Kometa!
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas Onbo 30-ties dienų iššūkio dalyviams.
Įsivaizduok, kad po 10 minučių į žemę įsirėš kometa, arba… Na gerai, ne kometoje esmė. Atsakyk, kaip pasielgtum žinodamas, kad tau gyventi liko tik kelios minutės? Ar paskambintum tam žmogui kurį……..?
Gal paskambintum pasiųsti velniop savo ex?
Gal bėgtum grąžinti skolą kaimynui?
Esu įsitikinęs, kad kažkas norėtų išsitraukti cigaretę…
O ką darytum tu? M?
Tu net nežinai kokios svarbios yra tavo mintys! Padėk Alex Monaco surinkti visą sąrašą veiksmų, kuriuos jis pats norėtų atlikti, žinodamas, kad turi tik 10 minučių. Padėk ir kitiems skaitytojams nuspręsti ką nuostabaus galima nuveikti per tokį trumpą laiko tarpą? Komentuodamas šį straipsnį nerašyk savo vardo. Šiuo atveju būk anonimu. Būk kuo atviresnis! Būk tikras, tavo IP niekas neatseks. Gali rašyti vardus žmonių, kuriems nespėjai padėkoti, arba… Parašyk slapčiausius troškimus, kuriuos būtų galima pasiekti per keletą minučių! Esu įsitikinęs, komentarai padės tau pačiam išsiaiškinti ko tu iš tiesų nori ir kas iš tiesų tau yra svarbu. Pirmyn!!! Draugiškai pagrokime klavišais! Jau girdžiu kaip kažkas maigo klavišus. Dėkui!
Klik
anonimasX
2016-06-29 at 19:20
Paskambinčiau ir atsiprašyčiau mylimo žmogaus, jog jį įskaudinau bei pasakyčiau, kad myliu.
Alex Monaco.lt
2016-06-29 at 19:27
Ir viskas?
Anonims
2018-02-25 at 21:09
Paskambinciau savo mylimai merginai, tevam, sesei. Visu ju atsiprasyciau ir padekociau.
anonimas
2020-05-15 at 21:00
sedeciau ir galvociau kam paskambint))))
aš
2016-06-29 at 19:22
Bėgčiau apkabinti tėvus ir padėkoti už sutektą galimybę gyventi , pasakyčiau kaip myliu ir vertinu juos.
kristina
2020-04-30 at 10:58
lygiai ta pati 😉
Anonimas
2020-05-28 at 13:53
Susisiekciai zaibisku greiciu su savo artimiausiais zmonemis, pasakyciau kiek daug jie man reiskia. Apsikabinciau zmogu , kuris butu salia. Ikvepciau gryno oro. Nusisypsociau savo gyvenimui. Pasimegauciau megstamo deserto kasneliu, isjausdama jo skoni. Perskaityciau savo gyvenimo moto..Ir daryciau viska kas sauna i galva ta akimirka!
Nežinomoji
2016-06-29 at 20:51
Tai labai daug priklausytų nuo vietos, kurioje tuo metu būčiau, nes per 10 min. labai daug nenuvažiuosi… Apsikabinusi savo tėtį ir broliuką padėkočiau jiems už tai, kad buvome kumštis ir niekad nepasidavėm. Jei būčiau netoli, bėgčiau prie mamos kapo ir apsiprašyčiau Jos už viską. Jei būčiau toli nuo artimųjų – eičiau į pievą ir ten bėgčiau kiek kojos neša ir šaukšiau iš nevilties, kad taip ir neišpildžiau savo svajonių… Jei būčiau Kaune – bėgčiau ieškoti Alex Monaco ir pasakyčiau jam į akis, kad jis yra nuostabus žmogus ir, kad tik jo dėka mano gyvenimas pajudėjo iš mirties taško.
Indre
2016-07-01 at 10:15
Kam laukti? Padaryk tai kol Alex dar gyvas 🙂
Z
2016-07-01 at 07:55
Šokčiau pasileidęs savo mėgstamiausią dainą, šypsočiausi taip, kad kiti nesuprastų, jog liko tik 10min., rėkčiau, koks laimingas gyvenimas ir galų gale ištiesęs plačiai rankas žiūrėčiau į dangų.
A
2016-08-22 at 12:29
Laimingas šunsnukis!… 🙂
Dimis
2016-07-01 at 08:51
Paskambinciau keliems artimiems zmonems ir jiems padekociau uz viska ka patyreme. Tikriausiai dar pabandyciau padaryti koki nors triuka (salto) kuri bijojau pabandyti :)) Ir dar bandyciau nuvaziuot ar nubegti iki nematyto ir nezinomos vietos.
Alex Monaco.lt
2016-07-01 at 17:27
Kada taip pasielgsi? Sakai kometa turi atskristi?
Unknown
2016-07-01 at 09:08
Bet kokiu budu/zaibiskai susisiekciau su savo artimiausiais zmonemis ir tiesiog pasakyciau, kad man labai malonu, jog juos pazystu. Man niekas kita nebutu maloniau uz tai.
anonime
2016-07-01 at 09:30
Tikrai noreciau apkabinti zmones, kurie man yra patys brangiausi, paskambinti porai draugu ir padekoti uz tureta gera laika, o tada beliktu pasigrozeti pasaulio pabaiga ☺
Indre
2016-07-01 at 10:16
Kam pirmam paskambintum?
Šefas
2016-08-15 at 14:52
Būčiau su savo šeima ir džiaugiausi. Ir dabar su ja esu 🙂
Iiiii
2016-07-01 at 09:52
Suzaisciau su vaikais koki linksma zaidima:))
Troja
2016-07-01 at 11:39
ismaniuoju ttelefonu trumpa irasa apie save padaryciau… tai butu zinute likusiems gyviems…
X
2016-07-01 at 13:59
Atsisveikinciau su brangiais zmonemis o toliau manau jausciaus laimingas likusias minutes 🙂 juk tai taip smagu 🙂
AŠ
2016-07-01 at 14:07
Stipriai stipriai apkabinčiau ir iškutenčiau savo vaikus, pabučiuočiau vyrą ir pasistengčiau, kad paskutines minutes pajustume kaip vienas kitą mylime..
Alex Monaco.lt
2016-07-01 at 17:28
Šiandien apkabinai?
Ir aš
2016-07-01 at 15:11
Apkabinčiau ir išbučiuočiau vaikus, pasakyčiau , kaip labai juos myliu ir džiaugčiausi jų apkabinimais. Paskambinčiau tėčiui ir broliams padėkoti už jų buvimą mano gyvenime. Žiūrėčiau į medžius ir gėles, ir kvėpuočiau pilna krūtine, džiaugdamasi tuo oru, kurį galiu įkvėpti. 10 min man atrodo per trumpas laikas, kad stengčiausi strimgalviais dar kažką nepadaryto nuveikti. Labiausiai norėčiau spėti ramiai padėkoti tiems, kas buvo šalia, ir pasidžiaugti tuo, ką turėjau ir patyriau.
as
2016-07-01 at 16:40
paskambinciau mamai ir padekociau uz viska, ka ji del manes padare, pasidziaugciau graziausiomis akimirkomis praleistomis kartu, tuomet paskambinciau brangiausiems draugams ir taip pat padekociau, kad visada buvo salia, prisimintume geriausias akimirkas, pasakyciau koks nuostabus gali buti gyvnimas ir kokie visi galime buti laimingi kai ismokstame pasalinti stabdzius is savo minciu
-
2016-07-01 at 17:15
Padaryčiau viską, kas tuo metu šautu į galvą, viską..
Bet noriu gyventi taip, kad atėjus, kad ir pasaulio pabaigai, man nreikėtų niekieno apsiprašinėti, apkabinti, kad galėčiau susitikti su mirtimi akis į akį ir jai pasakyti aš padariau, pasakiau, įvykdžiau viską ką norėjau, ko troškau, o dabar galiu ramiai numirti.
Ano
2016-07-01 at 20:13
Mėgaučiausi akimirka. Niekam neskambinčiau, nieko neieškočiau, tiesiog užversčiau galvą į dangų ir pasidžiaugčiau tomis 10 min, kad dar galiu kvėpuoti, matyti, jausti kad vis dar esu GYVA
Kristina
2016-07-01 at 23:05
Svarbiausia tokiu momentu yra tie žmonės kuriuos myli, jei jų nebūtu šalia paskambinčiau, o jei būtų šalia apkabinčiau ir praleisčiau tas kelias minutes šalia.
Simas
2016-08-18 at 06:43
trumpai ir tiksliai. 10 balu
mantas
2016-07-01 at 23:14
Mėgstama muzika, mėgstamo vyno taurė, basomis atsisėsčiau ant zoles… Nepulčiau nutrūktgalviškai bėgti, rėkti, skambinėti visiems. Pasistengčiau, kad mano paskutinės gyvenimo minutės būtų lygiai tokios pat laimingos kaip ir mano gyvenimas.
P.S. ir jei dar liktų laiko, pagalvočiau apie plana B, kas būtų jei išgyvenčiau… (pozityvumas dar nei vieno nepražudė)
Laiminga moteris :)
2016-07-01 at 23:45
Na brukstelciau soc. tinkle trumpa linksma zinute ir pritaginciau sau svarbius zmones, kuriem ji butu skirta 🙂 (FB turiu kontaktu kurie nera lb artimi ir brangus). Parasyciau, kad kaikurie zino kaip juos myliu, kaip branginu, kaip dziaugiuosi kad sutikau juos savo gyvenime, kad jie visi prisidejo prie mano augimo. O tie, kuriem to nesakiau stai sakau tai dabar sia zinute 🙂 Yra zmoniu, kuriem noreciau padekoti prie progos arba esu sakius „tiesiai per aplinkui“ kad man jie brangus, bet neisdristu pasakyti taip tiesiai sviesiai konkreciai ka jiem jauciu, nes nezinau kaip sureaguos, kai kurie ju nebuvo geri draugai galima sakyti netgi priesai, taciau jie praplete mano akirati, ismoke pastoveti uz save ir kitaip prisidejo prie augimo 🙂 tai vat tiem negeriesiem pasakyciau dideli aciu, ko nedristu dabar padaryti garsiai. Tik mintyse juos prisiminus nusisypsau ir palinkiu geros dienos 🙂 Na jei liktu laiko ziureciau pagal aplinkybes, jei esu viena tai megauciausi paskutinemis minutemis ir dekociau Dievui, Visatai ir Angelui sargui uz gyvenima, kuri nugyvenau, kad visada jauciau ju buvima salia 🙂 Jei salia butu vyras ar artimieji, apkabinciau juos ir pabutume ramiai 🙂
Irma
2016-07-01 at 23:45
Visi žmonės žino, ką man reiškia, kaip juos myliu, vertinu ir branginu. Kasdien stengiuosi padaryti kažką gražaus, kažką nustebinti, pradžiuginti, ir pati pasimėgauti diena. Tad tą lemiamą akimirką „šokčiau“ ant mylimojo, kad dar ir dar kartą pajusti tą palaimos skonį ir išeiti kažkur kitur, į kitą gyvenimą, kartu. Laimingi.
Ka
2016-07-03 at 09:36
Praleisciau ta laika su seima…
KK
2016-07-03 at 22:05
Mano patys brangiausi žmonės gyvena netoliese, tad surinkčiau juos krūvon ir surengčiau linksmų nuotykių ir prisiminimų pasisėdėjimą, kur dalintumėmės linksmais prisiminimais. Dar nupirkčiau ledų, kad galėtume smaližiauti, kvatoti iš savo kvailų išdaigų ir tiesiog mėgautis akimirka… Jei jau palikti šį pasaulį – tai tik su šypsena veide, ramumu širdyje ir pasitenkinimu, kad nesu viena 🙂
Rasa
2016-07-03 at 22:35
Jei man liktų 10 min, tai aš pasikviesčiau savo dukras ir stipriai apkabinčiau, bei dar kartą pasakyčiau, kad jos visada buvo svarbiausios mano gyvenime, kad būtų draugės ir mylėtų gyvenimą, kovotų, bet išliktų žmonėmis, svajotų, siektų savo tikslų, bei rūpintusi vienas kita, niekada nepasiduotų neigiamoms emocijoms ir į viską žvelgtų su optimizmu bei šypsena.
Dar parašyčiau visiems draugams laišką ir padėkočiau už puikias akimirkas, praleistas kartu, bei atsiprašyčiau, jeigu ką nors įžeidžiau. Paskambinčiau sesėm ir taip pat paskyčiau, kad jas myliu, bei džiaugiuosi, kad esame puiki šeima. Paskambinčiau exui ir paprašyčiau būti supratingu ir rūpestingu tėvu.
Chm...
2016-07-04 at 22:38
Jei man liktų tik kelios minutės, tai, kaip ir dauguma rašiusių, jas norėčiau praleisti su šeima. Be jokių liūdesių, tik su šypsenomis ir, nemanau, kad tada reikėtų daug žodžių, užtektų tik būti. Ir dar būtų gerai, kad tai vyktų kur nors prie jūros 🙂
An
2016-07-05 at 17:14
Žadinčiau vyrą- ir sakyčiau „kelkis!!!!!!!!!“, pasičiupčiau vaiką už parankės ir bėgčiau į lauką. Pamatyti Saulės šviesos paskutinį kartą.
Arba velniop, vistiek viskas baigta- eičiau miegoti…..
Arba – sakyčiau “ Nesąmonė!!!! Juk NASA turi technikos, kad tokių netikėtų kometų nenukristų! Nepatikėčiau, bet vistiek eičiau į lauką pasižiūrėti, kas dedasi.
O gal sukaupčiau jėgas ir savo vidine jėga suskaldyčiau tą kometą:DDD
O iš tikrųjų- nueičiau prie lango, įkvėpčiau, iškvėpčiau pažvelgčiau į dangų…. Ir suprasčiau,kad mano gyvenimas beveik sumautas… ir tik tiek geras, kiek aš jį vairavau pati. Ir padėkočiau tiems Žmonėms, kurie visada palaikė mane, ir niekad nenusigręžė. ….Ir žinai, ką, aš pati sau esu vienas iš tų žmonių, kuris mane vedė širdies keliu, kuris visada tikėjo tuo, ką darau, ir ragino nesustoti, kad ir kaip sunku. Keltis, ir vėl eiti, savo svajonių link. Nes aš ir ieškojau tų mokytojų, aš ieškojau prasmės, aš ieškojau gyvenime meilės….
Ir Ačiū, tokiems mokytojams kaip Inga ir Alex, nes Jūs esate tie, kurie rodos beviltiški, paimat už rankos, ir sakot “ nesustok!, aš su tavim!“.
An
2016-07-05 at 17:18
* paimat už rankos tuos, kurie rodos, yra beviltiški.
A
2016-07-06 at 13:27
Turėdama tik 10 min., norėčiau jas praleisti su artimiausiais žmonėmis- tėvais, broliu ir dar vienu be galo svarbiu man žmogučiu pas mus kaime 🙂 Norėčiau, kad paskutinėmis minutėmis prisimintume linksmiausias ir smagiausias akimirkas savo gyvenimuose, o ne verktume iš baimės. Nenoriu, kad nebijotume tų paskutinių minučių, o priešingai – pasimėgautumėme paskutiniu laiku visi kartu.
Dar paskambinčiau X ir padėkočiau už tai, kad jis buvo mano gyvenime ir dėl jo gavau krūvą nerealių gyvenimo pamokų. Pasakyčiau, kad aš nepykstu, jam jau seniai viską atleidau ir linkiu tik geriausio, priešingai esu dėkinga už viską, nes jo dėka mano gyvenime daug kas pasikeitė ir tik į gera.
J
2016-07-06 at 20:47
Atsigulčiau pievoje ir stebėčiau dangų. Paskambinčiau broliui ir padėkočiau už patarimus 🙂
simona
2016-07-07 at 01:59
pirma karta pasimegauciau gyvenimu, nedaryciau nieko,
Donatas
2016-07-07 at 12:32
SUNAIKINČIAU KOMETĄ ir toliau mėgaučiausi kiekviena gyvenimo akimirka.
Dalia
2016-07-08 at 09:20
Paskambinciau visiems artimiems, draugams ir t.t. ir pasakyciau kokie jie man yra svarbus ir kaip as juos myliu, tada pasidaryciau kavos, isijungciau muzika ir ramiai laukciau kuo visa tai baigsis.
Anoniminis vaikis
2016-07-08 at 13:51
Aš man rodos, nieko nedaryčiau, tiesiog ramiai pabūčiau su savim, kas man iki šiol sunkiai pavyksta, per daug pašalinių minčių…..
Anonimas
2016-07-08 at 14:06
Paskambinčiau šeimos nariams ir pasakyčiau, kaip juos myliu ir kaip esu jiems už viską dėkingas. Tada porą minučių išeičiau giliai įkvėpti oro, užuosti, pasiklausyti gamtos ir tiesiog mėgaučiausi. O tada pasileisčiau mėgstamiausią linksmą dainą ir tiesiog su džiaugsmu šokčiau
anonimas
2016-07-09 at 01:51
nezinau, bet jeigu atvirai tai susitaikyciau ta mintimi, kad reikes atsisveikinti su pasauliu, turbut stebeciau kometa. O artimiesiems niekados nereikia laukti kometos. jais reikia dziaugtis kiekviena diena, kad juos dar turi.
Anonimasnimas
2016-07-09 at 12:02
Norėčiau paskutines minutes sutikti medituodamas arba dalindamasis linksmomis istorijomis iš nugyvento gyvenimo. Kam viską dramatizuoti.
