Su marcipanais

Turėjau vieną mėgstamą vietelę, kur kiekvieną savaitę apsilankydavau nusipirkti paties nuostabiausio kruasano su marcipanais. Bet kartą likau apstulbęs: vos atsikandęs kruasano supratau, kad jis prarado skonį, tą tobulą skonį, kurį taip dievinau. Gal kažkam tas naujasis skonis patiko labiau, bet aš tą akimirką netekau didžiulio malonumo. Galite sakyti, kad pernelyg sureikšminu tokias smulkmenas, bet prisipažinsiu, kad nuotaika buvo sugadinta geram pusdieniui. Kitą dieną vėl atėjau į kepyklėlę, tikėdamasis, kad vakar dienos nusivylimas tebuvo nemalonus nesusipratimas, bet skonis ir vėl buvo ne tas…

Kadangi pats kūriau šios kepyklėlės internetinę svetainę (www.monamikepyklele.lt) ir turėjau progos susipažinti su jos vadovais, susitikęs „netyčia“ užsiminiau apie kažkodėl pakitusius kruasanus. Nesitikėjau tokios reakcijos, bet Mon Ami „mama“, ponia Elena, su didžiuliu užsidegimu pradėjo manęs klausinėti, kurioje vietoje pirkau kruasaną (kepyklėlių jie turi ne vieną) ir kokią tiksliai dieną. Ji kruopščiai išklausinėjo visko ir pasiūlė netrukus vėl aplankyti tą pačią mano pamėgtą vietą. Žinoma, už kelių dienų taip ir padariau, o kai suleidau dantis į traškų kruasaną, su malonumu supratau, kad jo skonis toks pat nuostabus kaip ir anksčiau. Taigi ir toliau kiekvieną savaitę kartu su savo darbuotojais valgome kruasanus su marcipanais.

Taip, mano ir mano dizainerių darbas yra žiauriai įdomus. Kurdami įvaizdžius skirtingoms kompanijoms, susipažįstame ir su jų veikla. Žinote, kas žavi labiausiai? Mus veža stebėti žmones, kurie dievina savo darbą, ir, be viso to, yra tiesiog puikūs žmonės. Tokie, iš kurių norisi mokytis. Tokių žmonių nėra daug, bet jų yra. Ir jie apdovanoti tokiomis savybėmis, kurių verta pavydėti. Jeigu žmogus turi šias savybes – jam sekasi tiek gyvenime, tiek versle.

O kam nesiseka? Na, turbūt labiausiai tiems, kurie simuliuoja meilę klientams. Lietuvoje yra dešimtys kepyklėlių ir dauguma jų skelbiasi neva kepančios su meile. Kokia ten meilė – pats ne kartą lyginau kruasanus iškeptus kitose vietose… Radau tik ragelio formos plastmasinį skonį. Ir tokie „gamintojai“, paskambinę į dizaino studiją, pageidauja susikurti rūpestingos ir mielos kompanijos įvaizdį, panašų i „Mon Ami“. Kai tuo tarpu patys nėra nei kruopštūs, nei rūpestingi. Tokie klientai tenori iškamšos, prikištos įspūdingų dizaino elementų. Panašiai, kaip dabitos, kurie apsirengę prabangiu švarku tikisi, kad taps labiau vertinami. Neeeee, verslas, „nusipirkęs“ dailų logotipą arba interneto svetainę, netampa geresnis. Toks verslas tik nutolsta nuo klientų, nes ima meluoti, vyniodami š… į auksinį popieriuką, bandydami po įvaizdžiu paslėpti savo tuštybę. Neišd-e-e-e-e-e-e-gs. Per dešimt metų išmokau atpažinti tokius užsakovus. Jie sako „sukurkite wow dizainą, kuris visiems patiktų“, o didelės širdies, rūpestingi dizaino užsakovai, kuriems iš tiesų rūpi jų klientai, mūsų prašo „sukurkite dizainą, kuris parodytų tikrąjį mūsų veidą“.

Per ilgą laiką suradau geriausią automobilio meistrą, žinau kruopščiausią advokatą, kuris ne kartą gelbėjo mano užpakalį, pažįstu geriausius kitų sričių specialistus, kurie iš tiesų myli savo darbą. Patikrintų specialistų sąrašas mažas, bet auksinis. Apie juos ir rašau savo knygą, apie žmones, kurie yra turtingi vidumi. Galbūt dar papasakosiu apie kažką iš šio sąrašo, apie specialistą, į kurį tikrai verta kreiptis, o kol kas primenu: jeigu norėsite atsidurti devintame danguje, tiesiog nuvykite į „Mon Ami“, ir net jei kruasanas su marcipanais nepatiks, vis tiek atrasite kažką tokio, kas skirta Jums.