Susisiekite su mumis

Sustingę žmonės

Gaunu daug laiškų iš žmonių, norinčių surasti save, išspręsti darbo, meilės problemas. Šie žmonės noriai mokosi, žavisi savo autoritetais, moka už seminarus, bet pokyčių – 0. Kodėl žmonės užšąla ir nesiekia savo svajonės, kartoja klaidas? Turiu savo nuomonę apie tai, kodėl taip atsitinka. Papasakosiu. Tavęs laukia ir desertas – atsakymas į vieno skaitytojo laišką

11
Komentarai

Esu šventai įsitikinęs, kad tu stengies judėti, trokšti pasiekti svajones, bet…

Gaunu daug laiškų iš žmonių, norinčių surasti save, išspręsti darbo, meilės problemas. Šie žmonės noriai mokosi, žavisi savo autoritetais, moka už seminarus, bet pokyčių – 0. Galbūt šioks toks progresas ir jaučiamas: vieni papildė savo kolekciją – nusipirko dar geresnių / protingesnių knygų, kiti pagaliau užsimovė žiedą ant rankos, bet tai jiems nepadejo atsikratyti vienatvės. Tikslai lyg ir pasiekti, o ten – krūtinėje – šalta…

Kodėl žmonės užšąla ir nesiekia savo svajonės, kartoja klaidas?

Turiu savo nuomonę apie tai, kodėl taip atsitinka. Papasakosiu. Tavęs laukia ir desertas – atsakymas į vieno skaitytojo laišką:
sraipsnis
Iš pradžių noriu pasakyti, kad dėl visų tavo problemų tikrai nekaltas kaimynas, tėvai, šefas, Alex Monaco, oras arba tas diedukas danguje. Yra žmonių, manančių, kad tas visagalis senukas, esantis aukštai danguje, buvo girtas, kai kūrė šį pasaulį… Ne, jis nekaltas, nes ten, danguje, tikrai niekas neparduoda alaus…

Kas gi tas tikrasis kaltininkas?

Tu žinai…

…Gali būti, kad ne tų žmonių pėdomis ėjai arba neteisingai panaudojai jų padovanotas žinias…

GUMINIAI AUTORITETAI

Privalau tau papasakoti vieną istoriją. (Tai – savotiškas raktas į viso šio straipsnio turinį.)

Pasibaigus šaltai žiemai su tėvais ir broliu atvažiavom atostogų pas močiutę. Močiutė, pamačiusi mus, kaip visada labai apsidžiaugė, ne taip, kaip aš… Matote, man nepatikdavo jos pamokslai. Na, aš buvau labai žingeidus, norėjau sužinoti daug, bet tikrai ne iš jos.

Tai buvo pirmas kartas, kai teko apsigyventi mažame geltoname namuke, esančiame šalia močiutės namo. Čia praeitais metais gyveno nepažįstami žmonės, bet jie išsikraustė. Šiame namuke radom palėpę. Prisimenu, susimušėm su broliu dėl to, kad abudu norėjome ten miegoti. Bet palėpė atiteko man (nors brolis ir buvo vyresnis). Pamėgau ją. Vieną dieną žaisdamas aptikau slėptuvę, kurioje radau juodą dėžę. Atidaręs ją tarp senų daiktų radau laiškus, numargintus įvairiausiais piešiniais, kurie kartu su žodžiais prarijo mano dėmesį. Visko tuose laiškuose nesupratau, tik ištraukas… Viena iš patikusių ištraukų buvo ši: „Greičiausias ir patikimiausias būdas sužavėti suaugusiuosius – tai tiesiog juos išklausyti“. Pats faktas, kad radau kažką, paslėptą tame name, juodoje dėžėje, privertė mane įsidėmėti šiuos ir kitus žodžius visam gyvenimui…

Ryte į palėpę atėjo brolis. Aš dar krapščiausi dėžėje, o jis, pamatęs ant grindų laiškus, pagriebė vieną iš jų ir pabėgo. Išbėgau paskui. Mes jau buvome lauke, kai mus užklupo močiutė. Jai brolis padavė laišką, o ji, pažiūrėjusi į laišką, tyliai ištarė: „Tu radai mano ir senelio laiškus“. Močiutė papasakojo, kad anksčiau šiame geltoname name gyveno ji, o vėliau išnuomavo pastatą kitiems žmonėms..