Anonymous ninja
2016-07-10 at 01:46
1. Paskambinčiau žmonėms, kurie mane kažkada įskaudino ir nuoširdžiai pasikalbėčiau su jais, pasistengčiau atleisti.
2. Prarasčiau nekaltybę su gražiu (išore ir vidumi), įdomiu žmogumi.
3. Pamilčiau save ir visus aplink
4. Išmokčiau užšokti su dviračiu ant aukšto bordiuro.
5. Parūkyčiau pypkę.
6. Parašyčiau šedevrinį apsakymą.
7. Padaryčiau selfie su skrendančia kometa fone.
8. Nudažyčiau plaukus mėlynai.
9. Apkabinčiau brangius žmones.
10. Nušokčiau nuo stogo (žinau, kad šitas yra crazy, bet svajojau šokti su parašiutu, o per 10 min nespėsiu to padaryti)
Indre
2016-07-10 at 23:07
As buciau geresne sau ir savo artimiesiems, nes svarbiausia gyventi laimingai ir megautis akimirka!
Savannah
2016-07-12 at 23:43
Paskambinčiau mamai, tėčiui, močiutei, sesei, pasakyčiau, kad juos be galo myliu ir branginu!!!!! Ir šiaip kad jie yra visas mano gyvenimas.
Tada šokčiau į mašiną, pasiimčiau savo draugą ir lėkčiau pas žirgus. Ant galinės sėdynės po gero sekso pasibalnočiau žirgą ir jočiau tiek, kiek akys mato..paleisčiau jį ganytis pievoje, o pati atsigulčiau didelėje pievoje ir sulaukčiau nakties, žiūrėčiau į žvaigždes, uostyčiau gaivų orą ir mėgaučiausi gyvenimu.. bet aš juo mėgaujuosi jau dabar! Ir nereikia man jokios kometos, nes aš jau dabar jodinėju, mokausi ir myliu gyevnimą kad ir koks jis kartais naglas bebūtų… GYVENIMAS YRA JĖGA…
123
2016-07-17 at 00:44
Prisiminčiau gražiausias savo gyvenimo momentus, mieliausius žmones, įspūdingiausius įvykius. Prisiminčiau ir garsiai padėkočiau už man suteiktą, nuostabų gyvenimą!
Ces
2016-07-29 at 08:05
Paskambinciau visiems artimiesiems ir pasakyciau kokie man jie brangus,kaip gaila ,kad nera salia.apkalinciau savo vaika ir zmona ir nepaleisciau.
Gintė
2016-08-13 at 22:21
Ką veikčiau? Ogi sedėčiau su savo šeima, gerčiau kavą ir žiūrėčiau į juos ir į nuostabų pasaulį. Neskambinčiau niekam, nes laikas per brangus, kad paskutines minutes klaisytis sujungimo signalo. Nieko nėra svarbiau už artimus žmones, tad kai jie šalia, tai žinau, kad jokia pasaulio pabaiga nebaisi. 🙂
rokas
2016-08-14 at 10:30
1.Bandyčiau pavogti lėktuva ir pirmas susitikti su kometa.
2. Motociklas maksimalus greitis Palangoje Basanavičiaus gatvėje ir skrydis nuo tilto arba bandymas persokti tiltą.
J
2016-08-14 at 10:59
Jei būčiau su šeima, tai tas dešimt minučių stengčiausi juos pralinksminti ir padėkoti už viską, ką turėjau šiame gyvenime. Taip pat norėčiau apkabinti kelioms minutėms savo mylimą žmogų, pabučiuoti, susikibti rankom ir paskutinį kartą apžvelgti, koks gražus aplink pasaulis.
Anonime
2016-08-14 at 12:07
Paskambinciau savo mamai ir sesei, pasakyciau, kad labai jas myliu. Ir iseiciau i lauka, su draugu ir savo suniu, isitaisytume kokioje grazioje vietoje, surukytume po paskutine cigarete 🙂
Artūras
2016-08-14 at 12:15
Kadangi laiko neperdaugiausia, tai parašyčiau laišką vieną ir visiem, išsiūsčiau jį broliui, kad perskaitytų per laidotuves, jame padėkočiau visiem ir paprašyčiau, kad pasirūpintų mano dukryte.
Pabaiga laiško būtų tokia:
You never die. How can you die when there is no such thing as death? There is only transition between dimensions. YOU, as an individuated fragment of consciousness, can never be destroyed. There is nothing to fear, because there is nothing to lose. When your physical body dies, you become more of what you are, not less. 😉
Anonim
2016-08-14 at 14:30
Liko 10min:
Susitikimas su tevais 4 minutes, padeka jiems, atviras pokalbis.
Susitikimas su 5 geriausiais draugais po 1 minute, atviras pokalbis su kiekvienu.
Skambutis artimiausiam ar geriausiam sutiktam zmogui 1 minute.
Deividas
2016-08-14 at 14:45
10 minučių, tik toks skirtumas tarp gyvenimo ir mirties…. Uh, sunku. Didžiają dalį užtrukčiau, reikšdamas padėka, šeimai, mylimies žmonėms, kad palaikė, atvedė ir užaugino šitame pasaulyje. Per likusi laiką tikrai pamėginčiau, pažiūrėti ar žmogus negali skraidyti. 1 iš 2, mirtis bet kokiu atveju, bent jau būsių pamėginęs ir paskutines sekundes patyręs adrenalino, kuris veža….Cheers!
Nerijus
2016-08-14 at 19:04
Per 10 minučių nenuveiksiu daugiau nei per praėjusius keturiasdešimt (!) metų. Tad, manau atmetęs neigimo reakciją, kodėl tai nutiko man (tikiuosi susitvarkyčiau per keletą minučių), liktų geros 7-8 minutės. Jei žmona būtų šalia, gal nereiktų skambinti, kita vertus, jei ji būtų toli, manau neskambinčiau, nes telefoniniai pokalbiai dirbtina, negyva ir kartais gali virsti savigaila ar graužatimi. Rašyčiau ant balto popieriaus lapo, o dar geriau įrašyčiau audio dienoraščio formą padėkas visiems (draugams, abejingiesiems, priešams…) Pasidaryčiau kavos ir ramiai sėdėdamas ir žiūrėdamas į tekančią upę išgerčiau puodelį diktuodamas savo atsisveikinimo audioįrašą. (Beje, ši užduotis man priminė knygą „Paskutinė paskaita“. Manau Alex, ją esi skaitęs (bent jau šios užduoties dvasia kažkuo panašaus dvelkia).
Ar daryčiau kažką kita, jei liktų savaitė? Taip. Pabandysiu pamąstyti ir parašyti savo dienoraštyje.
Aš
2016-08-15 at 15:52
Mano mintis išdėliojote savo žodžiais, Nerijau… 🙂 tik kavos puodeliui laiko ir užtektų… o apie savaitę jau apgalvojau 🙂
zemaite
2016-08-15 at 00:19
Paskambinciau savo meilei italui Marco, kuri praganiau per savo isdiduma, pasakyciau, kad ‘Ti amo very much“, kad yra mano sirdies dalis. Noriu tai padaryti ir be tu 10 minuciu, bet jis isvykes i tolima sali be normalaus rysio. apie tai, ko nepadariau is savo puses, mastau labai daug ir vis dar tikiu, kad viskas issispes tik i gera, bet aisku, reikia veikti paciai, nes niekas uz tave to nepadarys. noretusi jau kalbeti, ne rasytis, nes daug emociju, ir uzsleptu, negali isreikti rastu. sirdis mano didele, tik nesugebejau jos atverti tinkamu metu…..
Ingad
2016-08-15 at 09:24
Seima yra svarbiausia, uz viska jiem padekociau, paskyciau kokia svarbi ir butciau kartu.
alisa
2016-08-15 at 09:39
Atsiprasyciau savo dukters. Kad negalesiu buti ir augti su ja. Atsiprasyciau zmogaus, kuri ne vienerius metus esu isimylejusi, pati to nesuprasdama. Nzn gal jam nieko nesakyciau daugiau. But per ziauru. Atsiprasyciau savo tevu. Mintimis savo draugu. Ir iskaudinusiems palinkeciau sekmes. Tada ramiai pasitikciau lemti. Kas zino kiek tu gyvenimu gyvenam. Gal kitam busim maciau abejingi sau, kitiems ir tam, kad vyksta aplink.
Anono
2016-08-15 at 09:55
Atsiprasyciau visu, paskambinciau, buciau su seima (kaip 2011m. per “pasaulio pabaiga“) 😀
Aš
2016-08-15 at 15:45
Norėjos kažką reikšmingo parašyti… bet nieko nejaučiu, nesugalvoju… ir baisu ir keista, kad aš tokia tuščia…
nusikeikčiau riebiai ir nieko nedaryčiau… gal parašyčiau laišką vaikams, vyrui, tėvams, broliui, draugėms…ne! turbut tik vaikms ir porą sakinių vyrui. Bet tai kokia keistuolė… vietoje to, kad brangiausius apkabinti ir viską susakyti, fantazuoju, kad bėgčiau kuo toliau nuo jų ir rašyčiau atsisveikinimo laiškus.
Gėda savęs, bet tokia tiesa.
Taip norisi vienatvės, tylos ir ramybės, kad rodos gyvenu ir laukiu tų paskutinių 10 min. O vidinis kritikas Alex Monaco veidu tik ir netveria savame kailyje: “ jau po pirmų trijų dienų spjaudytumeisi ta tyla, lepūnėle, išpaikusi mergiote, su savo gyvenimu besielgianti kaip su kekše…“
Va kokia bjauri tiesa.
anonime
2016-08-15 at 17:06
pirmiausia parsyciau zinute zmogui ir pasakyciau kaip stipriai ir ilgai ji myliu ir padekociau uz ta nuostabia sypsena,kuria man dovanoja 🙂 poto parodyciau vidurini pirsta visiems tiems veidmainiams,kurie sypsosi pasisveikindami,bet istikus bedai kaip struciai sukisa galvas i zeme atsukdami uzpakali.artimieji zino kad jie man svarbus ir brangus…padekociau eilini karta Marijai-uz tai kad pazadino mane gyvenimui..o paskutynias akimirkas net nezinau ka daryciau-ir iveikt aukscio baime noretus,ir i zvaigzdes paziureti,ir knyga su vaikais paskaityti,ir prie juros pabuti…
Nononimas
2016-08-15 at 18:31
Jei jau pareitų ragai… Niekam neskambinčiau, visi kuorios myliu, kurie man brangūs ir taip tai žino. Patogiai įsitaisyčiau ir laukčiau. Prisiminčiau tik geriausius, gražiausius, linksmiausius gyvenimo momentus. Jei pakratyti kojas tai tik su šypsena veide, be baimės gaileisčio ar kažkokių tai nuoskaudų. Bėje tikriausiai parlekianti kometa būtų afigienas vaizdas tai tikrai pasigrožėčiau tuo 😀
Pradedantis dulkint gyvenima
2016-08-15 at 19:45
Staigiai skambinciau artimiesiems, bet nedaugiau kaip 5min ir tada zmonai. Su ja kalbeciau grazius dalykus, siltus prisiminimus, kaip sauniai laika leidom budami kartu ir pasakyciau kad nei kiek nesigailiu tu 10metu praleistu su ja.
Ligita
2016-08-15 at 20:58
Žinau tik vieną, tai jog daryčiau viską, kad išgyvenčiau ir dar turėčiau progą pamatyt savo mylimus žmones, arba mirčiau bandydama tai padaryti, bet tikrai nesedėčiau ir nelaukčiau kol ta kometa mane įveiks.
Anonymous
2016-08-15 at 21:03
Tai priklausytų nuo vietos, greičiausiai atlikčiau du skambučius, Mylimąjai ir Šeimai ir jeigu tai neužtruktų visų 10minučių, nes tuščiažodžiauti laiko nebūtų, pasakyčiau, kad myliu juos ir kad ačiū už viską ką jie suteikė man visus prisiminumus ir akimirkas, kurias patyrėme, bet per likusį laiką pasistengčiau padaryt menką gerą darbą kažkam ir padėkot pasauliui ir gyvenimui, kad galėjau gyvent.
V
2016-08-16 at 00:09
Sokciau nuo Burj Khalifa arba is lektuvo (priklausomai nuo to, kiek tiksliai laiko butu), kad zemes pasiekti nespeciau ir viskas baigtusi su sypsena, adrenalinu ir laisvo kritimo palaima!
Anonims
2016-08-16 at 00:11
Pasimelsciau, paskambinciau zmonems, kuriuos myliu ir kurie man dave daug….atsiprasyciau ir atleisciau.
Rita
2016-08-16 at 10:14
Paskambinčiau tėvams ir padėkočiau už viską, ką jie man davė, nes davė tikrai daug, ( jau esu tai darius, bet dar kartą pakartočiau), o tada apsikabinčiau savo dukras ir likusį man laiką jų nepaleisčiau pasakius, kaip stipriai jas myliu ir kaip gailiuosi, kad negalėsiu pamatyti kaip jos taps nuostabiomis moterimis, mamomis, žmonomis ir pan.
Ritutė :)
2017-06-14 at 06:23
Praejo beveik metai, o mintys apie 10 min prieš kometą nesikeičia. Daryčiau tą patį, ką rašiau prieš tai 🙂
....
2016-08-16 at 10:21
Pasiimciau pleda, vyra, kate ir susirangytumem visi siltai lovoj ir guletumem apsikabine ir jaukiai apsikamse…:)
K-gyvenimas
2016-08-16 at 13:47
Paskambinčiau mylimiems žmonėms, padėkuočiau kad yra kartu su manim. Mėgstamiausius ledų suvalgyčiau, pirago.
Atsiprašyčiau tu su kuriais elgiauosi blogai.
Silvija
2016-08-16 at 16:29
Mano pirma mintis buvo paskambinti/apkabinti/išbučiuoti/pasakyti, kad myliu/išgerti kakavos puodelį kartu su šeimos nariais ir artimiausiais draugais. Žinau, iškart paklausite kodėl to nepadarau tai atsakau – darau tai nuolat net gyvendama toli nuo jų. Todėl turbūt sėsčiau ant dviračio ir numinčiau įkristi į ežerą, tuo metu kalbėdama telefonu su tais mylimiausiais 🙂
LIEPA
2016-08-16 at 20:36
Pabūčiau su savo šeima, pasakyčiau, kad juos labai myliu ir branginu. Atsiprašyčiau vaikino kad suteikiau vilčių, ir įskaudinau. Paskambinčiau draugėms ir padėkočiau už nuostabias akimirkas, kurias kartu esam praleidę.
ANONIMAS
2016-08-16 at 22:18
Ką daryčiau? pasimylėčiau su gyvenimu paskutinį kartą, ir laukčiau tos kometėlės išieses rankas ! Esame tik programos šitoje realybėjė, ir esame užstrige…mūsų laukia kai kas svarbaus tik dar iki to nedagyveno žmonija.
M
2016-08-16 at 23:12
As paskambinciau mamai ir atsiprasyciau, ir pasakyciau kad lb myliu. Taipvpat paskambinciau tetei ir sesei. Apkabinciau vaikus ir vyra stipriai stipriai ir pasakyciau kaip juos myliu
DJ
2016-08-17 at 10:25
apkabinciau savo artimausius zmones, kurie butu salia, pasakyciau, kad labai myiu, ir kad susitiksime kitame gyvenime, o tada begciau ieskoti bunkerio, gilaus rusio ar kazko, kur butu galima pasislepti nuo kometos 😀
anonimek
2016-08-17 at 13:33
Dalykus, kuriuos padaryčiau jei žinočiau, kad liko man tik 10 minučių
1. Išsiųsčiau žinutę visiems savo kontaktams esantiems mano telefone, „Nesvarbu mylėti ilgai, svarbu mylėti stipriai. Ačiū, kad gyvenimo bangas dovanojote visokias, kas mane užgrūdino, padarė stiprią. O svarbiausia, galėjau savo laime dalintis su jumis.“
2. Paragaučiau patiekalo su kariu, kurio kvapas mane tiesiog pykindivo, bet kažkas sakė indų virtuvė tikrai verta dėmesio
3.Visas dar likusias minutes praleisčiau su sūnumi, parodydama, koks jis nuostabus auga, primindama vertybes žaidimo forma, kad jo atmintyje likčiau tas pats šviesiausias prisiminimas, kuris padėtų jam, tolimesniame gyvenimo kelyje, priimti teisingus sprendimus, sunkiomis akimirkomis. Priminčiau, kaip svarbu visada turėti savąjį Aš.
Le Moi
2016-08-17 at 16:43
Būčiau su mama, broliu ir drauge ir kartu keltume konjako taures į viršų!
Simas
2016-08-18 at 06:47
Kai turi tiek mazai laiko negali jo svaistyti nesvarbiems dalykams. Todel apkabinciau mylimus zmones ir pasakyciau kaip juos myliu. Jei nebutu salia, paskambinciau.
.
2016-08-18 at 13:45
Tiesiog apkabinčiau artimus žmones ir pasakyčiau, kad juos myliu bei atsiprašau, jog kartais buvau šiknius. Pažadėčiau, kad kitam gyvenime būsiu tikrai kitoks!
Susitaikyčiau su savim – visgi, tai aš ir nepaisant, kad buvau šiknius, mylėjau save ir savo gyvenimą.
Pasipirščiau buvusiai draugei. Velniop – juk liko dešimt minučių – ar užmuš ji, ar kometa – skirtumo nėra!
A
2016-08-18 at 15:06
Atsikabinčiau savo dukras ir pakviesčiau šampano taurei… Dėl nieko nesigailėčiau….žūrėčiau į dangų … ir tikėčiau… kad kometos trajektorija pasikeis)))
Aš
2016-08-18 at 22:25
kadangi gyvenu toli nuo artimūjų, paskambinčiau tėvams ir brangiesm žmonėms ir pasakyčiau kaip labai juos myliu ir tikiu, kad viskas ko jie trokšta gyvenime pavyks ir kad noriu , kad jie būtų laimingi!
