Kartą manęs paprašė paskolinti automobilį🚗, bet… kas vyko toliau
Kartą man paskambino draugas Vitalijus. Pasiūlė: „Atlėk į svečius.“
Seniai jį mačiau, todėl sutikau: „Ok, būsiu po 30 minučių.“
Įšokau į automobilį. Pasukau link Palemono. (Vitalijus gyveno bendrabutyje, Marių gatvėje.)
Įžengęs pro duris sužinojau naujieną, kad Vitalijaus brolis gavo teises.
Pasveikinau Vitalijaus brolį. Maniau, kad viskas baigsis rankos paspaudimu, tačiau klydau. Vitalijaus brolis pareiškė: „Alex, man reikia praktikuotis, bet aš neturiu automobilio. Gal paskolinsi savo?“ Atsisakiau. Nenorėjau, kad mano automobilis pavirstų metalo laužu.
Nesakau, kad mano automobilis buvo brangus. Juk tais laikais (2003 metais) aš buvau dar tik pradėjęs kelionę į rimtą verslą. Taupiau centus, todėl važinėjau „Reno 19“.
„Reno 19“ buvo darbo įrankis, su kuriuo aš važinėjau pas klientus. Ir nors kai kurie klientai juokėsi iš mano automobilio, aš jį mylėjau. Taigi, nenorėjau duoti jo pacūkui, kuris gali jį sudaužyti.
Nereikia pamiršti, kad organizacija pavadinimu „AAA Foundation for Traffic Safety“ padarė tyrimą ir įrodė, kad 16-17 metų vairuotojai dažniau nei bet kurios kitos amžiaus grupės vairuotojai patenka į autoįvykius (tyrimo info).
Visa tai žinodamas, pabandžiau nukreipti kalbą. NEPAVYKO. Vitalijaus brolis vėl pakartojo:
– Paskolink automobilį!
– Tikrai neduosiu automobilio. 100%! Net nebandyk vėl prašyti! Nepavyks! – atšoviau aš.
Kas per mada skolinti automobilius? Kam man problemos?
Skaitytojau, o tu bet kam skolini savo automobilį?
Ir aš nenorėjau…
Taigi paprašiau: „Palik mane ramybėje.“
Ech…
Jeigu tik būčiau žinojęs, kas bus toliau … … …
***
Vitalijaus brolis vėl pakartojo:
– Duok raktus, tikrai nesudaužysiu tavo mašinos.
Prašau…
Duok raktus.
Alex, paskolink renuką.
Duok raktus…
Raaaaktus…
Duok raktus…
Paskolink raktus.
Heyyy…
Girdi?!
AR NEGIRDI?!!
– Neskolinsiu! – atšoviau nežinau kelintą kartą.
„Kas per užsispyrėlis?“ – galvojau aš bandydamas nereaguoti į jo prašymus.
– Viskas, gana – tikrai negausi! – pasakiau aš.
Vitalijaus brolis nusiminė ir nustojo prašyti.
Ir, atrodo, viskas turėjo baigtis, bet…
Jis vėl ėmė reikalauti:
– Alex, DUOK RAKTUS!!!
Taigi, man užkniso. Ir aš daviau jam raktus…
Po velnių, jo užsispyrimas suveikė.
Užsispyrėliai visuomet laimi.
Aš irgi laimėdavau tik tada, kai elgdavausi kaip užsispyrėlis.
O jeigu tu nesi užsispyręs, tuomet tau bus ne kas visose gyvenimo veiklose, versle, santykiuose ir…
Pateiksiu pavyzdį.
Įsivaizduokime, kad tu bandai gauti svajonių darbą įmonėje. Išsiunti savo CV. Lauki. Bet jie pareiškia, kad jiems nereikia darbuotojų arba kad tu netinki. Tačiau tai nieko nereiškia. Nes tu gali kandidatuoti vėl ir vėl. Siųsti CV po mėnesio, dar po mėnesio. Nes niekas nesakė, kad tave nurašo visam gyvenimui? Todėl tu gali pabandyti dar kartą.