Mūsų pažįstami žmonės savo paslaugų nereklamuoja TV, jie – ne iš žurnalų viršelių. Bet jie tikrai turi šį tą įdomaus savo „juodoje dėžėje“. Niekada nepamiršiu, kaip per naktį perskaičiau paslaptingoje dėžėje surastus laiškus ir jų turinį mažiausiai du kartus ir galvojau, kad žmonės, kurie parašė šiuos laiškus, buvo įdomesni už tuos, kuriuos pažįstu aš. Net negalėjau patikėti, kad tai gali būti tie patys žmonės, kurių nemėgau klausytis…

Kur galima surasti gerą patarėją, autoritetą? Apsidairyk aplinkui. Pagalvok, ar tikrai tai turi būti sėkmės įrodymais padengtas dėdė? Yra žmonių, kabinančių medalius tiems, kurie turi daugiau gerbėjų Facebooke. Kiti gauna + už didelį namą, blizgantį laikrodį ir automobilį.

O kokius žmones laikai autoritetais tu?

Žmonės tiki, kad pinigai, daiktai yra tiltas į laimę, bet tavo tikslas turėtų būti ne surasti tiltelį, tavo tikslas laimė. Tau reikia patarėjo, kuris yra LAIMINGAS BE JOKIŲ TILTELIŲ.

Jeigu manai, kad tie patyrę senukai, kurie seniai viską suprato ir mielai nusispjauna į ĮVAIRIAFORMIUSBRANDINIUSNUOLATATSINAUJINANČIUSDAIKTUS nėra tau pavyzdys ir jeigu laimingus matai tik pinigingus žmones, žinok: norintys uždirbti milijardą tikrai neprivalo turėti mokytoją milijardierių. Juk pirmas milijardą uždirbęs žmogus šioje žemėje negalėjo turėti mokytojo milijardieriaus. Jeigu nori pasiekti kažką didingo, tau gali užtekti įkvėpėjo – žmogaus, kuris motyvuoja. Tavo mokytojas neprivalo būti žmogus – patarėjas gali būti knyga, straipsniai. Tačiau čia iškyla vienas „bet‟… dėl kurio gimė šis straipsnis. Tai, kad susiradai kokybišką informacinį šaltinį arba nuostabiausią patarėją / mentorių, nėra garantija, kad tavo gyvenimas pasikeis tai priklauso nuo to, ar priimsi pateiktą tau informaciją tinkamai.

INFORMACIJOS ABSORBAVIMAS

Pažiūrėkite į tuos žmones, kurie moka tūkstančius už seminarus, perka knygas. Jų reakcijos kartais būna:

„Aš tai jau girdėjau“

As-tai-jau-girdejau
Man ****************, kai kažkas sako: „Aš tai jau girdėjau, visa tai žinau“. Žinai?!?!?! Kodėl niekuo nepaketei?!

Pažįstu mentorių, kuris kartą pasakė: „Nori, papasakosiu, kodėl žmonės miega?‟ Atsakiau „taip‟. Perpasakosiu šią istoriją ir jums:

Kartą Markas Tvenas turėjo draugą – kunigą, kuris buvo vienas geriausių ir labiausiai vertinamų oratorių. Jo pasiklausyti susirinkdavo būrys žmonių, tačiau Markas Tvenas niekada nebuvo draugo pasirodymuose: arba neturėjo laiko, arba buvo išvykęs. Draugas daugybę kartų kvietė Marką tol, kol jis pagaliau sutiko: „Gerai, sekmadienį atvyksiu“. Tam sekmadieniui kunigas pasiruošė geriausiai, kaip tik įstengė – į pamokslą sudėjo visa, ką turėjo geriausia, – juk atvyks Markas Tvenas!

Ir štai renginys. Markas Tvenas atsisėdo priešais pamokslininką. Nuostabi kalba skambėjo kaip simfonija, kaip poezija, į kurią kunigas sudėjo visą savo energiją. Tačiau pamažu pamokslininkas ėmė blaškytis, pradėjo nerimauti, nes priešais jį sėdėjo Markas Tvenas: sustingęs, tarsi būtų miręs. Jo veide neatsispindėjo nė menkiausia pritarimo užuomina. Kiti klausytojai dažnai plodavo, jie išgyveno ekstazę, o Markas Tvenas sėdėjo visiškai neparodydamas, kokį įspūdį – teigiamą ar neigiamą – jam darantis draugo pamokslas. Jis atrodė abejingas ir šaltas.

