožnius akinukus. Gyvenime reikia dirbti, kad galėtum mėgautis, kad ir tuo vienu sekmadieniu. Bet tu bent jau juo mėgausies, o ne galvosi apie tai, kaip sukrapštyti centus duonos kepaliukui.

    • remi

      2014-09-12 at 11:23

      Nuostabi istorija. Taip sutinku is karto reikia dirbti, sudarit pagrinda po kojom, o paskui reikia seimos pavyzdi rodyti savo augantiems vaikams ir spet praleist su jais laiko, butinai, sutinku !

    • paulius exp

      2015-02-06 at 23:25

      Visiskai sutinku,darbas ir darbadieniai niekada nesibaigs,tai yra visiskai neimanoma siais ar kitais laikais.Zinoma reikia moketi sugebeti rasti laiko ir seimai,visur turi buti lygybe.O del rutuliuku tikrai gera ideja

    • Baslys

      2015-09-27 at 23:30

      Tokius žmones, kaip Jūs, gerb.Artūrai, suprantu ko gero geriau, nei jie patys. Bet mano nuomonė – visiškai priešinga. Manau, jei žmonės viską darytų priešingai, nei daro, visiems taptų keliskart geriau. Kodėl? Nes jie viską daro iš baimės. O būtent iš baimės žmogus elgiasi visiškai priešingai, nei reikėtų. Matote, tam, kad gautumėte tai, KAS BŪTINA, pakanka nors kiek krutėti, bet daryti reikia viską iš meilės. Tuo pasirūpino pats Sutvėrėjas. O noras TURĖTI daugiau, geriau, gražiau rodo žmoguje egzistuojančio gyvuliškojo prado viršenybę prieš dvasiškąjį. Net du trečdalius laiko žmonės eikvoja tam, kad pasirodytų esantys kažkuo geresni už kitus. Jie visi sunkiai serga arba sirgs, nes gyvena stresuose.
      Taigi, nekaupkite stresų ir ieškokite pirkti rutuliukų (TIK NE PAČIŲ GERIAUSIŲ!)

  5. milda

    2014-09-11 at 08:30

    Nuostabi istorija! Dekui kad pasidalinot!

  6. 2014-09-11 at 12:39

    matosi,kad tai ne lietuvoje gyvenančio parašyta….gyventi ir išlaikyti šeimą LT,tai vadinasi,kad tu nepasirinksi išeiginės,o džiaugsiesi,kad išviso ją gauni…o ką jau čia bekalbėti apie savaitgalius ar iškylas su šeima,jei algos vos užtenka mokesčiams…nebent iškylos pėsčiomis,įsidėjys sausą batoną…

    • ML

      2015-04-09 at 18:58

      O kuom blogas laikas vaikščiojant su šeima parke? Ar būtinai išvykus su šeima valgyti? Gi esmė kartu praleisti laiką, pasigrožėti gamta, pažaisti su vaikais, pavalgyti galima ir namuose.

  7. Rima

    2014-09-11 at 13:57

    Puiku,kad jaunuoliai mąsto apie gyvenimo prasmę…manau-galima spėti apkabinti žmoną,pažaisti su vaikučiais…ir padirbėti dėl pinigučių,bet svarbu tada RUTULIUKUS skirti ir sekmadieniių džiaugsmui,t ir nuveiktiems darbams,bet BŪTINA VALDYTI LAIKĄ,tai reiškia-planuoti

  8. edvirdas

    2014-09-18 at 04:43

    Arturo ir As teisingi zodziai. Jei galvosi tik apie tai, jog reikia daugiau laiko praleisti su seima, o ne kaip ta seima islaikyti, tai kazin ar tavo vaikai pasakys tau “aciu” uz praleista laika su jais, jei sunus negales nueiti treniruote , kad galetu sudalyvauti pirmose varzybose, o dukra soks savo pirmajo sokio negales sokti, nes nebus uz ka nupirkti sukneles…. O visi tie, kurie liaupsinate si straipsni… pagalvokite apie gyvenima kokioje salyje parasyta….tik jau ne Lietuvoje…

  9. Daiva

    2014-09-18 at 08:52

    Ačiu, geriau vėliau negu niekada, man jau 52 lekiu kamuoliukų!!!!!!!!!!!!

  10. Ilona

    2014-09-19 at 11:45

    ir pasipyle pasiteisinimai, kad nera laiko, nes reikia sventimui pinigu…Niekada jo nebus ir pinigu nebus pakankamai, bet turime sekmadienius, laisvas minutes, kurias isnaudojame televizoriui, internetui, bet ne bendravimui…Tik paskutinemis gyvenimo akimirkomis apgailestaujame, kiek daug nspejome pasakyti mylimiems zmonems.Galbut zinodami , jog ryt ar poryt paskutine diena skubesime i ja sutalpinti visa gyvenima, kad ir kokias pamokancias istorijas skaitytume, mokomes tik is patirties , deja…O istorija kaip pamoka-gera, idomi tik ne visiems isisavinama….Nepamirskite , jog gyventi reikia siandieni!!!

  11. klausimas

    2015-01-14 at 11:56

    labas. gal galite pasidalinti,kur rutuliuku matete kaune pirkti?:)

  12. Vaiva

    2015-10-31 at 11:56

    Nuostabi istorija..pamokanti..is tiesu taip yra mes ne tam isnaudojam ir skiriam laisva laika…nusipirksiu tikrai tuos rutuliukus gal taip ismoksiu vertinti sekmadienius. Aciu uz nuostabia istorija.

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai

Sukurta Adf.lt