Ši taisyklė veikia visur, net didžiosiose organizacijose.
Net nežinau, kurį iš pavyzdžių pasirinkti… Ar žinai, kiek kartų Mike Massimino bandė tapti astronautu? Jo kandidatūrą atmetė net 3 kartus.
Ar girdėjai apie José Hernández, kuris bandė įsidarbinti NASA 11 kartų? Kaip manai, ar pavyko? Aišku, kad pavyko! Apie tai susuko filmą („A Million Miles Away“)!
Beje, knygoje „Sielos drabužiai“ aš pasakojau, kaip prieš daugybę metų gavau darbą! Jie nieko nesiūlė. Plius, jie sakė, kad jiems nereikia darbuotojo. Tačiau aš pareiškiau, kad neišeisiu, kol negausiu darbo. Žinau, gan ekstremalus sprendimas, tačiau jis suveikė.
Bet užteks apie darbą kitiems. Pakalbėkime apie paslaugas arba produktus, kuriais prekiauji tu, skaitytojau. Jeigu klientas jų nenusipirko, tuomet pabandyk dar kartą po mėnesio! Bandyk dar! Bandyk dar!
O jeigu kažkas atsisakė su tavimi bendrauti, tai irgi nieko nereiškia. Ir nors tave gali nurašyti, tu gali tai pakeisti, jeigu tik nenurašysi savęs.
Prisimink: tu prarasi žmogų tik tada, jeigu jis numirs. Bet jeigu jis dar gyvas, tuomet viskas įmanoma!
O taip, būk užsispyręs, žmogau.
Deja, aš retai sutinku užsispyrusius žmones. Tačiau man malonu žiūrėti, kaip tokie žmonės siekia tikslų. Jie mane įkvepia.
O TAIP, aš svajoju apie žmones, kurie kasdien rašytų man laiškus, kad tik juos įdarbinčiau. Bet žmonės patys save nurašo. Jie mano, kad man reikia patyrusių žmonių, tačiau jie klysta. Man reikia ambicingų žmonių, kurie siekia tikslo kaip kovotojai.
Yra daugybė žmonių, kurie pasitiki savimi, bet jie nesugeba pasiekti aukštų pareigų, nes jiems trūksta kovotojo mąstymo. Ir, aišku, užsispyrimo, bent jau tokio, kokį turėjo Vitalijaus brolis.
P.S. automobilis liko sveikas.
Vitalijaus brolio vardas: Linas.
Visi, kam patiko istorija, parašykite komentaruose „ačiū“ arba „dėkui už tai, kad rašai apie savo gyvenimą“.
Aš skaitau komentarus, ir jie mane įkvepia – žinok tai!
Donata
2024-04-29 at 22:16
Ačiū
Mantas
2024-04-29 at 22:19
Labas, alex puiki istorija, taip su spyriu i subine nepasiduok💪👈
Petras G
2024-04-29 at 22:20
Dėkui!
Vilma
2024-04-29 at 22:25
Tavo pasakojomai tokie motyvuojantis ir tikrai suteikia sparnus judėti tolin.
Vilma
2024-04-29 at 22:25
Tavo pasakojimai tokie motyvuojantis ir tikrai suteikia sparnus judėti tolin.
Vaidas
2024-04-29 at 23:11
Tikrai, be užsispyrimo (valios) NEĮMANOMA pasiekti savo tikslų, svajonių.
Daiva
2024-04-29 at 23:16
Ačiū, Alex!
Violeta
2024-04-30 at 00:09
Ačiū! Įdomu
Rasa
2024-04-30 at 01:41
Dėkui už tai
Abj
2024-04-30 at 02:47
👍
Vilma
2024-04-30 at 05:58
Labas.Smalsu😀,minėjai,po paskolinimo, automobilis liko sveikas,o tai kas sudaužė?😀
Deimantė
2024-04-30 at 08:22
Labai ačiū!