Kunigui pabaigus pamokslą, draugai kartu važiavo automobiliu. Šventikas neįstengė prisiversti paklausti apie savo pamokslą, tad jie važiavo tylėdami. Tik Markui Tvenui belipant iš automobilio kunigas tarstelėjo:

Tu nieko nepasakei apie mano pamokslą.

Markas Tvenas atsakė:

Jame nebuvo nieko naujo. Aš tai jau gridėjau. Namuose turiu knygą, nuo kurios tu paprasčiausiai visa tai nukopijavai. Šita paskaita – ne tavo. Gali apgaudinėti tuos neišmanėlius bažnyčioje, o aš – išsilavinęs, skaityti moku. Visai atsitiktinai kaip tik tą knygą vakar varčiau.

Kunigas negalėjo patikėti:

– Ką tu kalbi? Aš nieko nenurašinėjau. To negali būti!

Markas Tvenas atšovė:

– Toje knygoje užrašytas kiekvienas tavo pamokslo žodis – rytoj rytą atsiųsiu tau ją.

Kitą dieną kunigas gavo didžiulį žodyną su prierašu: „Čia rasi kiekvieną savo žodį“.

Protinguolis – skeptikas, vardu Kritikas, pavarde Analitikas, gali sunaikinti bet kokią poeziją. Jis gali pasakyti, jog tai esą tik paprasti bereikšmiai žodžių junginiai. Jie gali neįstengti perskaityti to, kas parašyta tarp eilučių – o poezija slypi ten. Ten grožis ir ekstazė, ir visa, kas reikšminga. Visa tai paslėpta po simbolių ir metaforų poetine kalba.

Yra dalykų, kuriuos galima pažinti tik per jų integralumą. Jų neįmanoma suskaidyti, nes jie yra visuma. Tiesa kur kas didingesnė, nei jos dėmenys, sujungti tarpusavyje. Prisimink Lietuvos himno melodiją ir išbarstyk bet kaip joje esančias natas – jos nebeskambės. Ir ši melodija nebus svarbi kitataučiui, nes jis neturi nieko bendo su Lietuva. Jam šių natų derinys neprimins Lietuvos kovos už laisvę, tai nesušildys jo širdies. MELODIJA NĖRA VISŲ NATŲ, GARSŲ SUMA. TAI – KAŽKAS DAUGIAU.
Taigi. Tu gali išskirstyti mano arba kito žmogaus žodžius pavieniui – visus juos rasi žodyne, bet žodyne nerasi nei manęs, nei kito žmogaus. Tie, kas to nesupranta, išmeta naudingą jiems informaciją tik dėl to, kad jie mano, jog tai jau girdėta, ir jie užmiega ant krūvos pavadinimų „Tai girdėta, panašu“. Ir jie pramiega svarbiausia…

„Tai buvo nuostabu.“

Labai-aptiko
„Alchemikas“ – nuostabi knyga laisvalaikiui praleisti“, – teigia vienas. „Ir aš perskaičiau, ir aš perskaičiau“, – giriasi kitas. Štai ką aš jiems pasakysiu: „Puiku, džiaugiuos dėl to, kad skaitėte „Alchemiką“. Ar patiko pagrindinio herojaus „holivudiška“ kelionė?‟ O dabar testas jums: ar atsimenate istoriją apie šaukštą ir du lašus? O pamenate pagrindinius personažo išgyvenimus dėl svajonių moters ir noro surasti save? „Alchemikas“ persmelktas atsakymais į klausimus, kuriuos nuolat užduodi sau!!!

Ar matėte, kaip vyrai geria vyną? 0-O-0- plia, ir nėra… Tas pats yra su knygomis, po to jie, apkabinę pultelius, mąsto, ką veikti toliau…

Dievinu vieną mažą knygelę suaugusiems – „Mažasis princas“. Vaikystėje perskaičiau kaip pasaką. Vėliau perskaičiau dar ir dar, ∞ kartų. Šią knygą galima perskaityti per valandą, o tam, kad suprastum, reikia viso gyvenimo. Esu įsitikinęs, kad tie, kurie skaitė ją, mano, kad perkando šį šedevrą – NĖ VELNIO! Pabandyk iš naujo, atrasi naują pasaulį!

„Informacija visada gulės ir lauks mūsų, tačiau klausimas: ar mes esame jai pasiruošę???“ 

Žmonės ŽAVISI autoritetais, bet nesimoko iš jų.
Juos labiau domina slapčiausios jų gyvenimo peripetijos nei asmeniniai pasiekimai. „Kas tas Alex Monaco…?“ – klausia kai kurie skaitytojai… Ir kaip jie elgsis sužinoję? Jeigu pasakyčiau, kas esu, jiems pradėtų rūpėti, kur gyvenu, o sužinoję tai, norėtų žinoti, ar mano klozetas paauksuotas ar ne…? Straipsnius rašau, kad žvaigžde taptum tu, o ne aš!