Justas
2016-08-21 at 11:07
Pasidžiaugčiau paskutinėmis savo minutėmis žemėje,manau 10min likus gyventi taip susiprastintu visas gyvenimo suvokimas, jog pajusčiau nušvitimą ir su šypsena iškeliaučiau kurti laimę kitur, taip pat parašyčiau laišką savo artimiems papasakočiau apie savo troškimus ir norus, bei kokie man jie yra brangūs.
Kristina
2016-08-21 at 12:38
Sunki situacija. Nieko nedaryciau yra kaip yra ir tos 10 minuciu nieko nereiskia. Apkabinciau savo seima ir laukciau pabaigos. Melsciausi.
Deimantė
2016-08-21 at 16:41
Jei būčiau arti savo artimuju ir mylimojo apkabinčiau juos,pabučiuočiau ir pasakyčiau jog labai juos myliu ir branginu.Jei artimieji bei mylimasis būtu toli,paskambinčiau ir pasakyčiau jiems ka jaučiu,atsiprašyčiau ju.Dar prieš mirštant pasileisčiau savo mėgstamiausia daina ir šokčiau pagal ja,suteikčiau sau kuo daugiau geru emociju.
Drugelis
2016-08-22 at 00:43
Apkabinciau savo Mama, Vyra ir artimus man zmones. Pasakyciau jiems kaip stipriai juos myliu!!!
Leprikonas
2016-08-22 at 01:04
Vaziuociau pas savo senai matyta sunu.
T
2016-08-22 at 08:42
Paskambinciau bent 5 savo artimiausiems zmonems, padekociau uz viska ka jie del manes padare ir visdar daro, uz tai, kad tiki manimi ir visuomet palaiko, labai neissiplesciau nes tureciau tik po 1 minute kiekvienam..likusias 5 minutes tiesiog pabuciau su savo mintimis, paliesciau zole, pauostyciau artimiausiai esanti augala, paskutini karta pasiziureciau i saule, dangu, net ir lietu jei toks butu, isrekciau viska kas susikaupe viduje…
Gal, jei dar liktu kokia minute, pasukciau i banka ir atsiprasyciau, kad nebegalesiu jiems moketi imoku uz buta…Basta
Linas
2016-08-22 at 09:18
Paskambiniciau tevams, atleisciau mamai, pasakyciau kaip be proto myliu sese…tada padekociau Dievui uz gyvenima ir megauciausi kiekvienu likusiu oro gurksniu.
A
2016-08-22 at 12:26
Surasčiau mamą… stipriai ją apkabinčiau, padėkočiau, kad suteikė gyvybę, džiaugsmo.
Kuo skubiau susisiekčiau su Broliu Vidimantu ir sese Vilūne. Pasakyčiau, kad labai juos myliu, kad tvirtai apkabinu…
O draugė, ta vienintelę paleidau……. 10 minučių…. Atrodo turėjau eiti ir ji to norėjo… bet kitos tokios nesutikau, ar tai buvo ji? Ar tu gal skaitai šį komentarą…. Dar tikrai padaryčiau salto! :))
Maz
2016-08-23 at 19:07
Paskambinčiau tėčiui ir brangiems žmonėms, kurie tą akimirką šautų į galvą. Pokalbis trumpas, be jokių išsiplėtojimų: „Ačiū už visą tai, ką suteikei man šiame gyvenime, ačiū už tai, kad buvai sunkiomis akirmirkomis ir palaikei mane, ačiū už tai, kad buvai džiaugsmingomis akimirkomis ir mėgavaisi jomis kartu.“
Per likusį laiką, pasiimčiau Latte puodelį, kanelių ir laptopą. Sėdėčiau ant Kauno Marių kranto, žiūrėčiau į tolį ir rašyčiau savo mintis, liečiau jausmus. Tegul žmonija to ir neperskaitys, bet man bus gera, pasikalbėsiu su savimi. O galbūt ateiviai perskaitys ir paklaus, kas čia per keistuolis prieš mirtį rašė eiles.
SlaptasisMonaco
2016-08-24 at 10:45
Per 10 minučiu kaip ir daug nespėtum nuveikti, bet svarbiausia padėkočiau tėvams savo (mamai, tečiui,močiutei) kad išvis atsiduriau šiame pasaulyje, nes jei ne jie manes nebūtu. Padėkočiau savo artimiausiems draugas, kad jie buvo šalia sunkiausiu momentu ir padėjo ta visa gilia duobe iškentėti. Žiūrint, kurioje vietoje bučiau,tai susitikčiau su artimiausiai žmogeliukais ir tėvais ir kartu linksmai praleistume laiką tas 10 minučiu tiesiog mėgautumes gyvenimu visi kartu paskutinį laiką. Tai manau svarbiausia praleisti laiką būtų su tai brangiais žmonėmis, o ne kažkur kažka padaryti.
As
2016-08-24 at 21:10
Nueičiau į pačią gražiausią vietą kur ant kalno prie vandens su kava ir sokoladu ir parasyciau visiems laišką, su padėka už tai ką gero padarė ir linkėjimais ko tikiuosi iš jų, kad dar padarys 😉
Zivile
2016-08-25 at 02:48
Burgemeester D.Kooimanweg 571
Zivile
2016-08-25 at 02:50
Apsikabinciau savo dukras ir Mama pasakyciau kaip labai jas myliu ir paprasciausiai pabuciau salia ju…
Z
2016-08-25 at 18:36
Apkabinčiau visus savo artimus žmones, padėkočiau jiems, kad jie visada mane palaikė ir priversčiau juos jaustis ypatingais.
Judita
2016-08-26 at 12:09
Turbut eiciau melstis ir buciau paskutines minutes su savo dukra, kitiem neskambinciau kad negazdinciau nes pries mirti tevas mane tokiu budu „perspejo“ ir dabar jauciu kalte
Judita
2016-08-26 at 13:35
Zmones tokie jau esam, kad tik pajute iremta pistoleta i galva, pradedam tiketi i Dieva, atleidziam kitu kaltes, atiduodam visa savo turta ir prisimenam kas IS TIKRUJU yra svarbiausia.
AA
2016-08-28 at 09:07
Irasyciau video ir issiusciau visiems man artimiausiems zmonems, nes nebutu laiko su visais pabendrauti ir taip pat tai liktu kaip prisiminimas apie mane kuri galetu isijungti prisimine mane. Apie ka butu video??? Na turbut padeka visiems su kuriais buvau, bendravau, augau kaip asmenybe, su kuriais teko pereiti ivairius issukius, ismokti isjausti ir t.t. Dar tikriausiai kalbeciau, kad dazniau jaustusi laimingi, nesvaistytu laiko nereiksmingiems dalykams del kuriu veliau galbut tektu gailetis, spaustu is gyvenimo maximuma ir daug ivairiu dalyku kurie tilptu i 10 min video…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….
P
2016-08-28 at 13:52
10 min. Užtektinai laiko prisiminti, kiek šaunių dalykų patirta.
10 min. Per mažai, kad spėčiau su kažkuo susitikti. Paskambinčiau pačiam artimiausiam žmogui, kad pasijuoktume kartu iš patirtų nutikimų.
Anonimas3000
2016-08-28 at 15:57
Yra du variantai. Jei neatsižvelgti į tas 10min, kurios labai apriboja veiksmus, nes per tiek ne kaži kur nusigausi. Tai, vertinant, kad turi 10min tik ten kur esi, susirasciau viskio butelį jei būtų galimybe iš kur pagriebti ir cigaretę. Prasidaryčiau viskį, užsikurčiau cigaretę, ramiai traukdamas dūmą ir gurkšnodamas viskį paskambinčiau mylimai merginai, padėkočiau jai už viską ir atsisveikinčiau. Sekantis skambutis būtų Tėvams, seseriai, padėkočiau jiems už viską, atsiprašyčiau už ką turiu atsiprašyti ir atsisveikinčiau. Dar kokias 2 min pasilikčiau pasigerėti akimirka ir pergalvoti viską sėdint vienumoje.
Kitas variantas jei neriboti dėl trumpo laiko galimybės būti/atsidurti vienur ar kitur, tai nulėkčiau apkabinti artimiausių žmonių, atsisveikinti. Tai padaręs šokčiau į lėktuvą, atsidurčiau virš kokios nors nuostabios šalies, kur nuostabus klimatas ir gamta. Pakilęs į kuo didesnį aukštį, tiesiog šokčiau be parašiuto ir mėgaučiausi kritimu, jausmu, laisve, vaizdu kol… 🙂
ANONIMAS40
2016-08-28 at 21:10
Jei žinočiau, kad liko tik 10 min man gyventi, tai paskambinčiau savo tėvams ir padėkočiau už palaikymą, supratingumą ir tikėjimą manimi. Taip pat paskambinčiau sesei ir padėkočiau už kelionių įspūdžius, buvimą kartu. O likusį laiką skirčiau dėkojimui Aukščiausiam už viską, ką patyriau šiame gyvenime: už žmones, sutiktus mano kelyje, už mokslus, darbus, meilę, jausmus, žinias, potyrius, kelionių įspūdžius, už galimybę būti mylimai ir mylėti.
-
2016-09-02 at 23:05
Būčiau viena ir prisiminčiau visas gražias akimirkas, kurios buvo mano gyvenime, nes sukdamasi beprotiškai greitam gyvenimo ritme, net nepastebiu tų nuostabių akimirkų, kurios įvyksta kasdien.
Tomas
2016-09-07 at 23:15
Greičiausiai krisčiau kur ant pievos ir stebėčiau dangų
Andrius
2016-09-09 at 12:47
Hmmm. per 10 minučių. Apkabinčiau žmoną, paskutinį kartą pasakyčiau kaip ją myliu. Mintimis nukeliaučiau pas visus artimuosiu. Tikiu jie tai suprastų, pajaustų.
R
2016-09-18 at 23:36
Apkabinčiau sūnų ir nepaleisčiau, pasakyčiau, kad myliu ir mes juoktumėmės apsikabinę iš visko
Aš
2016-09-20 at 07:28
Apkabinčiau vaikus, vyrą ir pasakyčiau kaip stipriai juos myliu. Padėkočiau mamai, kad suteikė man galimybę gyventi šiame nuostabiame gyvenime 🙂
Diana Jay
2016-09-20 at 07:41
kadangi visada visiems sakau ka galvoju iskarto,o kuriuos myliu dar ir daznai apkabinu, tai man liktu grazus laikas meditacijai,nuostabus jausmas, gaila,kad truks tik 10 minuciu…paprastai tam skiriu siek tiek daugiau 🙂
Nesvarbu
2016-09-20 at 08:48
Du dalykai. Užlipčiau į Gedimino kalną ir visame tame groźyje sau ir pasauliui prisipažinčiau – myliu tave, A laimingas šunsnuki! Ir padėkočiau Dievui Visatai už Viską!
P.S. Ne Alex, ne
Anonimas
2016-09-20 at 09:42
As net nezinau ka daryciau 😀 Manau paskambinciau draugams atsisveikinti (pajuokautume paskutini karta :D), mamai – pasakyti kaip ja myliu ir padekoti uz viska 🙂 Ir dar eiciau parukyt ilindusi i Facebook’a 😀 😀 😀 Isimesciau dar selfie „kometos belaukiant 😀 😀 😀 ). Nu as nezinau ka cia butu galima per tiek nuveikti 🙂 Gal dar uzsileisciau savo megstama muzika ir pasitikciau kometa linksmai 🙂 Bet tuo metu noreciau buti ne viena, taciau cia visos mintys dar susijusios su tuo, kur tu butum ir t.t. Namie, darbe, dar kazkur 🙂 Bet tikrai neverkciau ir per asaras nedekociau visiems koki jie buvo geri, ir kaip as juos myliu. Manao draugai ir artimieji ir taip zino, kad juos myliu 🙂 😀 Geriau buciau stipri, laiminga ir linksma iki galo.
Laura
2016-09-20 at 15:54
Nelaukiu jokios kometos ar dar kokios pasaulio pabaigos, darau tai kas man svarbu, tam, kad nereiktų gailėtis kad kažko nespėjau padaryti. O visi, tie, kurie kažko dar nepadarė, Imkite ir padarykite šiandien-darbar, kam laukti tinkamo laiko, kuris gali ir neateiti 🙂
Edz
2016-09-20 at 16:50
Jo, paskaitinėjau komentarus…dauguma pultų atsiprašinėti artimųjų už kažką, pultų išreiškinėti neišreikštą meilę. Manau svarbu, bet ar to nevertėtų daryti kasdien, jei jau tokie visi visiems brangūs ?;-) Čia juk toks paprastas reikaliukas, vienas iš 10 Dievo įsakymų … Tada gal tikslai kitokie atsirastų ir niekados nereikėtų tų paskutinių 10 minučių ???
As
2016-09-20 at 19:31
Paskambinciau savo artimiesiems ir padekociau uz suteikta galimybe gyventi ir tai jog atvede i toki kelia kokiame esu dabar ir uz tai esu tikrai dekinga,padekociau visiems uz patarimus,kurie padejo susivokti,zmones papasakojo apie mane kaip viskas atrodo is sono ir uz tai esu dekinga
no name
2016-09-20 at 20:23
As labai tikeciaus, kad per 10min suspeciau nulekt pas savo zmona ir vaikucius:) ir jeigu aisku neprisiplociau kazkur, belegdamas juos papatyti.,.
nes labiausiai už viską norėčiau pamatyti savo seima!
Simona
2016-09-20 at 22:23
Ant nuogo kuno uzsivilkciau chalata, bet jo neuzsirisciau.. Atasidaryciau langa.. placiai placiai.. ka nors sudauzyciau..manau, kad tas daiktas butu telefonas.. prisidegciau daug zvakiu ant palanges.. o gal net is virviu sukurciau zvakiu lifta.. nuogais papais saukciau: „gyvenime as tave myliu“.. tada daug kartu „aciu“.. ir isbuciau savo likusi laika.. isbuciau ivairiu emociju skaleje.. tada dar kazka intuityvaus susokciau.. ir uzsimerkusi sudainuociau.. kas butu tik man suprantama.. megauciausi savo vienatve iki beprotybes.. tam kad isjausciau kiekviena sekunde..!
sauius
2017-11-11 at 10:21
Šitas stiprus 😉
G
2016-09-21 at 06:53
su puodeliu arbatos rankose stebeciau horizontą nuo mūsų terasos, gerciau ta grožį akimis, pabučiuočiau mylima, o dukrai pasakyciau, kad gyvenimas yra grazus ir viskas bus gerai. Jau matau kaip visi nusisypsome vienas kitam ir tai gražiausias ir geriausias dalykas pasaulyje! Galbūt dar spėčiau mintimis atsisveikint su pačiais brangiausiais.. 10 minučių-labai trumpai, labai liūdna butų išeiti nepamačius kaip mažyle užauga ir kaip mes abu senstelim..
kkk
2016-09-21 at 22:28
Tikriausiai bent paskutines minutes nesigaileciau del nieko ir stebedamas kometa tiesiog juokciausi ir megauciuos paskutinemis akimirkomis. O kol kometa neatskrido butu pagaliau laikas suimti save i rankas ir pradeti veikti.
Anonymous
2016-09-21 at 23:23
Parašyčiau savo gyvenimo memuarus, kad bent išliktų kitiems paskaitinėti apie mano gyvenimą. Manau, jog kiekvieno žmogaus gyvenimas yra be galo įdomus, kupinas įvairių nuotykių, jausmų, žmonių. Apie kievieno žmogaus gyvenimą galima sukurti filmą,kuris būtų vertas Oskaro ir dar daugiau!!!
Laiminga dabar
2016-09-21 at 23:51
Apkabinčiau sūnų, pabučiuočiau. Įsijungčiau pačią superiškiausią muziką, garsiai garsiai, kažką panašaus į šią https://www.youtube.com/watch?v=wRRnr-ni0No, ir šokčiau, bei visus kas būtų aplink, pakviesčiau šokti kartu 🙂 O tada dar dar dar !!!!!!!! https://www.youtube.com/watch?v=O9VSp8mz4cU !!!!!
OOOO taiiiiip !!!!!!!!!!!!!!!!!! Pajundume kūną, kad kometa apsigalvotų 😀 https://www.youtube.com/watch?v=RFaatpzqll0 !!!!!! :))))
Laiminga dabar
2016-09-22 at 00:13
Man atrodo, kad artėja super Onbo dalyvių pasibuvimas :DDD
Ačiū, Alex’ai, už gerus klausimus:) Vertas 10-tuko.
Laiminga
2016-09-22 at 01:09
Manau, kad šis klausymas turėtų priversti visus susimąstyti. Daugeliui reikia tokių paprastų dalykų kaip paskutinio pokalbio su artymaisiais, apkabinimo, juk kiekvieną mielą dieną turite šią galimybę. Aš manau, kad paskutines minutes tiesiog džiaugčiausi savo nugyventu gyvenimu, išsipildžiusiomis svajonėmis, nuotykiais, linksmomis akimirkomis, išmoktomis gyvenimo pamokomis. Ir palydėčiau paskutinį šviesos spindulį, stebėdama dangų.
L'Dar
2016-09-25 at 20:42
Ok, dabar sedziu tarptautiniame buse. Salia manes tokia apie 30 metu mergina. Beveik nesnekejome, tai tikrai snektelciau, taip malooniai. Po 2ieju minuciu pabuciuociau, neklauses. Paskui isbegciau is buso, kadangi jis stovi – nusirengciau, ir begciau kuo greiciau. Begciau, begciau.. Rekciau ir dainuociau. O kiekviena zmogu su kuriuo susidurciau apkabinciau, taip keliolikom sekundem, ir.. Visiems kartociau: ‘exx, dejauaaaau!!!’
Eimantas
2016-09-26 at 20:31
Turbūt atidaręs namų duris, prieš paskambinant tėvams, nuspirčiau tiek telefoną tiek kompiuterį(loptopą) už laiko švaistymus.. paskambinčiau tėvam.. pasakyčiau: dėkoju už išbandymus gyvenime.. išeitumėm su drauge iš namų ir laukčiau artėjančios kometos :))
Edz
2016-09-27 at 22:00
Only the lonely … Padėkočiau sau už tai, kad sugebėjau susigyvent su vienatve. O tuos, kurie savo laiku mano gyvenimą padarė nepakenčiamu, galutinai pasiųsčiau Velllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllniop! Valio išsilaisvinimui;-))))
Edy
2016-09-29 at 08:31
Per desim minuciu speciau , paskambint Teveliam ir padekoti , kad mane palaike ir tikejo !
EDK
2016-10-01 at 08:41
Tikriausiai nieko nedaryčiau. Ramiai laukčiau pabaigos. Ir netgi džiaugčiausi, nes daugiau nieko nereiks galvoti ir nieko nereiks daryti. Bet būčiau gyvenimui labai dėkingas už tai, kad išmokė pasiekti vidinės ramybės. Ir kuo toliau, tuo dažniau ją jaučiu.
Arūnas
2016-10-01 at 21:18
1. Pamylėčiau žmoną
2. Paskambinčiau draugams ir pasakyčiau, kad jie nepataisomi pijokai
3. Paskambinčiau šefui ir pasiūsčiau nx
4. Surūkyčiau cigaretę
Auga
2016-10-03 at 12:27
Įrašyčiau atsisveikinimo klipą visiems brangiems žmonėms. Kas būtų šalia apkabinnčiau ir džiaugčiaus saule,debesimis,vėju. Tylomis apūvelgčiau savo gyvenimą ir padėkočiau angelai sargui kad saugojo ir globojo
Jane
2016-10-03 at 16:03
Atsiprašyčiau visų, ką esu padarius negero ir atleisčiau visiems, kas nuskriaudė mane (jau padariau). Būčiau su šeima visas likusias 10 minučių ir šypsočiaus, nes gyvenau tikrai gražų ir sveiką gyvenimą
Ieva
2016-10-10 at 20:00
Su šampano taure pasimėgaučiau likusiomis minutėmis, prisimindama pačius svarbiausius įvykius gyvenime.
As
2016-10-12 at 20:16
Jei šalia būtų artimieji , tai paskutinėmis minutėmis mėgautumėmės kartu. O jei nebūtų šalia nieko įrašyčiau video su atsisveikinimu. Atsisėsčiau kur nors gamtoje ir mėgaučiuos dangaus židryne, vėjelio šiurenimu, medžiais ,gėlėmis, pieva, keliuku. viskuo ką gali aprėpti žvilgsnis, ką gali išgirsti ausys. Norėčiau sugerti visus mane supančius kvapus ir garsus. Prisiminčiau brangius žmones. Pagalvočiau kaip gražiai ir prasmingai aš nugyvenau šį gyvenimą.
anonimas
2016-10-12 at 21:59
Paskambinčiau savo artimiesiems, padėkočiau už suteiktą puikų gyvenimą, atsiprašyčiau, kad mažai bendravome, kad dažnai nebuvom iki galo nuoširdūs ir pasakyčiau, kaip juos myliu. Jei spėčiau, paskambinčiau ir patiems artimiausiems draugams ir padėkočiau, kad jie buvo mano gyvenime ir jį pavertė dar nuostabesiu.
Anonime
2016-10-14 at 08:04
Jei rurėčiau paskutines 10 min savo gyvenime, tiesiog su artimaisiai elgčiausi kaip įprastai (švelniai, laimingai, prajuokinčiau viaus). Kitaip tariant sau ir savo artimiems žmonėms suteikčiau laimės kaip ir nieko nedvejodamas šiuo metu turėdamas laisvų akimirkų pasidžiaugiu gyvenimu kartu su visais. Nors ir daugumoje situacijų laimingas būnu visada ir skleidžių laimę aplink save kiek galėdamas. 🙂
Anonime
2016-10-14 at 08:04
*tūrėčiau
Anonimas
2016-10-15 at 18:02
Paprasciausiai susitikciau su zmonemis kurie man rupi ir megautumemes paskutinemis akimirkomis 🙂
Anonimas
2016-10-17 at 10:32
Pasirupinciau, kad kiekvienas man brangus zmogus gautu silumos ir meiles is manes, visiskai atleisciau visiems, kas mane skaudino ir megauciausi kiekviena dovanota akimirka.
Vaidas
2016-10-18 at 12:16
Kad myliu artimus žmones jie tai žino. Atsisesciau ur stebeciau horizontą ir pagalvočiau ko dar nespejau padaryti
Sir Mantas
2016-10-24 at 19:01
1. Surukyčiau cigaretę (nors jau nerūkau 3 metus)
2. Paskambinčiau ex ir paklausčiau klausimo, kodėl ji man taip ir neatsiliepė.
3. Užsiropčiau ant Europos bokšto ir laukčiau kometos.
Infinita
2016-10-29 at 18:02
irasyciau video su savo kalba apsakydama koks gyvenimas yra puikus, nes sutikau tiek daug nuostabiu zmoniu, dar pusei ju padejau. yeeee
anonimė
2016-11-11 at 09:40
Gal parašyčiau laišką, gyvenantiems po manęs.
„Neliekit ašarų ir negailėkit manęs, kai manęs jau nėra. Aš nugyvenau laimingą gyvenimą, mylėjau tuos, kuriuos norėjau mylėti. Draugavau su tais, su kuriais norėjau draugauti. Gyvenau su tais, su kuriais norėjau gyventi. Jei ko nekenčiau ar nemėgau, reiškia buvo už ką. Ką galėjau padaryti, padariau. Jei kažko nepadariau, reiškia negalėjau. Jei ką padariau blogai- visada yra galimybė padaryti geriau- imkit ir perdarykit. Mylėkit gyvus žmones, o ne raudokit prie kapo. Neškit gėles gyviesiems, o ne mirusiems. Gyvenimas eina, niekas negyvena amžinai. Būkit laimingi.“
Maximusas
2016-11-11 at 17:48
Seima kaip bebutu pirmoij vietoij,tiesiog norisi visiems viska atleisti,padekoti uz sita duota galimybe gyventi,padekoti uz visa tai ka turiu ir koks esu,iseiti y lauka ir gerai issirekti,apkabinti bet ka kas butu salia, savo nuostabia motery,seimos narius ir pasitikti kometa,sakyti labas mes taves laukem mazute 😉
Karti
2016-11-11 at 21:33
Galvočiau apie Dievą.
Pavel
2016-11-14 at 17:20
Jei turėčiau tik 10 min.
Aišku paskambinčiau savo Mamai, Tėvui ir Broliui ir pasakyčiau tai, kam neapsiverčia lėžuvis pasakyti šiaip: Atleisk. Didelis AČIŪ. Gerbiu ir Myliu. (su papildomais intarpais „už ką“). 🙂
Po to atkimščiau balto vynelio, užsiropščiau ant namo stogo (šalia miškelis su nuostabiom pušim ir berželiais ir skaniausiu oru Vilniuje rytais..) ir žiūrėčiau su plačią šypsena į chaotiškai judantį miestą po kojomis, begurkšnodamas vynelį ir užtraukęs porą cigarilės dūmų.. 🙂
Vardas (privalomas)
2016-11-17 at 16:49
‘ Paskambinčiau, parašyčiau’.
Nereikia laukti ,kometos ,kad tai nutiktu. Paskambinti artimam žmogui ir pasakyti ,kažką malonaus ,kas sušildys abiejų širdis. Kometos belaukiant, ramia širdimi žinočiau ,kad jau esu skambines artimiems žmonėms ir nebereikia to daryti. Nes jie JAU žino mano artumą jiems !
O jei tikrai kristu kometa į žemę, mano smegeninė sugalvotų ką daryti, tik paskutinę akimirką.
Nes toks kaip ir nekasdienis reginukas …
Kestas
2016-11-20 at 13:28
Issiskirciau su „savo“mergina su kuria musu santykiai yra niekur nevedantys ir tiesiog tempomes kaip sulipdyti guma
Loreta
2016-11-22 at 12:00
Tai, kada Kestai, tai padarysi?
sesė
2016-11-29 at 22:45
Aš apkabinčiau savo vaikus ir vyrą. Paskambinčiau tėvams ir pasakyčiau: „tai ką susitiksime kitame gyvenime“ 🙂
O tada likusias 5 min žliumbčiau, nes dar tiek visko norėjau nuveikti šioje žemėje…
Ilona
2016-12-09 at 12:23
10 min yra be galo mažai … pirmiausia pagalvojau, kad tiesiog išeičiau į Vingio parką ir nuoširdžiai padėkočiau Visatai už gyvybės galimybę, už tai, kiek daug gėrio ir pamokų ji man davė, kiek daug angelų nuleido į gyvenimą. Bet kartu labai norėtųsi palikti ir dalelę savęs artimiems žmonėms. Todėl rasčiau nuotraukas su artimais ir brangiais man žmonėmis, nusiųsčiau kiekvienam su ranka rašytu laišku, kuriame padėkočiau už buvimą šalia ir kartu praleistas nepakartojamas akimirkas.
Amelija
2016-12-11 at 06:15
Išties mažai laiko kažka nuveikti, kogero pirma rašyčiau ir prisipažinčiau simpatijai apie jausmus, o tada kogero įsijungčiau geros muzikos ,įsipillčisu vyno ir laukčiau pabaigos.
Romas
2016-12-11 at 10:38
Pirmiausia paskambinčiau visiem artimiesem ir padėkočiau už visa praleista laika kartu.Padėkočiau mamai už tai kad suteike man givybe, padekočiau visatai už galimybe pagyventi nuostabu guvenima sitoi zemei ir uz visas dovanas kurias ji suteike.. pabuciuociau savo seima dar karta ir tikriausiai mirciau su sypsena veide 🙂
ANONIMĖ
2016-12-11 at 10:57
Pirmiausia paskambinčiau mamai, jeigu ji dar nebūtų padariusi to pirma.:) Padėkočiau ir atsiprašyčiau. Perduočiau linkėjimų šeimai. Tada apkabinčiau šalia tuo metu esančius žmones. Susirasčiau vietą, kur užsilipti kuo aukščiau, klausyčiausi mėgstamos muzikos ir stebėčiau. Iš viršaus viskas daug gražiau.:)
Anonym5
2016-12-11 at 11:44
Bėgdamas į karuseles arba ant aukščiausio pastato stogo, kad bent trumpam per likusį laiką spėčiau pasimėgaut gyvenimu, paskambinčiau artimiems žmonėms ir simpatijai, pasakyčiau kokie man jie brangūs buvo.
Anonimas
2016-12-11 at 13:59
Išeičiau į lauką ir pasigalinėčiau su kometa
Slaptavardis
2016-12-11 at 14:44
Pirma karta gyvenime paiimčiau cigarete ir paruykciau.
Beviltiška butu kažka eit atsiprasynet…. juk zusim tai visi…. ir jau bus visiems po*** , kad tu neatsiprasei….
jei speciau dar nusigerciau….. nes per savo gyvenima mazai ka nuveikiau tikrai vertingo
Andrzej
2016-12-11 at 15:29
Jeigu būtų galimybė tai tikriausiai atsiprašyčiau šalia esančių žmonių, padėkočiau, kad buvo šalia ir kad esa čia. Ir ką čia jau daug nuveiksi. Patogiai kažkur įsitaisyčiau laukdamas įspūdingos pasaulio pabaigos. Stebėčiau aplinką prisimindamas gerus dalykus. Ir aišku liko dar viltis. Viltis, tai yra tikėjimas, kad čia tik žemiškos kelionės pabaiga ir smalsumas kas gi bus toliau!
E
2016-12-11 at 18:18
Žinoma paskambinčiau savo šeimai dar kartą pasakyti kaip juos myliu ir branginu. Pasijuoktume iš smagių prisiminimų. Išsivirčiau puodelį arbatos ir gerdama galvočiau kokį gyvenimą nugyvenau, prisimindama visus su kuriais praleistas geras laikas (drauges, draugus, mylimuosius). Plačiai nusišypsočiau pasauliui ir jam padėkočiau už suteiktą galimybę gyventi!
Catherine
2016-12-11 at 20:38
Jeigu liktu tik 10 minuciu… Padaryciau tai, ka man pakuzdetu sirdis, net jei tai ir butu pats beprotiskiausias dalykas. Issiskirciau su zmogumi su kuriuo esu
Incognito
2016-12-11 at 23:27
Jei kažkam skambinčiau, tai būtų tik vienas skambutis – tėvams, sesei, bet labai trumpas tik pasakyti, kad myliu ir ačiū, kad jie myli mane. O likusį laiką, apkabinčiau savo mylimąjį ir bučiuočiausi, kol toji nelemta kometa trenksis į žemę.
A
2016-12-11 at 23:30
Ką aš veikčiau? Plačiai šypsočiausi, padėkočiau sau už stiprybę,už juoką, ir tą puikų gyvenimą kurį gyvenau, garsiai pasileisčiau muziką ir šokčiau, džiaugćiausi, ir dėkočiau už visas nuostabias akimirkas ir sutiktus žmones mano gyvenime!
Pirmas
2016-12-12 at 13:59
https://www.youtube.com/watch?v=cWGE9Gi0bB0 vienareiksmiskai sita daina visu garsu 🙂
Anonymous
2016-12-13 at 15:53
Paskambinciau artimiesiems. Visu atsiprasyciau ir padekociau kad buvo salia.Pasiausciau su vaikais paskutini karta.padekociau vyrui uz buvima salia ir kantrybe. Priminciau visiems kaip juos myliu 😉
Va
2016-12-14 at 00:25
Pasileisčiau mėgstamą dainą, šokčiau lyg išprotėjęs, dainuočiau pilna gerkle, linksminčiaus. Krėsčiau kvailystes ir juokčiausi iki pat pabaigos 😀
10min
2016-12-14 at 19:23
Pasidžiaugščiau kiek daug gyvenime patyriau, paskambinčiau mamai, žmonai ir pasakyčiau kiek daug man jos reiškia, padėkočiau už tai ką man jos davė, paskambinčiau ex draugei ir pasakyčiau kiek daug jinai man reiškia, paskambinčiau dukroms, tėčiui ir broliui, ir pasakyčiau kad labai laimingas, kad jus turiu, bei atsiprašyčiau, kad ne visada buvau teisus!
Paulius
2016-12-28 at 13:00
Vienareikšmiškai – paskutines minutes praleisčiau su artimiausiais žmonėmis, padėkočiau, kad kartu keliavome nuostabioje kelionėje, pavadinimu „Gyvenimas“!
Anonimas
2016-12-30 at 19:04
Jeigu man liktu apie 10 minučių. Pirmiausiai pasimčiau telfona, išeičiau į lauką. Paskambinčiau mylimam žmogui. Ir per ta likusį laiką jam išsakyčiau savo visus jausmus, ką jei jaučiu ir , kad ją myliu. Regėdamas paskutinius savo vaizdus šiame gyvenime.
R.
2017-01-11 at 09:38
Atsiprašyčiau arčiausiai esančių žmonių už per gyvenimą jiems pridarytas kiaulystes, akių drąskymus, pykčius, ginčus dėl smulkmenų. Po to paskambinčiau likusiems žmonėms ir atsiprašyčiau jų. Man regis, kad 10 minučių jau seniai būtų praėję, nes tai nebūtų mažai žmonių, o atsiprašymai turėtų būti ilgi ir nuoširdūs.
JT
2017-01-11 at 10:49
Pasijusčiau laisvas… Kadangi viskas taptu nebesvarbu… Pinigai, statusas, nuomonė, įsipareigojimai, daiktai, rūpesčiai… Tapęs laisvas nuo visko – kogero ir laimingas.
Guru
2017-01-11 at 10:51
Išbėgčiau pievą/lauką ir paskutines 10 min skirčiau mėgautis jos grožiu. Kartu apmąstyčiau savo puikų gyvenimą ir už tai pakelčiau raudono vyno taurę!
Vaiduoklis
2017-01-11 at 13:56
Bėgčiau pažiūrėti tos kometos. O šiaip tai, išreikščiau dėkingumą artimiesiems už dalykus, kuriuos man suteikė, taip pat už suteiktą gyvenimą, tada eičiau į mišką, nes ten jaučiuosi puikiai, prisiglausčiau prie medžio ir ramiai pasitikčiau sekantį kelią 🙂
Nesvarbu
2017-01-11 at 21:55
Paskambinčiau tėvams ir padėkočiau už suteiktą gyvenimą, parašyčiau trumpą atsisveikinimo laiškelį ir paskutinėmis minutėmis pasidžiaugčiau, kad gavau galimybę gimti ir būti laimingu šiame gyvenime.
Junga
2017-01-11 at 23:21
Pirmiausiai labai garsiai rekciau: “ nejaugi jau viskas…“ turedama mintyse o gal kometa isgirds ir praskries….☺ belaukdama kometos daryciau ka suplanavus buvau…
D.
2017-01-11 at 23:51
Tas 10 minučių skirčiau savo šeimai. Pasakyčiau kaip juos mylių, padėkočiau už tai ką man davė ir atsiprašyčiau, kad ne visada buvau gera dukra. Jei suspėčiau dar paskambinčiau ir draugams padėkot, kad buvo šalia ir atsiprašyt už viską kas buvo ne taip. .
Vilma
2017-01-12 at 08:21
Nezinau ar tai įmanoma, žinant, kad liks tik 10 min gyventi. Bet dabar atrodo, kad tiesiog pasidaryčiau arbatos ir mėgaučiuosi paskutinėmis akimirkomis.
Vilma
2017-01-12 at 08:22
Dar prie arbatos nubėgčiau nusipirkti plikytų pyragaičių – jie nerealūs!
Edvinas
2017-01-14 at 23:38
Mėgaučiuosi tom dešimčia minučių kur esu tą akimirką. Išeičiau į lauką. Įkvėpčiau gryno oro ir atsigulčiau ant žemės. Užsimerkčiau ir galvočiau apie visus malonius dalykus kuriuos patyriau per savo gyvenimą.
Jurgita
2017-01-18 at 14:37
Padekot visiems uz suteikta galimybes: kvepuoti, mokintis
Neringa
2017-01-19 at 21:24
Šypsočiausi, šokčiau, trypčiau bučiuočiau visus ką sutikčiau. Visiems pasakyčiau, kad juos myliu nesvarbu pažįstu, nepažįstu. O savo šeimai nepavydžiu nubučiuočiau visus tiek, kad užtektų iki jų gyvenimo galo kiekvienai dienai po bučkį.
Kristis
2017-02-03 at 00:16
Išgerčiau puodelį arbatos su savo šeima
Robertrhync
2017-02-03 at 11:08
вертикальное озеленение на даче – ландшафтное проектирование, ландшафтный дизайн дачного участка.
Thomassmota
2017-02-04 at 10:23
брелки под заказ – производство брелков, магнитики на холодильник купить.
Marlinfaist
2017-02-04 at 11:09
производители верхней одежды – куртки от производителя, одежда от производителя недорого.
GeraldAbasy
2017-02-04 at 11:18
Burning Desire BlackJack Ballroom online casino regular video slot – Octopays bonus slot BlackJack Ballroom online casino app
Darrellmoorm
2017-02-09 at 12:22
Покупка, продажа схем заработка. Обучения. – Услуги по обналичиванию, Дебетовые карты.
A
2017-02-14 at 08:02
Parasyciau zinute draugams ir padekociau, kad buvo mano gyvenime (ta galiu padaryti ir be kometos). Pasakyciau dideli ACIU ir dideli DEKUI tevams uz viska (be kometos, ko gero, to nepajegsiu padaryti. Turiu daug nuoskaudu is praeities, del ko santykiai su tevais sunkiai klostosi). Tada griutume su vaikais i lova, valgytume ledus, ziuretume multikus, juoktumes, zaistume, kvailiotume, sokinetume ant lovos!!
Zinot ka?! Griau jau ta kometa dar kuri laika neatskristu!
An
2017-02-23 at 13:25
Tuo metu norėčiau būti šalia savo mylimojo, įsitaisyti ant žolės basomis kojomis liečiant kiekvieną augalėlį, ir, žiūrint jam į akis, kuriose atsispindėtų dangaus ir kosmoso platybės, iš visų plaučių kartu rėkti Bon Jovi – It’s my life. Jausti tuos nuvilnijančius šiurpuliukus ir visa savo esybe skanduoti jam Ačiū už suteiktą gyvenimo džiaugsmą ir meilę.
Ana
2017-03-12 at 00:20
Jau senokai stengiuosi kiekvieną dieną gyventi lyg paskutinę. Stengiuosi jausti dėkingumą Dievui, tevams, vaikams. Kasdieną atrandu už ką padekoti ir kam. Turbūt ir paskutiniąją dieną tiesiog visiems padėkočiau už menkiausias gerumo pastangas.
Mindaugas
2017-04-03 at 07:57
Velniop pasiusčiau iš savo darbovietės Visus, nuo paprasto darbuotojo iki direktoriaus, nes jie yra stapdžiai, negatyvai, pikti ant visko, nors dėl visko patys kalti.
Loreta
2017-04-06 at 14:25
Paskambinciau artimam zmogui ir dar greit sulakstyciau ledu. 🙂
Ir
2017-04-06 at 23:39
Išeičiau į kiemą su šeima ir artimiausiais draugais, atsisėstume ant žolės. Su puodeliu kakavos + kiek aptirpusiais ledais (dievinu ledus ir, kai viršuje esančiame komentare pamačiau žodį „ledai“, noriu ir aš juos čia įpainioti 🙂 ). Giliai įkvėpčiau, jog pasijusčiau gyva. Be žodžių jaučiamas artumas, ramybė, lengva šypsena, pasimėgavimas paskutinėmis akimirkomis, šilti žvilgsniai.
Sonata
2017-04-07 at 13:03
Tas dešimt minučių noriu būti savimi, kaip ir dabar. Noriu, kad mano artimieji žinotu, kad juos myliu. Ir kad tos dešimt minučių eitu lig amžinybę. Šiandieną atėjau į darbą galvodama,kad šiandiena ateis ta pasaulio pabaiga. Tai iš meilės savo sesei aš ja apkabinau.niekada negali žinoti, kada ims ir viskas pasibaigs. Geriau džiaugtis kiekviena minutę. Dainuoti visa širdimi darbe,ir nesvarbu, kad tavęs nesupranta kiti, svarbu tau gerą.ir gali gera daryti kitiems.
Asta
2017-04-07 at 23:43
Parašyčiau laišką kaip jaučiuosi tuo mėtų, ką išgyvenu ir padekociau savo artimiesiems. Tai priminimas apie mane.
XXX
2017-04-08 at 00:40
Visiems uz tyla (skaudziausias dalykas mano gyvenime, nekenciu tylos) pasakyciau daug graziu zodziu, padekociau kad egzistavo mano gyvenime ir parodyciau kad galima ir reikia kalbeti. Taip pat visiems mylimiems zmonems pasakyciau kaip juos karstai myliu ir pasielgciau nutrukdgalviskai kaip tuo momentu sumastyciau, nes kmastau daug bet kartais (tai yra dazniausiai) pergalvoju ar verta taip elgtis.
Anonime
2017-04-08 at 08:29
Paskambinciau tevam padekot ir pasakyt MYLIU, ir sesei… gereciausi saule, dangumi – kur tuo metu bebuciau. Paskambinciau Giedriui pasakyti koks puikus zmogus yra ir padekoti, kad yra. Uztraukciau visa gerkle „dabar geriausi musu vakarai“; pradeciau valgyt kibira ledu; taskyciausi per lietu po balas; padekociau uz gyvenima; apkabinciau kuo daugiau brangiu zmoniu!
Anonim
2017-04-08 at 10:58
Atsiprašyčiau, mylėčiau, išrėkčiau kaip myliu gyvenimą!!! Visiems garsiai iš visos širdies viso balso! Ir išrėkčiau kaip gera gyventi ir visi noreciau kad tai patirtu!!!
ANONIMAS
2017-04-08 at 11:28
Išgerčiau dar vieną puodelį arbatos
Pasakyčiau kiekvienam kokie jie man svarbūs ir kaip man malonu drauge leisti laiką
Dar kartą apkabinčiau
Parodyčiau keikvienam šalia esančiam kokie jie man svarbūs, kad jie patys geriausi ir nuostabiausi
Ir paglostyčiau šunį
a
2017-04-11 at 11:36
Pažaistume paskutinį kartą žaidimą su mylimais žmonėmis. Kiekvienas turėtų išvardinti, kokie jo gyvenime buvo patys nuostabiausi 5 išgyvenimai. Dalinimasis tokių išgyvenimų labai suartina, pakylėja. Tokia nata nebūtų gaila ir numirti 🙂
A
2017-04-14 at 13:02
Kadangi per dešimt minučių nespėčiau visų aplankyti, tai paspakambinciau savo artimiesiems ir pasakyčiau, kad aš esu laiminga, padekociau už, tai kad jie buvo visada šalia manęs, kai man jų labiausiai reikėjo ir atsiprasyciau, kad nevisada buvau sąžininga su jais. Paskambinčiau savo sūnui ir pasakyčiau, kad jo atejimas į šį pasaulį mane padarė pačiu laimingiausiu žmogumi pasaulyje, jo dėka mano gyvenimas pasikeitė ir įgavo prasmę…jis tas dėl kurio aš gyvenau, jis tas dėl kurio atrasdavau jėgų eiti į priekį. Pasakyčiau savo buvusiam vyrui, kad ant jo nepykstu ir padekociau už sunkumus, dėl kurių aš tapau stpri, savarankiška ir pasitikinti savimi. Ir pabaigoje padekociau gyvenimui, kad jis man davė tiek daug…iskelciau rankas į viršų ir sukčiau, kad ESU LAIMINGA !!! ir dėl nieko nesigailiu…
Žmonės paskutinę akimirka dažniausiai gailisi, ne dėl to ką padarė, o dėl to ko nepadarė. Noriu nugyventi šį gyvenimą prasmingai, kad man nereiktų gailėtis dėl to ko nepadariau, tik paskutinėmis akimirkomis suprantame, koks gyvenimas yra brangus per tas dešimt minučių mes padarome daug daugiau, nei per visą gyvenimą.
Anonime
2017-04-14 at 14:11
Pirma šovusi mintis, tai norėčiau apkabinti sūnų, pasakyti kad jį labai myliu ir koks jis pats svarbiausias mano gyvenime( apkabinu ir sakau kad myliu kiekvieną dieną). Ir kad imtu iš gyvenimo viską, nieko nesigailėdamas! ir tiesiog paskiau apkabinus ji pasedėti tylumoje ir paskęsti ramybėje!
Miau
2017-04-24 at 12:27
Galvociau, kad tai nesamone. Pasaulio pabaigu pranaujama buvo ne viena. Bet zinoma labiausia noreciau tokia akimirka buti su savo seima. Apkabinti dukryte. Mano labai laki vaizduoti. Tuoj verksiu. Butent jiems (tevams, vyrui, dukrai) esu labiausiai dekinga ir daugiausia iskaudinus. Nepatinka man kometos!!! Bus dar daug apsikabinimu :p
V
2017-04-27 at 12:19
Aš toliau dirbčiau savo darbą, kaip tas vienuolis, kuris pjovė žolę. Jam kažkas pasakė, kad tuoj bus pasaulio pabaiga, tačiau jis toliau dirbo, nes mėgavosi šia akimirka ir savo darbu.
MR.G
2017-04-27 at 14:02
Paskambinciau zmogui apie kuri nere ne dienos, jog nepagalvociau + susitikimas su ja + geras seksas and here we go!
Jeigu mirt, tai bent jau pakyletoje (euforijos) busenoje 🙂
K.T.
2017-04-27 at 19:27
Visų pirma paskambinčiau savo Mamai, kad pasakyčiau kaip ją vertinu už viską ką ji dėl visų mūsų padarė ir jaučiu laikas pasibaigtų nes žinodamas kas nutiks negalėčiau jos palikt, kadangi su ja gyvena ir mano Sesuo su dukterėčia, tai visa laiką skirčiau jiems… Draugai suprastų kad turiu artimų kuriems esu reikalingas ir tuo pačiu manau jie lygiai tai pat pasielgtų, nes kiekvienas iš mūsų kažką turim kas mums brangu… Jei turėčiau moterį, savaime aišku ji būtų šalia o jei ne, kaip nors susisiekčiau ir su ja…
Jeigu artimu visai neturėčiau, kaip neturiu moters… skambinčiau artimiausiems draugams, pasakyčiau kaip juos vertinu už visą laiką kurį esam pažįstami ir kad buvo šalia sunkiausiom akimirkom, pasakyčiau kad susitiksim ten anapus nes vistiek po mirties kažkas egzistuoja, tiesiog mes tam dar neturim tinkamo suvokimo…
Jei sakykim būtų toks variantas kad neturiu nei artimų, nei draugų, nei moters tai paskambinčiau tiems buvusiems draugams ir atsiprašyčiau už viską ką jiems blogo esu padaręs… jei turėčiau galimybė ne skambinti o susitikti tai visais būčiau šalia jų…
Ričardas
2017-04-28 at 17:10
Tektų džiaugtis šia akimirka, kiekviena sekunde, ten kur esu, su tais kas būtų šalia.
Ričardas
2017-04-28 at 17:11
Mes gyvename taip lyg gyvenimas begalinis, bet nepagalvojame kad galbūt tos 10 minučių jau tiksi.
MILLENNIUM
2017-04-28 at 19:09
As tai bandyciau susisiekti su zmona ir dukra bet nesakyciau,kad greit stebesiu juos is virsaus… pasakyciau,kad jos yra mano gyvenimo sypsenos ir bus visada mano saulytes…o jai buciau salia apkabinciau stiprei savo gleby pabuciuociau ir atsisveikinciau taip… sesciau i masina ir spausciau visa dugna isvaziaves i trasa iki tu 270km kol mano paskutines sekundes baigtus…
Vaidas
2017-05-01 at 23:02
Atsisesciau ant namo stogo paskambinciau tevams padekociau kad išleido i ši gyvenimą ir pasiusciau visus velniop nes uz savo gyvenimą esi pats atsakingas
Mo
2017-05-02 at 21:33
Pasakyciau visiems savo mylimiems zmonems kaip juos myliu ir ka apie juos galvoju. Pasakyciau, kad nesvaistytu savo gyvenimo veltui, nes jis yra labai brangus ir nuostabus, kad darytu tai apie ka seniai svajojo !! Isrekciau visiems garsiai kaip MYLIU GYVENIMA , pasakyciau motyvacinia kalba, uzleisciau muzika ant viso garso ir pradeciau is sirdies sokti su visais kurie yra aplink mane !!!
AM mokinys.
2017-05-06 at 22:11
Atsiprašyčiau visų visų žmonių, kuriuos esu įskaudinęs + sužeidęs + pamelavęs. Skambindamas apkabinčiau šeimos narius ir pasakyčiau, jog moku mylėti ir juos visada visada mylėjau. Tiktais to nemokėjau parodyti. Ir, be abejo, žiūrėčiau į kometa su artimaisiais arba su pažįstamu, o gal su nepažįstama mergina? Mh..
Anonimas
2017-05-11 at 06:52
Tiesiog išeičiau į lauką ir stebėčiau patį vaizdą, gamtos grožį. Niekam neskambinčiau ir su nieko nesikalbėčiau, tyla.
Virginija
2017-05-11 at 10:38
Visų pirma apkabinčiau sūnų ir vyrą, ir visą laiką nepaleisčiau tuo pačiu skambindama mamai, broliams. Parašyčiau žinutę savo skaitytojams. Paprasta ir labai aišku.
Paulius
2017-05-11 at 11:20
užpildyčiau organų donoro kortelę 🙂
Likusį laiką praleisčiau su šeima 🙂
Nezinomoji
2017-05-11 at 12:36
Sedziu verkiu, nelabai man rasosi, na gal man tikrai palengves gerai pazliumbus…dainuociau tas paskutines minutes kazka mazdaug:
Aš jus labai mylėjau,
Manim jus netikėjot…
Kodėl taip atsitiko???
Kodėl man nepavyko???
Gyvenimas tik žaidimas,
Toks mano likimas…
kazkodel prisiminiau daina Junior – jausmai…
Man sukelet labai daug jausmu as visus artimus prisiminiau, tikrai prasisuko kasete visai kaip pries mirstant
Keisti praeityje nenoreciau nieko. Kokias turejau kortas tokiom suzaidziau. Bet va stai ateityje noriu savo gyvenime isdristi pakeisti daug ka, buti apsupta mokanciu myleti zmoniu, jau zinau, kad gyvenimas man padovanojo didziausia dovana, tai mano vaikas, negaliu daugiau rasyt, nes reik eit i zmones, o asaro byra, verksciau as zodziu ir viskas
Anonimas
2017-05-11 at 19:17
Paskambinciau ir pakviečiau kavos žmogų, kuris buvo pačiu sunkiausiu metu, kai reikėjo, kad būtų. Atsidėkodamas stipriai apkabinciau ir nebepaleisciau, kad būtų šalia.
Chill
2017-05-11 at 19:22
Eičiau atsigert arbatėlės
Anonimas
2017-05-11 at 20:41
Pakelciau tosta uz tai kad nieko taip ir nepasiekiau gyvenime ir susiversciau buteli degtines.
Lukas
2017-05-11 at 22:17
Pirmiausią, paskambinčiau mamai, tėčiui ir sesei. Padėkočiau už būvimą šalia, rūpestį ir pasakyčiau, kad labai juos myliu. Manau, nevyniodamas žodžių į vatą, suspėčiau tai padaryt per 2-3min. Tada paskutinį kartą įsidėčiau kažką skanaus į burną, kad atsipalaiduočiau, padėkočiau už gan neilgą, bet nuostabų gyvenimą, padaryčiau trumpą video su atsisveikinimo žinute draugam ir išsiųsčiau, o galiausiai kai jau visi įmanomi reikalai būtų sutvarkyti, pasileisčiau epinės muzikos soundtrack’ą (greičiausiai Darth Vader ar kažką panašaus), nusijuokčiau ir grožėčiausi atskriejančia kometa.
BimBam
2017-05-12 at 00:07
10 minučių…Jei būtų galimybė, išsivirčiau arbatos ir pasiėmusi vaikus eičiau į parką ir atsigulus ant kalvelės kartu stebėtumėm dangų… Dar užrašyčiau ant namo sienos ar asfalto: GYVENIME – AŠ TAVE MYLIU!!! Arba įsijungčiau mėgiamą dainą ir garsiai dainuodama šokčiau, atsikimščiau vyno butelį ir keliaučiau link jūros
Emigrante
2017-05-12 at 07:17
10 minuciu.. Viskas, ko noreciau, tai but tuo momentu su savo seima. Ir nieko daugiau! Zinau, kad neimanoma per 10 minuciu su jais susitikti.. Tada skambinciau ir isverkciau viska, ka turiu, nes nekesciau saves uz tai, kad negaliu ju apkabinti ir isbuciuoti! Skaudi tema….. Susikaupe asaros.. Ir neapykanta situacijai Lietuvoj…
Tomas
2017-05-12 at 11:42
Paskambinciau keletui draugu ir mes sustabdytume ta kometa
Anonimc1k
2017-06-02 at 13:03
Įsitaisyčiau kur gamtoje patogiai, atsisėsčiau arba atsigulčiau užsidėjęs rankas už galvos ir sukryžiavęs kojas, įsijungčiau mėgstamą muzika ir žiūrėčiau, kaip atskrenda ta kometa 🙂
Gyvatnesys
2017-06-02 at 22:26
Surengčiau nerealią diskoteką!!! :)))
Kas norit pašokt??? Aplink tiek gerai nusiteikusių laimingų šunsnukių!
Put your hands up and dance!!! 🙂
:)
2017-06-03 at 08:31
Atsiprašyčiau savęs, kad taip šūdinai elgiausi su suvimi, užstrigau nuoskaudose, amąstymuose/apmastymuose, savęs graužatyje, užstrigau praeityje ir tiek mažai gyvenime pasiekiau. Nustočiau kaltinti kitus, nes jie neatsakingi už mano gyvenimą ! Paskambinčiau ir paskutinį kartą pakalbėčiau su mama ir sese. Aš jas myliu, jos man reikalingos, bet myliu savaip, tyliai, neparodant ir neprisileidžiant! O poto „išsitaškyčiau“ geroje dainoje !
anonimas30000
2017-06-14 at 08:20
Užduočiau sau klausimus:
Ką ši sitaucija turi nuostabaus? ir kaip galėčiau tuo pasinaudoti ?
Tai nuostabu! pamatysiu kometą iš labai arti ir greitu metu būsiu miręs man juk įdomu, kas yra po mirties> ar yra? ar ne, tai bus vienas gražiausių vaizdų gyvenime, kuriuos mačiau. OSOM
Elidijus
2017-06-14 at 08:31
Žaistume su savo dukryte, šuniu ir elgčiausi taip lyg niekur nieko, žinoma paskambinčiau tėvams.
Mindaugas
2017-06-14 at 09:08
Atsiprasyciau savo ex, ir pasakyciau kad buvo vienintelis zmogus kuri mylejau ❤️
Aš
2017-06-14 at 09:35
Apsikabinti savo tėvus, padėkoti už viską. Sugrąžinti tą laiką, kad nors 10 minučių būčiau skiręs daugiau laiko savo sūnui. Jis dabar suaugęs ir jaučiu, kad mes nutolę vienas nuo kito. Dabar auginu dukrą ir nekartoju šių klaidų! Palikau nemėgiamą darbą vien tam, kad daugiau praleisčiau llaiko su savo šeima.
Dar norėčiau susitikti vaikystės draugą, tiesiog pasikalbėti, aplankyti mielas vietas kur brabėgo mūsų vaikystė.
Anonimė
2017-06-14 at 09:42
Kaip ir daugelis, jei tuo metu bučiau netoliese, lėkčiau apkabinti savo tėvų ir dar kartelį pasakyti, kaip juos stipriai myliu bei gerbiu. Jei nebūčiau šalia, tai padaryčiau arba skambučiu arba žinute. O likusias kelias minutes norėčiau paleisti su mylimu žmogumi, kuris užknisa mane iki begalybės ir turbūt galėčiau tik stebėti jį, nes jis paskutines minutes leistų greičiausiai darydamas kažką visiškai beprotiško. Paskutines minutes norėčiau praleisti besišypsodama ir stebėdama gražiausią savo žmogų ir beleką, ką jis bedarytų 🙂
Anonimas S
2017-06-14 at 10:21
Perskaiciau komentarus ir nesinoretu kartotis, bet zinokit, pasiruosciau bent 10l vandens, pagriebciau keleta skardiniu maisto ir su salia esanciu zmogumi (esanciais zmonemis) prisimintume gerus laikus!!! As isivaizduoju, kad esant geroms emocijoms ir isijautus i istorijas, ta kometa mus aplenktu. O jei ir ne, galbut stebuklingu budu isgyventume. O salia yra ir vanduo, ir maistas, sansu yra!!! Tikrai niekam neskambinciau, nes visi zino, kad telepatiskai perduodam vienas kitas geriausius dalykus, na, galbut mociute to nesuvokia, tai jai minutelei pasukciau. Manau gyvenime daug kas padaryta, tad tos paskutines 10 minuciu jau nieko nekeicia!
VVVV
2017-06-14 at 11:01
Tiesiog uzsimerkciau ir megauciuosi savo puikiu gyvenimu, dziaugciausi kad kvepuoju ir galejau padovanoti daug gero aplinkiniams.
Martynas
2017-06-14 at 11:23
Pilnai atsipalaiduociau ir atsiduociau visatos energijai. Turbut pirma mintis butu, kokia nuostabia role buvau gaves atlikti siame gyvenime.
Anonimas
2017-06-14 at 12:22
Paskambinčiau savo tėvui, su kuriuo jau metai nesikalbame. O likusį laiką prisiminčiau savo gyvenimą ir padėkočiau sau ir Dievui už jį.
A
2017-06-14 at 13:10
Padėkočiau Dievui už man suteiktą gyvenimą. Jei sūnus būtų šalia, padėkočiau jam , kad papuošė gyvenimą ir stengčiausi nukreipti jo dėmesį nuo atskrendančios piktavalės kometos.
Vilties beieškantis
2017-06-14 at 14:11
Šviesos greičiu lėkčiau iki savo tėvelių ir išrėkčiau jiems drebančiu balsu, kaip juos beprotiškai myliu, padėkočiau kad paaukojo man savo gyvenimus. Tai manau būtų svarbiausia. Nenorėčiau mirti, taip jiems ir ne ištaręs papraščiausių žodžių…
Anonimine6
2017-06-14 at 17:30
As irgi skambinciau tevams dekodama uz nuolatini palaikyma(turbut nepakankamai tai darau) ir mylimam vyrui,pasakyciau kaip smarkiai zaviuosi jo augimu, ir padekociau kad ismoke optimistisko poziurio.
O gal ne… gal tiesiog pradeciau garsiai kvatotis galvojant apie pragyventas gyvenimo ironijas ir dekociau sau, ir gyvenimui, uz toli ir idomiai nueita kelia
S
2017-06-14 at 20:22
Na tikriausiai išeičiau į gryną orą, pažiūrėčiau į dangų ir padėkočiau Dievui už gyveninimą, už patirtus potyrius, galimybes ir džiaugsmus :))
Vytas
2017-06-14 at 21:22
Paskambinciau tevams ir broliui trumpam atsisveikinimui ir pasakymui kaip juos myliu. Visa kita laika praleisciau savo gyvenimo meiles glebyje ir su milzinisku nekantrumu laukciau vaizdu 🙂
Nebijantis
2017-06-14 at 22:55
Nebijociau savo gyvenimo pabaigos ar tai butu kometa ar tai butu nepagydoma liga, mano gyvenimas jau dabar kupinas staigmenu, nauju potyriu, kebliu ir nuostabiu situaciju kuriose pats stengiuosi buti seimininkas, man patinka valdyti savo gyvenima, todel kiekviena diena stengiuosi isnaudoti taip, kad nesigaileciau jog gyvenau. Neturiu siauro poziurio i gyvenima, todel butu siek tiek liudna, del dar nepatirtu akimirku, paskutines savo gyvenimo minutes skirciau prisiminimams kuriuose butu mano brangiausi ir artimiausi zmones. BET velniom sitas mintis, negalvoju as pesimistiskai, nebruku sau i galva kas butu jeigu butu. Kiekviena diena stengiuosi dziaugtis tai ka turiu, tai ka naujo ismokstu, paskambinu arba bent jau pagalvoju apie savo artimuosiu, apkabinu ir pabuciuoju savo gyvenimo drauge, planuoju ir siekiu nauju tikslu, nesusikaustau ir nelaukiu kol kas nors prieis ir ka nors man pasiulys, nusisypsau ir nepagailiu komplimento, stengiuosi, kad aplinka kurioje esu neuzmigtu ir kiekviena karta pamates sypsena kitu veiduose dar labiau dziaugiuosi 🙂
Anonima
2017-06-14 at 23:30
As pasidziaugciau savo gyvenimu, kad buvau laiminga, kad gyvenau, kad mylejau. Giliai kvepuociau ir isijausciau i ramybe, megauciuosi laiku.
Paulius
2017-06-14 at 23:43
Likus 10 minučių būčiau su artimais žmonėmis, mėgaučiausi akimirka !!! Žiūrėčiau koks šis pasaulis yra nuostabus, nesvarbu ar lytų, ar snigtų, ar būtų saulėta, mėgaučiausi akimirka bei paskutiniu reginiu !!!!!
Migle
2017-06-14 at 23:51
Paskutinėm savo gyvenimo minutėm norėčiau pabūti su šeima – vyru, tėveliais, sesėm ir broliu. Apkabinčiau juos, atsiprašyčiau už tai jeigu kada esu įskaudinusi, padėkočiau kad buvo mano gyvenime, pasakyčiau, jog jais didžiuojuosi ir labai juos myliu. Tai nėra kažkas kitokio, ko nedaryčiau. Tiesiog, apkabinimai ir šiluma su šeimos nariais visuomet lydi ir yra man gyvybiškai svarbūs. Tad tą patį padaryčiau paskutinėm gyvenimo akimirkom 🙂 aš laiminga, kad juos turiu!
Anonimas
2017-06-15 at 01:04
Iššokčiau iš lėktuvo paskraidyti!
anonimas
2017-06-15 at 02:07
Paskambinčiau mylimam žmogui, pasakyčiau, kad myliu.
Paskambinčiau tėčiui ir pasakyčiau, koks jis man svarbus ir brangus.
Pamedituočiau.
Padėkočiau už gražų gyvenimą.
Am
2017-06-15 at 02:16
Pabučiuočiau savo vyrä ir padaryčiau jam masažä.
anonimas
2017-06-17 at 10:40
per 10 minučių pabandyčiau pasiekti kuo daugiau žmonių ir padovanoti jiems kuo daugiau šypsenų, šilumos, gražių žodžių. Nusiraminčiau, susikoncentruočiau, į savo vidų bandyčiau įleisti kuo daugiau šviesos ir ramybės, susiliečiau su savimi ir aplinka. Leisčiau saulei, vėjui ir bangoms paglostyti savo kūną ir iš visos širdies juokčiausi.
Vilija
2017-06-21 at 15:36
Per 10 minuciu, kurios liko, as paskambinciau mamai ir pasakyciau, kad ja myliu. Melsciausi Dievui ir dekociau uz gyvenima, kuri turejau..buciau laiminga grizti i ten is kur atvykau..kazkur is anapus..ten kur musu sielos gyvena ir meile rusena..
D
2017-06-22 at 10:08
Tiesioga b8ūčiau su savo vaikais ir artimaisiais, kuriuos be galo myliu ir tas kelias minutes nuveiktume kažką įdomaus 🙂
Pagonis
2017-06-25 at 13:25
Stipriai apkabinčiau žmoną, pabučiuočiau karštai karštai, o poto pasiūlyčiau prisėsti ir pasitikti kometą visame jos gražume.
Likusį laiką Jai glostyčiau plaukus ir greičiausiai stengčiausi laidyti juikelius kad matyčiau jos šypseną.
Anonimė
2017-07-21 at 20:10
Norėčiau patirti tokią meilę kaip jūsų…
Anonimas
2017-07-07 at 22:17
Įjungčiau virdulį, o į puodelį įsidėčiau skaniausios kavos. Paskambinčiau/parašyčiau artimam draugui, kad būčiau norėjus būti daugiau nei draugais, apkabinčiau tėvus ir padėkočiau už viską ką jie man davė. Likus penkioms minutėms, visus savo pinigus suspėčiau pervesti vėžiu sergantiems vaikams/vargstančioms šeimoms. Likus trims minutėms išsiųsčiau padėkos ir atsisveikinimo žinutę sesei, seneliams ir draugams, kurie buvo su manimi. Likus dviems minutėms įsijungčiau mėgstamiausią savo dainą, užsipilčiau kavą, atsisėsčiau prie lango ir taip pabaigčiau savo paskutinę minutę.
Anonimas
2017-07-21 at 09:44
10 minučių padalinčiau per pusę. Pirmąsias skirčiau skambučiui mamai, atsiprašyčiau jos, paprašyčiau man atleisti, padėkočiau už viską, pasakyčiau, kad myliu. O paskutines minutes praleisčiau su savo mylimu vyru, apsikabinę ir susiglaudę kartu sutiktumėm kometą. Pasakyčiau jam, kad jis mano gyvenimas, kartočiau, kad myliu jį beprotiškai ir esu laiminga, kad turėjau jį savo gyvenime.
L.
2017-07-21 at 12:08
Jeigu taip butu, manau, kaip tiksliai tuo metu pasielgciau neapibresiu.. Ekstremaliomis situacijoms iskyla tokios idejos is pasamones apie kurias nebuvai spejes pagalvoti.
Bet, jei isties taip butu, kadangi dabar galima fantazuoti, tai susirinkciau artimiausius seimos narius – iseitume ir issirekautume ir pasoktume, isikrautume kaip mokam. Stipriai apsikabintume, padekotume dar ir dar karta uz viska ir tylumoje stebetume kometos grozi kartu 😉
Anonimas
2017-07-21 at 19:12
Paskambinčiau dukrai ir pasakyčiau kaip ją myliu bei mintimis perbėgčiau per savo gyvenimą, prisimindama gražiausius momentus bei padėkodama Visatai už visas man skirtas dovanas
D
2017-07-21 at 19:36
Pasiimciau seima, nuvykciau ant auksto kalno su nuostabiu vaizdu ir ir pasigereciau reginiu
Anonimė
2017-07-21 at 20:06
Paskambinčiau draugei atsisveikinti, pasakyti kaip smarkiai ją myliu ir padėkoti už ilgus draugystės metus.Likusį laiką iki galo praleisčiau su mama.Ji – viskas ką aš turiu.Aš nebijau išeiti nes TEN manęs laukia likę šeimos nariai kurių aš ilgiuosi kasdien.Apgailėstaučiau tik dėl vieno – kad mamai bus beprotiškai sunku.
Alexai, šunsnukį tu!Kliudei labai jautrią vietą!Iššvaisčiau marias laiko kurį turėjau skirti savo artimiesiems…
anonimė
2017-07-21 at 20:39
Atsisveikinčiau su savo mylimais žmonėms ir megaučiausi savo rankdarbiais, bei paskutine cigarete.
Egidijus
2017-07-21 at 20:48
net nežinau, manau, atsidaryčiau gero vyno butelį ir gerdamas mastyčiau, nu ką, EGIDIJAU, yra kaip yra, viskas vysta tik į priekį…
AnonimaS
2017-07-21 at 21:09
Aš,jei nenualpčiau nuo tokios žinios, tai atsidaryčiau butelį stipraus gėrimo ir suvartočiau kiek spėčiau. Ir atsijungčiau. O rytoj arba atsibusčiau, arba ne 🙂
O tie laiškai,skambučiai,romantiški pasisėdėjimai ar gilios prasmės ilgi žvilgsniai finale man toookia kliše… lyg melodramoj, kur lemiamu momentu pagal scenarijų kometą susprogdina koks supermenas.
Visi mano artimieji ir draugai žino, kad juos myliu. Nereikia nė kometos:)
Ugne
2017-07-24 at 21:23
Visiskai pritariu!
as:)
2017-07-21 at 21:20
Artimiausiems pasakyciau kaip juos myliu, o su vaikais padaryciau kazka visiskai kvailo, priversiancio juoktis…tai del ko siaip gal pyktum….noreciau iseiti su ju sypsenom ir juoku atminty….
anonimė
2017-07-22 at 08:13
Paskambinciau savo suzadetiniui ir pasakyciau, kaip stipriai ji myliiu. Apkabinciau stipriai tevus ir broli ir padėkociau jiems uz viska, uz tai, kad visada buvo salia. Parasyciau savo brangiausiems draugams ir giminės ir padėkociau uz ju geruma, nuosirduma visus tuos metus.
M.
2017-07-23 at 13:07
Paskambinčiau žmogui, kurį palikau dėl savo išdidumo ir pasakyčiau, kaip stipriai jį myliu ir kokie nereikšmingi dalykai mus valdo, kurie atima laimę, meilę, džiaugsmą. Kaip klystame, kad gyvendami sutelkiame dėmesį į šlamštą, o ne į tai, kas svarbu. Juk gyvename ne amžinai.
Robertas
2017-07-24 at 00:07
Netikėčiau, kad Viskas taip ir baigsis ir ieskociau iseities kaip issisukti is tokios padeties. Nieko nera neimanoma!
A
2017-07-24 at 10:15
Ojooooo tikrai kad užkabinta tokia mintis …. labai jau smegeninę apverčiantis scenarijus… Lėkčiau pas dukrą, pasakyčiau vyrui kad nebepykstu, apkabinčiau mamą…. ir išdrysčiau pasakyti vienam žmogui – noriu pasimylėti su tavim 😛
Ugne
2017-07-24 at 21:22
Jeigu gyventi liktų dešimt minučių tai niekam neskambinčiau. Kaip pagalvoju jei tai nutiktų šią akimirką tai norėčiau, kad kiti paskambintų ar apkabintų, nes jaučiausi pilnai atsiduodanti savo artimiesiems. Taigi, tikriausiai įsipilčiau ko stipraus ir sutikčiau kas neišvengiama.
Vardas
2017-07-25 at 14:14
Apsikabinciau savo dukrytė ir nepaleisciau visus tuos 10 minučių.
E
2017-07-26 at 07:19
Stipriai stipriai apkabinčiau savo vaikį. Padėkočiau jam dar ir dar kartą, už tai, kad jis yra sūnus, kuriuo sidžiuojuosi, kuris mane kasdien džiugina.
Padėkočiau tėveliams už suteiktas progas ir galimybes gyvenime. Už gyvybę, kurią man jie suteikė.
Taa paskutines savo gyvenimo minutes norėčiau būti tik su pačiais artimiausiais. Jie man svarbiausi.
Eva
2017-08-02 at 07:36
Paskambinčiau artimiesiems ir pasakyčiau kaip juos myliu ir gerbiu. Apsikabinčiau mylimą vyrą, atsiprašyčiau už visus bambėjimus ir pasiūlyčiau savo meilę po atviru dangumi. Tuomet surikčiau iš visos gerklės pasauliui: kaip gera gyventi! 🙂
Dovilė
2017-08-05 at 18:04
Hm. 10 minučių… Mažokai, todėl viską reikėtų daryti greitai. Pakalbėčiau su tėvais,padėkočiau ir nuteikčiau, kad jiems gyvenimas vis tiek tęsis.:) Taip pat padėkočiau savo tetai ir geriausiam draugui. Atsisveikinčiau su savo šuniu. Tikriausiai jausčiausi padariusi viską, tad likus minutei išeičiau viena pasitikti savo kometos.
Lina
2017-08-29 at 07:29
Apkabinčiau vaikus,pabučiuočiau-pasislėptume rusį su maistu ir h2o.paskambinčiau artimiesiams ir atsiprašyčiau už padarytas klaidas ir pasakyčiau,kad juos mylėjau…
Dondon
2017-09-26 at 23:46
Paskambinčiau tėvams ir padėkočiau už gyvenimą. Užkalbinčiau bet kokią merginą drąsiai ir apkabinčiau ją.. tikriausiai susirasčiau krepšinio aikštelę ir ten žūčiau..
Anonimė
2017-10-01 at 18:11
Ramiai sulaukčiau paskutinės minutės.
Edgaras
2017-10-30 at 12:24
Dauguma rašančių nėra nuoširdūs 🙂 rašo taip, nes net nepabandė įsivaizduoti, ką reiškia sužinot, kai tau lieka 10 min!!
jūs pagalvokit, sužinot, kad jums liko 10 min. ar tikrai pulsit skambint visiems artimiems žmonėms ??
Kas pirmiausia atsisitiktų, ištiktų šokas, apimtų panika, tokioje būsenoje retas kuris priima gerus spremdimus.
Aš manau pulčiau į paniką, norėčiau sužinot ar tikrai nieko negalima padaryt, kad tos 10 min. nebūtų paskutinės, nepatikėčiau, kad tai tiesa, stengčiausi kažkaip išsigelbėti, ir tik paskutinėm akimirkom, įsitikinus, kad išsigelbėjimo tikrai nėra, labai norėčiau tikėti, kad sugebėčiau savo artimiems žmonėms trumpą pozityvę žinutę išsiųsti 🙂 nors manau, kad iki paskutinės sekundės ieškočiau, kaip išsigelbėti 😀
RA
2017-11-08 at 20:04
Reikia dziaugtis sia akimirka, veiksmais o ne zodziais rodyti savo artimiesiems jog juos myli, nori pasneket – paskambink, nori apkabint – susitik… turbut tie i mus isisaknyje isitikinimai, baimes ir pan. padaro taip jog atsibundame ir pradedame kazka vertinti kai TAI PRARANDAME.
Is artimu zmoniu yra ir MAMA ir SESUO, taciau zinodamas jog liko gyventi tik kelios minutes tiesiog paskambinciau savo MYLIMAI ZMONAI, pasakyciau kaip as ja MYLIU , kaip noreciau kad butu salia ir jog VISKAS BUS GERAI… gal tiesiog patyleciau prisimindamas graziausias akimirkas su JA… istiesu dabar rasydamas sita teksta AS JAUCIUOSI LAIMINGAS…
SIEKIAMYBE TAIP JAUSTIS VISADA!!!
sauius
2017-11-11 at 10:20
Atverčiau savo širdį 🙂
PAdaryčiau penkis atsispaudimus 😉
Pašokinėčiau aukštai 🙂
Rėkčiau 🙂 nežinau ar dėkočiau Gyvenimui ar ne 😉 norėčiau dėkoti tuo metu 😉
Jei būtų artimi žmonės, apkabinčiau. Palinkėčiau kito gero gyvenimo 🙂 Kad vėl susitiktume.
Ir manau, kad dainuočiau mantrą ir laukčiau susidūrimo 😉
ps kai pagalvoji ne kas 😉
Jura
2017-11-11 at 19:54
Rasciau iseiti kad kometa nepasiektu savo tikslo. Taip apsaugociau save ir mylincius zmones
Anonim
2017-11-14 at 20:40
Ko gero būsiu nepopuliarus, bet atlikčiau išpažintį.
Kristina
2017-11-18 at 14:29
Dešimt minučių.. 1.Tikriausiai netikėčiau tuo ir visas laikas praeitų aiškinantis, ar tikrai ji nukris. Panika.
2. Gal paskambinčiau mamai ar broliui. Išgąstingu balsu klausčiau ar tai tiesa, ar tikrai tuoj mirsime. Gal pasakyčiau ačiū už buvimą kartu, už tai, kad jaučiausi jų mylima, už smagias akimirkas. Gal.
3. Melsčiausi
4. Nedaryčiau nieko. Laukčiau. Gal tai būtų ramiausios minutės mano gyvenime.
Kometa
2017-11-18 at 22:21
Pirmiausia, atsiprašyčiau visų žmonių, kuriuos įžeidžiau, su kuriais bendravau blogu stilium ( pasikėlusiu). Ir pradėčiau savo verslą.
Ak
2017-12-04 at 21:14
Apkabinčiau artimuosiu, padėkočiau už buvimą kartu, nuraminčiau juos.
šunsnukis
2017-12-07 at 21:55
Visada elkis taip, tarsi būtų likę gyventi 10 min.!!!!
Dovilė
2017-12-11 at 08:28
Padėkočiau savo patiems artimiausiems žmonėms už kiekvieną kartu praleistą akimirką, už įvairias gyvenimo pamokas, palinkėčiau kiekvienam mylėti savo gyvenimą visa širdimi. Švelniai apkabinčiau dukrytę ir palaiminčiau ją, kad išdrįstų gyventi savo patį gražiausią gyvenimą taip, kaip šiuo metu to mokosi jos mama :).
Dovile
2017-12-19 at 16:24
As pirmu taikiniu lekciau pas savo seseri arba skambinciau jai, ji man svarbiausia <3
xxx
2018-01-08 at 17:23
,,,myliu,ilgiuosiu,dekoju,didziujuos -tokiais zodziais susiskypinciau su visa seimyna(kadangi gyvenu uzsieny) ir susidauztume sampano taure dziaugdamiesi gyvenimu 🙂
aninimė
2018-01-11 at 08:46
Pabandyčiau susitaikyti su išėjimu iš gyvenimo. Manau verkčiau ir parašyčiau visiems FB „Sudie“ ….
Aivaras Kovzė
2018-01-11 at 10:35
Pasiimčiau pačios juodžiausios kavos, tikriausia Americano ar Doppio, prisidegčiau cigaretę ir išbėgčiau į gatvę, kur atviras dangus, pakelčiau galvą ir garsiai susukčiau „Ačiū visata jog leidai man pažinti šį pasaulį!!!“ tada išsitraukčiau kamerą ir laukčiau tos kometos, paskutiniam kadrui, kad įamžinčiau ją, pažvelkčiau jai į akis, palikčiau po katastrofos tobulą kadrą!
A
2018-01-14 at 21:52
Gamtoje. kuo aukščiau, karštai mylintis, dėkingumo ir meilės pilnomis mintimis, išskristi.
Tiesiog
2018-01-28 at 04:58
Dar kartą apkabinčiau mylimus žmones ir pasakyčiau jog viskas bus gerai
Eglė
2018-02-05 at 09:50
Keistas jausmas apima kai pagalvoji, kad liko gyventi tik 10 minučių,o ypač kai matai tiksintį laiką prieš akis. O dar tiek daug gyvenime norisi nuveikti, patirti, išbandyti. Nenoriu kad liktų tik 10 minučių! Padėkočiau visiems žmonėms, kurie buvo ir yra su manim, kurie padėjo klysti, stotis, eiti pirmyn, davė daug vertingų pamokų. Permąstyčiau laiką kuris jau prabėgo ir kiek daug jau nuveikta, ir sužinota, bet man dar liko daugiau nei 10 minučių 😀 aš tai jaučiu 🙂
Anonymous
2018-02-06 at 00:24
Paskambinčiau tėčiui ir močiutėms, pasakyčiau, kad myliu ir kad susitiksime kitame gyvenime. Pasimelsčiau, kad nebūtų taip baisu, nes bijau mirties. Tikriausiai taip pat pasileisčiau mėgiamos muzikos, klausyčiausi, šokčiau 🙂
Roberta
2018-02-06 at 09:45
Paskambinčiau šeimai ir padėkočiau jiems už viską, dar kartą pakartočiau, kad juos visus myliu, atsiprašyčiau sesės, už visus pykčius ir perduočiau jiems žinutę, kad jokiu būdu neliūdėtų, kai manęs nebebus bei paskatinčiau gyventi taip, kad atėjus paskutiniai valandai galėtų jaustis, jog nugyveno velniškai gerą gyvenimą. Apkabinčiau ir pabučiuočiau savo draugą, pakartočiau kaip stipriai jį myliu, kad su juo tapau be galo laiminga ir paskutines gyvenimo akimirkas mėgaučiausi buvimu jo glėbyje. Dar būtų nuostabu, jeigu būtume lauke, kur nors laukuose, tuomet galėtume gulėti ir tiesiog žvelgti į da
ngų.
Anonimas
2018-02-06 at 15:52
Paskutines minutes praleisciau su vaikais, pasakyciau kaip juos myliu. Paskambinciau seimos nariams ir taip pat pasakyciau kad juos myliu.
Anonimas
2018-02-23 at 15:14
Kaip ir dauguma, pirmiausia, padėkočiau šeimai už tai ką davė ir ko ne. Atsiprašyčiau žmonių kuriuos esu įskaudinęs ir pasakyčiau „atia“ tie kurie manę įskaudino. O tada atsistočiau ir žiūrėčiau į tą kometą ir mėgaučiausi vaizdu.
privatė
2018-02-25 at 17:46
Paskambinčiau savo šeimos nariams ir pasakyčiau kaip juos myliu ir padėkočiau savo mylimam vyrui, kad jis visada palaiko mane ir yra šalia
Dovile
2018-04-20 at 23:45
Nuo tiek visu norinciu skambinti tiesiog uzluztu tinklai ??
Kaip per Naujuosius ?
Pirma mintis, sovusi i galva bandant isivaizduot sia situacija: na ir sudinai pragyvenau!!! Ir vien delto, kad bijau, atidelioju, nezinau ko noriu. Vis kazko laukiu. Kad kas ateis ir sutvarkys mano gyvenima uz mane.. liudna..
Antra mintis: gera naujiena!!! Kometos dar nera, tai vistik turi laiko isspardyt sau sedimaja uz tingini ?
Trecia mintis: perskaityk straipsni dar karta brangioji ir PRADEK IS TIKRO GYVENTI !!!
d.k.
2018-04-21 at 23:01
Paskutines 10 minučių…Niekam neskambinčiau. Visi, kurie nesuprato mano išreiškiamos meilės ir padėkos jiems, lai lieka nesupratę. O per paskutines 10 minučių galvočiau, ką gyvenime paleidau vėjais. Ko nepadariau ir kam nesiryžau.
Kadangi kometa neatskrenda, todėl ryžtingai ir toliau stengsiuos išreikšti savo padėką pasauliui, gamtai, artimiesiems ir žmonėms. Patirdamas nuostabias emocijas, akimirkas ir gyvenimo teikiamus malonumus. Tam, kad skriejant mirties kometai į mano širdį, būčiau tikras, jog visi prisiminimai lyg “pop up” reklamos iškils įvykus sprogimui!
Dėkoju visiems, jūsų mintys įkvepia ir iškart norisi daryti veiksmus!
Mmm
2018-04-27 at 21:30
Likusias 10 minučių ne tik apkabinčiau mylimus ir brangius žmones ir padėkočiau jiems už tai, ko jie mane išmokė, bet dovanočiau šypsenas ir gerus žodžius kiekvienam tuo metu sutiktam asmeniui. ? Paskutinėmis akimirkomis norėčiau suteikti pačius šilčiausius jausmus visiems, kas tik praeitų pro šalį. Be abejo norėčiau paskutinį kartą pašokti lietuje, ar stebėti žvaigždes. Svarbiausia – su mylimais žmonėmis! Prisimintume linksmus ir iki juoko ašarų privedančius nuotykius. Na ir žinoma permąstyčiau nugyventą gyvenimą, kas įvyko įsimintino ir nepakartojamo. Nesigailėčiau dėl nieko, ką padariau gerai, ar blogai. Viskas kažko išmokė ir užgrūdino.
Lina
2018-05-04 at 09:33
Einu visiems paskambint dabar 🙂
Tomas
2018-05-07 at 16:45
Apkabinčiau dukrą ir tėvus.
Pakeliui į laisvę.
2018-05-08 at 10:16
10min… ir aš viena, laiko tikrai maža…be savo tėvų, vaikų…iškarto nufilmuočiau tris filmukus:
1. Filmukas vienas skirtas būtų tėvams, visos padėkos už duotą gyvybę bei suteiktas pamokas ir meilę.
2. Savo dviems vaikams pasakyčiau kaip stipriai juos myliu, kokie jie yra nuostabūs ir Jūs vaikai nepasiduokite gyvenimas yra nuostabus imkite iš jo viską, nes jis per trumpas laukti, priminčiau kelias svarbiausias įžvalgas iš savo pastebėjimų, kad jie veiktų ir nenuleistų rankų…kad likčiau kaip pazyzdys ir tikrai nuostabios mamos atsiminimas.
3. Ir trečias visam pasauliui nufilmuočiau toki kaip supurtymą, kad paskilistų kaip motyvacija veikti ir mylėti gyvenimo duotas pamokas.
Taip manau būtų geriausiai išnaudotos 10 min. laikas. Plius palikčiau atsiminimus apie save ir gal likčiau įkvėpimo šaltinis, kas tikrai nori keiti gyvenimą, bet vis atidelioja…
Rita
2018-05-11 at 16:13
Sedeciau prie juros ir medituociau.Nedaryciau nieko.
Langas
2018-05-23 at 06:28
Hm, kometa po 10min. Reiškia ilgalaikiai tikslai nebesvarbūs! Šiaip dabar sėdžiu virtuvėj. Padedu telefoną į šalį. Nors ne, metu iš visu jėgų į sieną – juk įdomu, kaip suduš, vis tiek nebereikės. Artimiesiems irgi neskambinsiu – neturiu nepasakytų reikalų santykiuose, labai svarbių, nebaigtų, greitai atliekamų darbų irgi. Tada tiesiog išeičiau į kiemą (prieš tai švelniai pažadinčiau draugę ir pakalbinčiau, gal nori kartu, jei ne – bučkis ir myliu), atsigulčiau ant žolės (gal net nuogas, jei nešalta) ir tiesiog grožėčiausi dangum ir artėjančia kometa!
Rita
2018-05-23 at 19:34
Paleisciau viska ir atsipalaiduociau,,,,,,Ir iseiciau laiminga namo.
ieva
2018-05-25 at 01:06
Nieko kitaip nedaryčiau, negu visada darau.
Apkabinčiau savo vaikus ir šunį, ir pasidžiaugčiau jais. Ką ir darau kiekvienai galimybei esant.
Neprivalomas vardas
2018-05-31 at 07:01
Parašyčiau atsisveikinimo trumpą laišką, kuriame pasidžiaugčiau sutiktais žmonėmis ir įkvėpčiau gyvenimą gyventi taip, kaip būtų likusios kelios akimirkos. Paskutinį kartą išgerčiau kavos lauke
Vilija
2018-05-31 at 07:03
Tas 10 min noreciau buti su vaiku ir kresti visokias kvailystes. Kad mums butu labai linksma.
IrmaVo
2018-05-31 at 09:54
1 minutė panikos.1 min gilaus kvėpavimo. Tuomet jeigu esu ne namie bėgu pas savo šeimą ir juos apkabinu, pasakau, kad myliu ir paklausiu kas nori arbatos?
Jeigu būčiau toli pirmos dvi minutės tokios pačios, vėliau šiek tiek pamascius iškėlciau rankas į dangų ir surikciau „Yeeee o vistik aš laiminga“, nes taip, nes po velnių tai tiesa. Ir niekas niekur neišnyksta tik keičia formą. Bet tai traktuoju kaip judėjimą į priekį.
Agne
2018-05-31 at 10:35
Apkabinčiau vaikus ir pasakyčiau,kad juos labai myliu. Paskambinčiau mamai ir padėkočiau už jos gerumą ir kantrybę, padėkočiau tėčiui už rūpestį, broliams ir sesei pasakyčiau,kad buvo labai gera juos turėti savo gyvenime. Išėjus į lauką su vaikais atsisėsčiau ant žolės po medžiu ir suvokčiau, koks gražus yra gyvenimas ir kaip gera buvo tiesiog būti čia. Tikėčiau jog tuo viskas nesibaigs, kad kažkokiu būdu vėl visi susitiksime..
VARDAS
2018-05-31 at 10:40
Jeigu šalia būtų šeima pasakyčiau kaip aš juos karštai myliu, atsiprašyčiau, prašyčiau atleidimo ir padėkočiau už nuostabiausias gyvenimo akimirkas praleistas kartu!
Tomas
2018-05-31 at 14:46
pirmiausia seimai, mamai, teciui, sesei ir sunenui, jei laiko uztektu artimiausiem draugam, visu iskaudintu atsiprasyciau.
:(
2018-06-01 at 15:06
Tuscia… siaubas kaip tuscia … ka tik i mane trenke kometa, o man tuscia… vyras, lai eina jis savo keliais… vaikai, Dievas lai globoja ir saugo, norėčiau matyti kaip jie gyvena, kad geru gyvenimu keliu eina… Artimi, brangūs, mieli žmonės, kuriuos šią akimirką atsimenu ir kurių neprisimenu siunčiu nuoširdžias mintis, pilnatvės jiems… Bum ir nebėra rūpesčių, atsakomybių, bėdų, problemų.. Kaip gyventi, išgyventi, užauginti..
Anonimė
2018-06-01 at 22:04
Hmmm 10 min… nufilmuočiau video vaikams, tėvams bei visam pasauliui kas man buvo gyvenime svarbiausia ir kodel neįgyvendinau tai ko troškau, kokia tai yra akimirka, ką padaryčiau jei turėčiau daugiau laiko. Manau video būtų motyvacinis įkelčiau į elektoninę erdvę, laiko perfekcionizmui nebutų net….:DDD O įgautų daug populiarumo ir tikrai priverstų daug žmonių susimastyti…ir pradėti veikti…
Renata
2018-07-16 at 12:52
Noreciau apkabinti ir padekoti savo seimai! Praleisciau tas paskutines 10 min kartu su man artimiausiais ir brangiausiais zmonemis! Nors tai darau daznai, nereikia laukti ir tos kometos 🙂 gyvenkime ir dziaukimes siandien cia ir dabar!
Anoniminis
2018-07-18 at 01:57
Priklauso nuo to kur būčiau, bet pirma kilus mintis – apsikabinti žmogų su kuriuo jaučiuosi saugiausia – savo vyrą. Paskambinti šeimai ir priminti kaip juos myliu. Tokią akimirką visą kitą tiesiog praranda prasmę.
:))
2018-07-25 at 00:05
Paskambinciau porai zmoniu istarciau aciu uz kantrybe ir rupesti bei paskyciau myliu, o tada sokciau su lynu nuo auksciausio tilto ir nebijociau nieko prarasti!
;)
2018-08-01 at 23:10
Padekociau mamai, kad ji taip stengiasi del manes. (kai ko nevertinau). Atsiprasyciau buvusios drauges uz sukeltas blogas emocijas. atsiprasyciau ka isskaudinau.
anonimas
2018-09-04 at 22:10
anonimas 10 minnučių ? Pasimelsčiau, paprašyčiau atleidimo visų kuriuos įskaudinau, apkabinčiau arti esančius,padėkočiau Dievui už laimingą gyvenimą, paskambinčiau tėvams ir padėkočiau už viską ką jie man davė . Pasakysiu dabar ,ačių jums ONBIEČIAI už tai ką jūs darote !
Aš
2019-01-15 at 18:48
Sveiki. Per 10 min , padėkočiau Kūrėjui už nuostabias patirtis, už tai ką sukūriau iki dabar už tai kad visad buvo šalia ir padėjo judant šiam gyvenimo kelyje. Manau, soc tinkluose palikčiau vaizdo įrašą taip per trumpą laiką pasiekčiau visus žmones kurie yra artimi visi kuriems norėčiau pasakyti kaip juos myliu, jog atsiprašau už sukeltą skausmą, padėkoti, kad buvo šalia. Taip pat manau spėčiau ir pamedituoti, pabūti su savimi 🙂
JE
2019-03-01 at 08:04
Artimieji ir visi kiti tikrai žino kaip juos myliu ir vertinu. Todėl paskutines minutes praleisčiau su dukryte ir prašyčiau tavęs Alexai, Inga ir kiti mokytojai jog padėtumėte jai užaugti pažįstant ir mylint save, nešvaistant laiko, siekiant svajonių ir besidžiaugiant čia ir dabar😊kad ji būtų „Laiminga šunsnukė“
R
2019-03-18 at 09:56
Norėčiau labai paprasto, bet man ypatingo dalyko – su būsimu vyru naktiniam parke įsitaisyt ant žolės, valgyt picą ir grožėtis žvaigždėtu dangum. Bet neketinu laukt kometos – planas tai įgyvendint jau šią vasarą 🙂
mmm
2019-03-18 at 22:44
Atsiprašyčiau tėvų, už visus kartus, kada juos nuvyliau.
R
2019-03-19 at 12:46
Apkabinčiau stipriai vaikus,pasakyčiau kaip be galo jais žaviuosi, didžiuojuosi ir myliu! Paskmbinčiau mamai atsiprašyčiau ir padėkačiau už viską ką ji suteikė. Ir paskutines akimirkas praleisčiau su žmona. Pasakyčiau kaip ją dievinu iššautume šampės ir pasimylėtumėme! The end
Anonime
2019-03-19 at 23:02
Tikrai paskambinciau savo seimai, pasakyt kaip visus myliu (siandien jau kalbejau). Mintyse padekociau visiems, kurie lydejo mane per si pasauli. Atsigulciau ant grindu ir paverkciau, kad taip ir nesuradau savo gyvenimo meiles 😀 o tada dar paguleciau, padekociau uz visus nuostabius dalykus, kurius ivykdziau siame gyvenime ir pamedituociau uz viska, kas buvo gera, uz visas pamokas. O tada kometa isireztu i zeme ir ja sunaikintu 😀
M
2019-03-20 at 22:03
Bet kokia kaina bandyciau nukreipti kometa kita kryptimi, kad apsaugoti musu planeta ir joje esancius zmones, net jei ir tektu zuti del to!… 🙂
Anonimas
2019-03-21 at 01:49
Tokiais momentais protas praranda savo galią elgtis „pagal taisykles“. Didelę gyvenimo dalį žmogus vadovaujasi proto, o ne širdies balsu, bet tam tikrais momentais Tu supranti, kad širdis jaučia tai, ką nori jausti, tad daryčiau tik tai, ką man kužda širdis, eičiau ten, kur ji mane ves tą akimirką..
anonimas
2019-03-21 at 12:36
Jei man liktu tik 10 minuciu….Paskambinciau savo artimiesiems mamai/teciau, padekociau jog uzaugino mane, jog rupinosi manimi ir labai juos myliu, paskambinciau sesei padekociau ir padekociau dar uz tai jog kartu augom, ir tas laikas buvo pats geriausias musu gyvenime, jei nekeltu tai bent butu palikta zinute kuri sakytu dideli aciuuuuu, nors si zinute nieko nepereteiktu kaip skambutis o ypac buvimas kartu salia to zmogaus! ir jei da liktu laiko iseiciau ant stogo ir ziureciau i pasauli, ir megauciaus paskutinemis akimirkomis, nes nugyvenau gera gyvenima, mirti nebijau….
;)
2019-07-05 at 08:34
Paskambinčiau namiškiams, pasakyčiau kaip myliu ir atsiprašyčiau… Ir dar, atsiprašyčiau Dievo jei spėčiau, nes 10 min. tai labai trumpas laikas….
;) aaaa
2019-07-05 at 08:35
Paskambinčiau namiškiams, pasakyčiau kaip myliu ir atsiprašyčiau… Ir dar, atsiprašyčiau Dievo jei spėčiau, nes 10 min. tai labai trumpas laikas….
Donatas
2019-07-05 at 09:37
Apkabinčiau mylimą moterį. Giliai įkvėpčiau ir nusišypsočiau, nugyvenau fainą (kad ir trumpą) gyvenimą. Suvalgyčiau skanų desertą. Ir drąsiai pažiūrėčiau „į akis“ atskrendančiai kometai. 🙂
Anonimas
2019-07-05 at 10:12
Apkabinčiau vaikus, prisiglausčiau prie vyro, paskambinčiau sesei, pasakyčiau visiems, kad myliu labiausiai pasaulyje. Padėkočiau dievui už viską, ką patyriau gyvenime.
Anonimelis
2019-07-05 at 10:44
Jei taip atsitiktu cia kir dabar esu, tai Apsikabinciau savo vyra ir vaika, pasakyciau kaip juos myliu! Padekociau, kad jie visad salia! Paskambinciau mamai, broliui , geriausioms draugems, pasakyciau, kad jie visad buvo ir bus mano sirdyje ir kaip juos myliu! Nu ir ka, dekociau visiem, dievui, kad turejau galimybe gyventi ir jausti!
I
2019-07-05 at 10:55
Perskaicius, man iskilo tik vienas klausimas.. kodel as tiek daug kartu leidau sau buti tokia nelaiminga. O per toki trumpa laika, tai stipriai apsikabinciau dukra ir pasakyciau kad as ja beprotiskai myliu.
cikuraku
2019-07-05 at 11:16
Apkabinciau savo tevus, broli, mociute ir pasakyciau jiems, kad juos begalo myliu ir atsiprasyciau uz viska ka esu padares negero. Daug minciu visokiu kyla, bet supratau viena, kad reikia gyventi taip, kad likus 10 min gyventi nereiktu del nieko gailetis 🙂
Vasare
2019-07-05 at 13:33
Issiusciau kelias sms dekodama uz patirti. Pasidaryciau kavos, apkabinciau namiškius.
Giedrė
2019-07-05 at 14:30
Pasiimčiau į glėbį savo abu vaikiukus ir myluodama, supuodama braukčiau sūriais ašaras…
Lalalala
2019-07-05 at 18:01
Parasayciau i soc tinkla kaip visus myliu. Padekociau kad jie yra ir buvo mano gyvenime. Kad praleidau grazias akimirkas ir blogas su jais. Kad jis man lb brangus. Ir kad jie esa nuostabus. O jei gale iau ir artimi zmones buyu salia apkaninciau ir padekociau kad jie yra cia ir db su manimi. Or kaip as juos myliu. Tiesiog suprantu db kad reikia gyventi cia ir db. Nesvaistyti laiko veltui. Dziaugtis tuo ka turi db. Seima. Stogas yra virs galvos. Kad reikia branginti viska ka turi 🙂❤
Neringa
2019-07-05 at 18:02
Paskambindziau tevams , broliui kaip gerbiu ir myliu , taip pat sunui. Vaiko tevui palinkeciau daugiau ryzto gyvenime ir sekmes!
Draugams kurie buvo salia sunkiu periodu.
Direktoriai uz darba ir palaikyma.
Ex. Palinkeciau kad norit tureti artima zmogu ismoktu isgirsti ir nustotu
Paaukociau pinigu globos namams, baznyciai, guvunu namams, sergantiems
Poto parukyciau
Vidmantas
2019-07-05 at 20:24
Jei zinociau kad liko gyvent kelios minutes. Paskambinciau draugei ir pasakyciau kad be galo myliu. Tada perskambinciau visiems seimos nariams ir psakyciau Dideli aciu kad turejau garbes buti ju seimos nariu Mamai Teciui Sesei ir t.t.
D
2019-07-05 at 20:38
Eičiau dešimt minučių kur kojos vestų ir daryčiau tai, kas šauna į galvą
Bespoke
2019-07-05 at 21:17
Man sunku suvokti kaip vykstas sie klausimai, as nusivylusi juodai. Nes zinau konkreciai ko noriu is gyvenimo ir kokia vieta jame uzimu db, nepritariu tiem procentam ka raso po testo… As paskutines 10min praleisciau su savo seima o visi kiti man nesvarbu.
Ernesta
2019-07-05 at 23:11
As jauciuosi taip pat – ne ten papuolus.
Žaneta
2019-07-05 at 22:22
Ką padaryčiau tai pirmiausia paprašyčiau tėvų atleidimo ir padėkociau visiems artimiems už viską. O po to įsijungiau muziką, ausinukai…
Mr X
2019-07-06 at 01:35
Manau, kad Alex Monako kaip „Tikras Laimingas Sunsnukis“ apie artejancia kometa butu informuotas pries gera menesi…Jis padarytu daug „crazy“ dalykeliu nuo suolio parasiutu, stratosferos iki „Everesto“ virsunes uzkopimo. Pasiplaukiojimu su baltaisiai rykliais iki extremaliausiu planetos atrakcionu…
Rozeta
2019-07-06 at 10:40
Jei zinociau ,kad man gyventi beliko 10min.,tai kogero pirma paskambinciau sunui ir pasakyciau,kaip as ji myliu ir mylesiu,paprasyciau atleidimo uz padarytas klaidas.Sekantis zingsnis ,mano artimieji ir keli draugai,kuriems butinai paskambinciau ir tiesiog pasakysiu,kaip as ju pasiilgsiu.
Vangogas
2019-07-06 at 11:46
10 min? Pasiimsiu beisbolo lazda ir bandysiu atmusti ta kometa, nors ne, pasitelksiu minciu pagalba susikursiu kosmini laiva, susikrausiu savo family , pasiimsim monaco su seima , kelis gyvunus ir augalus, knygu ir sampano,atsvesti naujo gyvenimo pradzios ir skrisim i marsa gyventi. Easy….
G
2019-07-06 at 21:06
Padėkočiau tėvams. Apkabinčiau ir pabučiuočiau tėvus, sesę, sūnų ir tvirtai prie širdies laikyčiau jį.
Pavardenis
2019-07-06 at 22:37
Pasidaryciau kavyte. Pasimegauciau gamtas. Paskambinciau zmogui ir prisipazinciau, kad myliu ji. Padekociau mamai uz viska, ka man dave ir beabejo pasimegauciau sia akimirka
Karolis
2019-07-07 at 14:06
Tiesiog pasimegauciau paskutinėmis gyvenimo mimutemis.😃
Tas, kas pasiekia tikslų
2019-07-07 at 17:42
Padekočiau artimiems už jų buvimą šalia. Padekočiau žmonėms, kurie mane pakeite.
Padekočiau šiam pasauliui, kad galėjau gyventi jame.
Skirčiau laiko sau, pasimėgaučiau gamta, kuri mane supa…
xxx
2019-07-08 at 21:16
is tikro pasimegauciau paskutinemis likusio gyvenimo minutemis su mylimu zmogumi
Rasa
2019-07-10 at 00:11
Laiko turiu tik 10 minuciu, o pagalvoti reikia ilgai,… kas butu, jeigu butu…
Noriu buti visur, ir vaikus apkabinti, ir tevelius su sese apglebti. Tai artimieji, jie artimi zmones su savo gyvenimais. Esu AS , ir pagalvociau kaip ta pensininke, kiek progu praleidau dziaugtis gyvenimu del savo kvailu isitikinimu. Esme tame, kad nafig, niekam ju nereikai, ir tu sugalvotu stereotipu, kuriu visi stengiasi laikytis. Sedek tiesiai, nesikeik, buk mandagus…Fu…
As noriu stoveti, ir zinoti, kad uz 10 minuciu bus pasaulio pabaiga, ir juoktis pilna burna,zinodama, kad is gyvenimo pasiemiau VISKA !
Dalia
2019-07-10 at 10:04
Pirma atėjusi mintis buvo kad paskambinčiau tėvams ir sesei kuriuos labai myliu ir jie tai žino, apsikabinčiau antrąją pusę su šuniu ir tiesiog ramiai atsisėdus apžvelgčiau visą savo gyvenimą.. Širdis kužda kad ir maldą sukalbėčiau , padėkos maldą gyvenimui ir Dievui, už tai ką jis man padovanojo..
Lexus
2019-07-12 at 05:09
Padidinciau asmeni io greicio recorda, aplankyciau seima, pasiimciau daug paskolu ir isdalinciau kam reiks po manes , sudeginciau blogus zmones
Egle
2019-07-12 at 23:09
Nedaryčiau tikrai nieko išskirtinio. Paskutines 10 minučių norėčiau praleisti su savo šeima, išmetus laikrodį, kad nežinočiau, kiek liko laiko, žiūrėdama į juos visus ir gerdama juodą arbatą su citrina ir daug cukraus.
X
2020-03-30 at 13:06
Norėčiau praleisti laiką gamtoje skambant muzikai kartu su dukryte.
Kristina
2020-04-07 at 10:35
padėkočiau gyvenimui už suteiktą galimybę gyventi ir labai labai stipriai apkabinčiau savo vaikus. Tėvams padėkočiau už gyvybę, vyrui už draugystę. O visiems kitiems pamojuočiau ir nusiųsčiau oro bučinį.
Funtikas
2020-11-17 at 07:30
Neskambinčiau ir nerašyčiau niekam, kad juos myliu, jie ir taip žino. Priklausomai koks paros laikas, ant jūros kranto pasimėgaučiau saulėtekiu ar saulėlydžiu bei tyla ir ramybe. Ką dar? Skrisčiau oro balionu. Su kateriu išplaukčiau į atvirą jūrą, kad pamatyti tą paskutį didingą vaizdą, kai kometa rėžiasi į žemę.
Paulius
2020-11-18 at 00:31
Norėčiau pasigrožėti pasauliu ir padėkoti mintyse jam.
Ramune
2020-11-22 at 21:19
Jei taip nutiktų turėčiau mažai laiko pagalvoti apie kažką.Bet artėjanti paskutinė akimirka akimirksniu atsuka gyvenimo juostelę atgal,tada gali išvysti savo iššvaistytą laiką be jokio tikslo.Tai būtų minties analizė,kad laiką praradau ir po savę nepalieku jokio pėdsako.