Audratum
2024-04-30 at 08:31
Dekiui. Papasakosiu savo istorija trumpai… Laikau kažkokį nesąmoninga egzamina jau 6 karta, kad gaučiau svajonių darbą. Vis neislaikau ir vis nepasiduodu, laikysiu kol pavyks. Tokia jau aš užsispyrusi. Visko buna kartais jaučiuosi nemokša, kvaila, bet persiprogramuoju ir vėl bandau.😂
Alex Monaco.lt
2024-04-30 at 10:16
Linkiu išlaikyti!
Kornelija
2024-04-30 at 08:36
Dėkoju už tai, kad rašai apie savo Gyvenimą. =)
Taiklios, Gyvenimiškos įžvalgos.
Alex Monaco.lt
2024-04-30 at 10:15
Dėkui už tai kad skaitai!
Andrius
2024-04-30 at 09:01
Ačiū!
Asta
2024-04-30 at 09:19
Ačiū 🙂
Gitana
2024-04-30 at 09:21
Ačiū už pasidalintas savo Gyvenimo akimirkas.
Jovita
2024-04-30 at 09:37
Puikus pavyzdys kaip reikia egtis gyvenime
Alex Monaco.lt
2024-04-30 at 10:15
O taip!
Darina
2024-04-30 at 09:47
Labas 🙂 oj,kaip tai man yra artima šiuo laikotarpiu… Puikios mintys, ačiū Tau, sėeeeeeeeekmės…😉
Alex Monaco.lt
2024-04-30 at 10:15
Ir tau sėeeeeeeeekmės!
Elvyra
2024-04-30 at 09:51
Ačiū. Man malonu skaityti. Paprasti dalykai, bet labai nuosekliai išdėstyta. Ačiū Linui, kad auto liko sveikas. Puikios dienos, diena prasideda nuo ryto…
Alex Monaco.lt
2024-04-30 at 10:15
Dėkui tau, Elvyra!
Marius
2024-04-30 at 10:17
Super!!!Batereika y krauta judam toliau!
Rimvydas
2024-04-30 at 11:28
Ačiū , Va šitą ir buvau truputi primiršęs
Zenonas
2024-04-30 at 11:58
Dėkui,Alex,kad rašai apie savo gyvenimą ir ikvėpi.Nuostabi istorija
Erlanda
2024-04-30 at 13:24
Aš dar tik pradedu savo kelionę savęs pažinimo ir seku jus kurį laiką. Semiuosi motyvacijos kaip judėti toliau ir susitvarkyti pačiai su savimi. Tokios istorijos yra didelis ikvepmas ir spyris i sėdimąją kad tik didelio užsispyrimo dėka gali pasiekti gyvenime tai ko nori.. Dėkui uz jūsų istorija. Sėkmės jums jūsų veikloje!
Egidijus
2024-04-30 at 16:52
ačiū
Zydrune
2024-04-30 at 18:23
Dėkoju, kaip tik laiku nuostabus straipsnis. Jau beveik buvo nusvirurusios rankos,bet perskaičius atsirado noras bandyti dar ir dar. Dėkoju
Raimonda
2024-04-30 at 19:26
Ačiū
Indrė
2024-04-30 at 19:53
Ačiū!
Larisa
2024-05-01 at 06:00
Labai ačiū.Sekmes tau už nuostabu straipsnį,kad įkvėpi veikti. Sėkmės tau gyvenime ir kūryboje.
Simona
2024-05-01 at 08:10
Dėkui
ERNESTA
2024-05-01 at 09:44
DĖKUI……
Irena
2024-05-01 at 09:54
AČIŪ
Rasa
2024-05-01 at 21:19
Ačiū, kad daliniesi savo istorijomis iš gyvenimo. Užsispyrimas gyvenime labai praverčia. Sėkmės.!!!
Maryte
2024-05-03 at 16:59
Ačiū, pamokanti istorija.
Jurgita
2024-05-04 at 13:33
Ačiū
Jurgita
2024-05-04 at 13:34
Ačiū,puikiai