Žmonės MOKA už seminarus, kad pasiklausytų, sudalyvautų, o ne išgirstų ir pasinaudotų tuo, ką norima pasakyti.
Išsižiojęs seminaro dalyvis: „Wow, seminaras buvo įspūdingas“. Po seminaro jis grįžta i tą patį „urvą“, pasakoja aplinkiniams apie nuostabius pasiekimus pavadinimu „Pavyko nukeliauti į seminarą!“… Paprašyk papasakoti, ko išmoko, ir seminaro dalyvis pasikasys galvą: „Aaaaaammmmmm… aaaaammmmmm“. Dauguma nuosekliai negali nupasakoti to, ką girdėjo…

„Jokia svarbi informacija nebus naudinga tol, kol jos nepanaudosi.“ 

„Visa tai – nesąmonė, todėl, kad…“

Todel-kad
Tu gali turėti labai skanų, specialiai tau sukurtą vienetinį Ferrero saldainį, tačiau praryti jį suvyniotą į popierių. Deja, dauguma žmonių taip priima informaciją… Šiuo atveju saldainis yra patarimai, kuriuos gauname iš mentorių arba knygų. Tu sakai: „Mhm, gal ir nieko“, bet smegenys turi savo nuomonę, joms ne-e-e-e-e-e-e-patinka, kai bandoma atsikratyti informacijos, kuri saugiai gulėjo čia 10 metų – pilkoji masė priprato prie jos kaip tu prie kėdės, esančios tavo kambaryje. Ir tavo smegenys bando paneigti naujienas, apvilkdamos jas klaidingom interpretacijom – popieriumi, apsaugančiu nuo saldainio – tikros ekstazės.

Alex Monaco, va, tu pasakei taip, o kas jeigu….“ arba „Visa tai – nesąmonė, todėl, kad“, – pasakys viską žinantis Vasia… Velniop visus senus mąstymo šablonus. Turi nustoti krušti save NON STOP režimu, ieškodamas straipsnyje klaidų, neatitikimų!  Neteisingas informacijos interpretavimas – tai vėžys, žudantis tavo veiksmus. Geriau pradėk krušti savo problemas!!! Nustok skųstis, kad tau kažko trūksta, kad tau davė nelabai aiškų patarimą. Geriau pagalvok, kaip gali pats užpildyti trūkstamą dalį!

NORIU DAR, DAR, DAR. DESERTAS!

Desertas

„Ilgų straipsnių niekas neskaito, žmonės mieliau skaito straipsnius su tiksliais nurodymais kaip elgtis“, – pasakytų populiariausio Lietuvos žinių portalo vadovas. Ir jis būtų teisus. Skaitytojai nori nurodymų. Tačiau gavę jais nesivadovauja – jie dar nesurinko pakankamai informacijos, kuri juos įtikintų, kad planuojamas veiksmas tikrai pavyks. Rizika… Ir jie laukia kitų nurodymų… Esu įsitikinęs – jie tikrai sulauks atsakymų į visus klausimus, kai jiems bus >80 metų…

Net jeigu parašyčiau 10 punktų, kaip pavergti tavo antrąją pusę – blondinę Mildą arba Darių – kitas skaitytojas paklaustų manęs, kaip pavergti kitą Mildą, kuri yra brunetė. Jeigu parašyčiau, kaip pavergti brunetę Mildą, skaitytojas paklaustų, kaip pavergti Zosę, ir lauktų tolimesnių updeitų… IŠMOK PANAUDOTI INFORMACIJĄ, KURI JAU PATEIKTA, PRITAIKYK JĄ SAU!

Suprantu tave, skaitytojau: tau sunku pačiam išnarplioti mazgus galvoje, juk tu toks užimtas TV serialais arba rimtais pranešimais Facebooke, o gal – kitais hobiais, užtikrinančiais malonų laisvalaikį, bet ne pokyčius. Tikrai norėčiau tau padėti, todėl ir rašau šį straipsnį. Bet gal pasidalinkim šia problema 50 / 50: aš rašysiu toliau, o tu būk geras, pasistenk panaudoti tai, ką jau parašiau. Tai nereiškia, kad niekada neatrašysiu tau, jeigu gausiu laišką – kartais tai darau. Šį kartą atsakiau žmogui, parašiusiam PM. Jis paklausė, kaip prisijaukinti merginą.

Mykolai, norėdamas prisijaukinti merginą, iš pradžių prisijaukink save! Išmok su savimi ant pavadėlio vaikščioti! Ar žinai, kaip dauguma vaikinų atrodo iš šono? Jeigu smegenys pavaizduotume kaip šunį, jos temptų kūną. Kitų atvirkščiai, galva išvis neveikia – velkasi paskui kūną. Tai – gan juokingas reiškinys! Tai – net ne anomalija. Tokių vyrų vien „Macao“ klube per vakarą šimtukas…

Moterys dievina subalansuotus vyrus. Ar tu toks esi? Tu jau turi tai, ko trokšta moteris… KLAUSIMAS: ar tu moki šį organą panaudoti?.. Tau reikia dirbti su juo dažniau… Aš ne apie jį, nežiūrėk žemai, žiūrėk aukščiau, dar aukščiau, ej… dar aukščiau!

Joks straipsnis, knyga arba filmas per savaitę arba mėnesį nepadės tau išmokti pakabinti merginos. Tam, kad pavyktų, reikia mažiausiai pusės metų. Nuliūdai? O tu manei, kad pasakysiu tau burtažodį, duosiu piliulę, kurią išgėrus merginos pačios šoks tau į glėbį? Ne-e-e-e-e. Moterys pradės rodyti tau dėmesį, kai tavo smegenys, širdis ir kūnas veiks vienu ritmu. Tu tapsi geru pavyzdžiu. Prisimink, merginos nori šalia turėti žmogų, iš kurio galima šio to išmokti.

Žinai, ką tau patarčiau? Išmokti pirmą pamoką dešimtukui. Atsisakyk to jausmo, kad tau reikia naujesnės knygos, patarimo. Vietoj to pasirink informaciją, kurią jau turi, ir galbūt ja tiki. Galbūt tai – straipsnis, seminaro įrašas, knyga? Paimk į rankas, praryk kiekvieną sakinį, išmok atmintinai ir panaudok. Tapk tuo, ką skaitai. Pajausk tų žodžių galią ir reikšmę sau. Susikurk savo viziją, savo taisykles!

Susifokusuok

FOKUSAS

FOOOKUUUUUSAAAAS!

Bruce-Lee

Prisimink: patarėjas, informacinis šaltinis tau bus kaip šuniui penkta koja, jeigu nebūsi pasiruošęs PRIIMTI, IŠSISAUGOTI ir PANAUDOTI gautos informacijos. Tau nepadės auksinė knyga, pasirašyta Robert Kiyosaki, jeigu tu, suvalgęs desertą, neišlaižysi lėkštės – kiekvienos raidės iki nosinės! Dar kartą, dar kartą, kartų.

11 Komentarai

  1. Danielius Goriunovas

    Vasario 2, 2015 at 12:05 am

    Opa, Alex, bene pirmas išties tavo patikęs straipsnis! Jėga! 🙂

    Pabaiga, beje, priminė man šį superinį straipsnį: “Don’t Get Things Done, Get the Right Things Done” http://www.samuelthomasdavies.com/essentialism/ . Pats jo šūkiu vadovaujuosi… Ir ką žinai – susifokusavimas ir nesibarstymas po visur ir visada… Padeda! :))

    • Alex Monaco.lt

      Vasario 2, 2015 at 8:53 am

      Dėkoju.
      Gali papasakoti daugiau apie “Don’t Get Things Done, Get the Right Things Done” straipsnį. Kuo jis susijęs su mano?

      • Danielius Goriunovas

        Vasario 9, 2015 at 9:39 pm

        Nėr už ką! Aš nuoširdžiai tik tikiu, kad jūs tą pačią temą užkabinote – besimokydamas iš milijono šaltinių ir nesigilindamas į jokį vieną (ir nedarydamas ko išmokęs pats) juk nieko nepasieksi! Kaip pats teigi, pirmiausiai – išmokt derėtų pirmą pamoką dešimtukui. Tuomet jau žiūrėt toliau. 😉

        Tarp kitko, tavo “PM” nuoroda straipsnyje sulūžusi. 🙂

  2. Nerijus

    Vasario 2, 2015 at 9:45 am

    Straipsnis kuris nė vienam bus šaltas dušas 🙂

  3. Matas

    Vasario 4, 2015 at 10:01 am

    “Jai suvaldysi save, lengvai suvaldysi ir visus kitus.
    Pergale pries save yra tobulas triumfas”

    Ačiū tau Alex Monaco už puikius straipsnius!
    Ačiū kad esi. Ir stengiesi del mūsų.

  4. Vytaute

    Vasario 5, 2015 at 7:10 am

    Labas 😉 Geras straipsnis, saunuolis. As jau supratau, kad viska turiu kas yra geriausia. Ir mokausi pazinti save kiekviena diena. O seminarai tikrai motyvuoja, bet kaip ir tu sakai tik ta akimirka, kai ten buni 😉 o po to viskas is pradziu. Man reikejo apie metu, kol protas ir dusia pradejo mastyti vienu ritmu. Skaiciau daug knygu, klausiau webinaru ir pan. Bet dziaugiuosi, kad supratau, kad gyvenimo seimininke esu as. 😉 o tavo mintys yra tikrai ikvepiancios. Dekoju.;)

  5. andrius

    Vasario 5, 2015 at 2:34 pm

    wow. +++

  6. TKenz

    Vasario 8, 2015 at 3:50 am

    Nors Fecebook’e turiu nulį face’sų, bet jaučiuosi lyg labai kokybiškame draugų rate, kuriame yra ir Alex ir visi jo straipsnius skaitantys. Ačiū Alex, kaip visuomet – giliai ir stipriai. Beveik prie to pačio keletą sakinių nuo savęs pridėsiu.
    Atrodo judam, spurdam, draugų šimtais, smartfonų įkrovinėti nespėjam, klubai, redbuliai, vodkė, selfiai ir dar daugiau FB draugų. Mūsų avatarai linksmi, šiuolaikiški ir atsipūtę, o patys kaip tos statūlos iš Alex straipsnio – sustingę, kažkur nugrimzdę, be sąlyčio su tikrumu. Dabartinės 25-40mečių kartos drama kyla iš dviejų gyvenimų sulyginimų: be FB ir su FB. Vyresnėms kartoms FB negalioja ir jie gyvena tuo tarybiniu tikrumu, ir retai išgirsi, kad jiems tikrovės trūksta. Netgi priešingai – jiems jos per daug. Jaunesnieji yra “pajungti” ir save mato per savo puoselėjamus internetinius profilius. Ėj, jaunimas, “feeling loved”!? Bet čia jų pati tikriausia tikrovė, kurioje jiems gerai ir kurioje, daugiau ar mažiau, verdame ir mes. Galų gale ne senukai esame ir paprikolinti mėgstame, ir selfį vieną kitą, ir jaunesnes mergytes pakalbinti, ir tas FB visai osam kai tinkamai naudoji. Bet tų laikų tikrumo vis pasigendama. Kai retas mobilų turėjo ir tu nežinojai ką tavo draugai per dieną veikė, ir tu laukei progos juos susitikti, ir paprasčiausiai pasišnekėti, o merginą į pasimatymą kviesdavai žiūrėdamas jai į akis. Tada šokdavai apsikabinęs per Enrikės Iglesijo balades ir žinojai, kad joks mesendžeris jos iš tavęs neatims, ir pabėgdavot dviese kur nuošaliau, kur užtagindavot vienas kitą tik savo pačių atmintyse.
    Su visais, pasiilgusiais tikrumo, sekančiu komentaru pasidalinsiu mini istorija/ receptu kaip susigrąžinti tikrumą. Puikiai derės prie Alex minčių apie fokusą. Tiks ir Mykolui. Beje, Mykolai, šerti ir glostyti bandei? Cha, baikoju. Alex, koks tavo MBTI? Smalsu.

  7. Inga

    Balandžio 8, 2015 at 6:18 pm

    Patiko 🙂

  8. Eimantas

    Sausio 27, 2016 at 2:34 am

    Norėčiau mokytis iš Tavęs, Monaco.

  9. pakeliui į laimę

    Rugsėjo 12, 2016 at 9:41 am

    Ačiū, Geras straipsnis. Čia gal vyrams buvo skirta, bet aš pasiėmiau, kas naudinga man:)
    1. Išmintingi gali būti ir šalia esantys
    2. Informaciją reikia priimti naujai
    2. Neieškoti priekabių (“Sorry. seem to be the hardest word……”)
    3. Pritaikyti informaciją sau
    4. Susitelkti į tikslus, ne į ūžesį.
    Dėkui dar kartą. Kiek dar tobulėti man!

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai