Susisiekite su mumis

Ar ji iš tiesų buvo tavo?

53
Komentarai

Vakar naktį, užmerkęs akis, pajutau šimtus geležinių kamuoliukų. Jie daužėsi į mano smegenų sieneles iš vidaus. Viena iš minčių buvo: „Liko tik dvi dienos, beveik baigėsi MANO vasara, tačiau ar ji iš tiesų buvo MANO?“. Pagalvojau apie tai, kiek pirkau kavą Statoil degalinėje, kiek surūkiau cigarečių, kiek……. moterų.

„N-e-e-e, tai nesvarbu. O kas man svarbiausia? Ar šią vasarą daugiau kartų atvėriau piniginę ar širdį???“ – pagalvojau…

Pagalvojau, ko manyje daugiau – filmų, reklamų, spam‘o, download‘ų ar nuoširdumo? Kiek manyje yra tikrumo? KIEK MANYJE YRA MANĘS? Pagalvojau, kiek kartų apkabinau, atleidau, nusišypsojau, kiek ištariau gerų žodžių. Pagalvojau, kas iš tiesų yra svarbu, prasminga, reikšminga??? Prisiminiau gimtąją jūrą, Motiną, Tėvą, brolį, draugus. Supratau, kad ši vasara buvo kitokia. Šią vasarą aš gėriau, laaaaaaabai daug, godžiai, litrais. Bet ne alkoholį, o laimę! Ji vis dar mano pilve, drugiais lakioja, po kūną. O taip! Ši vasara tikrai buvo MANO! Mes su ja mylėjomės. Švelniai. Stipriai. Ilgai. Anksčiau nemokėjau ilgai…

Mhmmmm… įdomu, ar ši vasara buvo tavo???

M?

Kodėl tyli?

O gal jau turi, ką papasakoti apie savo vasarą?

Tu dar turi laiko tai pakeisti!!!

Faktas: rugpjūčio mėnesį paklausiu, ar 2018 metai buvo tavo!

Tai ne viskas. To paties paklausiu tavęs rudenį! Klausimas skambės taip: „Ar šis ruduo buvo tavo?“

 

Alex Monaco

53 Komentarai

  1. Renaldas

    Rugpjūčio 30, 2015 at 9:03 pm

    Šauniai skamba! Būtų šaunu būti vienam iš pirmųjų perskaičiusiu jūsų knygą!

  2. Arnas

    Rugpjūčio 30, 2015 at 9:21 pm

    Alex, būti pirmuoju, kuris perskaitys šia knyga skamba AWESOME ! 🙂

  3. Albertas

    Rugpjūčio 30, 2015 at 9:32 pm

    Aš gimes vasara, ji man visada atrodydavo kaip gyvenimo dalis, turbut po mokyklos, nes vasara atostogos, bet dabar jos taip nebesijaucia, visi dirba, jei pats nedirbu tada atostogauju, ši vasara buvo įpatinga tuo kad galiam sakyti veikiau ka norejau, jura marios, vakarėliai, ilgi vakarai, žvaigždėtos naktys ir tykūs rytai, kurie pradeda naują karštą dieną.
    Kodėl mes nepastebime vasaros ir tik po jos pamatome kad ji jau baigiasi? nes ji nera atskirta rėmų. Trys menesiai, iškelti sau planai ir tikslai, suplanavus ir pasiruošus šiam sezonui tikrai galima puikiai praleisti laiką, daug nukeliauti, susipažinti su naujais žmonėmis, išbandyti vandens ir oro pramogas…
    Taigi, atlikes suplanuotus veiksmus galiu pasakyti kad vasara MANO. Bet planuoti ir susirašinėti tikrai nuobodus darbas, manau reikia tiesiog susirasyti tam tikras mintis , jas paskirstyti su turimais pinigais ir idėti daug ekspronto bei pozityvo. 🙂

  4. Aušra

    Rugpjūčio 30, 2015 at 9:34 pm

    Gali būti pirmuoju perskaitęs knygą, bet taip ir nemokėti suimti į save visos informacijos, svarbiausia, kad mokėtume iš teksto pasiimti tai, kas reikalinga ir naudinga… Juk nesvarbu, kelintas skaitysi tą knygą, svarbu, jog ta knyga pakeistų požiūrį į tavo suvokimą. Noriu perskaityti šią knygą, nes joje bus daug stimulo, mąstymo, idėjų, o svarbiausia, tai bus patirtis, kurią reikia sugerti į save 🙂

  5. Mantas

    Rugpjūčio 30, 2015 at 9:52 pm

    Imu šį testą. Perskaitysių knygą vienas iš pirmųjų ;))

  6. Milda

    Rugpjūčio 30, 2015 at 10:05 pm

    Jusu knygos pavadinimas man primena filma “negarbingi sunsnukiai” 🙂 tikriausiai knyga apie sekme, apie kelia i ja, apie greiti, kaip vieni jau gimsta sekmingomis aplinkybemis, kiti patys jas kuria, o treti ziauriai buksuoja siame reikale arba pasieke tiksla staiga viska sumauna. Pavadinimas tobulintinas mano manymu. Galetu but koks “sekmes greitkelis” 🙂 sunku vertinti neskaicius, o paskaityt labai norisi.

  7. Dovilė

    Rugpjūčio 30, 2015 at 10:08 pm

    Norėčiau būti viena pirmųjų, kuri perskaitys tavo knygą, nes man patinka skaityti ir manau tikrai galėčiau savo pastabomis pagelbėti, jeigu tau tikrai įdomi įvairi nuomonė, netik aklas garbinimas.

  8. Jolanta

    Rugpjūčio 30, 2015 at 10:30 pm

    As kolkas pakeliui i savo vasara, bet noriu kad ruduo jau butu mano 🙂 . Paskaityti knyga butu super, skaitau nemazai panasia tematika, tikrai butu idomu ir mielai pasidalinciau mintimis. Juo labiau kad butent jusu tinklapis buvo vienas is tu , pazadinusiu mane permainom.

  9. Eva

    Rugpjūčio 30, 2015 at 10:38 pm

    Dažnai, paskaičius jūsų straipsnius, Apima jausmas , kad neišnaudoju savo dienos, savaitės, mėnesio ar metų šansų.. Kad reikia kažką keisti, imti viską ir kuo įmanoma daugiau iš savo gyvenimo…

  10. Marina

    Rugpjūčio 30, 2015 at 10:50 pm

    Alexai (kreipiuosi su pagarba) ar turi mergina? 🙂

  11. Deimantė

    Rugpjūčio 30, 2015 at 11:01 pm

    Taip trūksta motyvacijos, kuri spirtų į sėdimąją ir priverstų išdrįsti žengti ten, kur atrodo neįmanoma, smalsu ar ši knyga tai gali? norėčiau perskaityti pirma ir įvertinti ką knyga gali duoti žmogui, ir ką perskaitęs žmogus gali duoti sau ir gyvenimui.

  12. Monika

    Rugpjūčio 30, 2015 at 11:05 pm

    Noriu perskaityti tavo knygą, galiu ir antroji ją perskaityti. Pavadinimas nepatinka, nekabina, labiau atstumia 🙂

  13. Vilma

    Rugpjūčio 30, 2015 at 11:13 pm

    Perskaitysiu knyga bet kuriuo atveju.. labiau noreciau ja duoti perskaityti mamai. Tiesiog nezinau kaip jai pasakyti, kad laime yra pati paprasciausia busena, nepriklausanti nuo jokiu aplinkybiu.. taip kad ji mane isgirstu. Gal isgirs Tave :).

  14. Darius

    Rugpjūčio 30, 2015 at 11:14 pm

    Sveikas Alex man patinka, kad tu padedi zmonems atvert akis ir suprasti ka jie gali padaryt pasitikedami savim.
    Mano atostogos atrodo ejo, kaip visad ta pacia vaga “nieko ypatingo, nieko naujo” kol viena diena suzinojau, kad skrandzio vezys ups va cia tai atostogu naujiena.
    Ka dabar, nusirasyt ir laukt galo, neeeee dar ne viskas, dar manes laukia grandiozines svajones, dar manes laukia mylinti zmona, augantis sunus, dar ne viska siam gyvenime nuveikiau. Jei nebuciau skaites tavo motyvaciju gal buciau paluzes, arba uzsidares savyje, bet tavo motyvacija “stok kelkis, eik, bek, sliauzk”, tikrai uzveda, eit pirmyn ir nedejuot. As gimiau is naujo, as supratau ka gyvenime iki siol dariau ne taip, pastoviai buvau popieriuku vergas”pinigai, pinigai, pinigai” tai tik pbevertis popierius. Pastovus darbas, darbas po 12valandu, per savaitgalius ir stai kuno laikrodukas liepia sustot, nes gali nebetikseti. Ir tada, kai kazkas atsitinka susimastai, “kaip tu zmogau saves nemyli, kodel nemyli savo brangiu zmoniu”, kiek tu skyrei jiems demesio vakar, pries savaite, pries menesi. kodel tu save darai kazkokiu popieriuku vergu. Ir sita paskutini sakini parases susimastasu ir ilgai gavoju. Kodel tu nori iskeist savo seima i tuos apciupinetus ir dvokiancius popierius. Viskas uztegs but siuo vergu. Atsikeliau viena ryta ir isgirdau ciulbant pauksciu, stuksenant lietuj i skardine palange, snioksciant vejui pro medziu lapus. As supratau gyvenimo visuma. Kai Dariusta supratau nebaisi man ir operacija. Dekui Alex uz puikias motyvacijas.
    Tiesa tik isijauciau i savo pasakojimus net uzmirsau pasakyt apie knygos pavadinima, mano manymu netinka zodis “sunsnukiai”, jie tikrai ne sunsnukiai jei kazko pasieke. Sunsnukiai tie kurie net nesistengia to siekti ir plaukia pasroviui nes taip lengviau.

    • Karina

      Rugsėjo 2, 2015 at 10:05 pm

      Šaunuolis, Dariau! Tavo tekstas taip pat daugumai kaip geras pavizdys! Sveikatos tau ir daug laimingų valandų su savo artimaisiais! 🙂

      • Alex Monaco.lt

        Rugsėjo 2, 2015 at 10:13 pm

        !

    • Rūta Rami

      Birželio 29, 2016 at 2:02 pm

      Jautru, net ašaros pasirodė. Džiaugiuosi, kad einate pirmyn. Sėkmės ir sveikatos!

    • Mindaugas

      Birželio 22, 2017 at 4:11 am

      Ačiū tau už šį tekstą, privertei pagalvoti, dėl ko verta ištikrųjų gyventi.

  15. Ernestas

    Rugpjūčio 30, 2015 at 11:24 pm

    Mano vasara. Nes supažindinau daug žmonių su The Venus Project… Džiaugiuosi žmonėms suteikęs viltį…

    The Venus project

    Ištekliais grįsta ekonomika. Skirtas sutverti taikią globalią civilizaciją kurioje žmonija, technologijos ir gamta sugyventų darniai. Jis apibrėžia siekiamą alternatyvą, kad žmonių teisės būtų ne vien teisės aktai, bet gyvenimo būdas.

    Albertas Einšteinas pasakė : niekada nenustokite užduoti klausimus.

    aiškus pristatymas https://www.youtube.com/watch?v=m-TepLL9RMU

    https://www.youtube.com/watch?v=PizMuqZUWbY

    https://www.youtube.com/watch?v=26QlSdAEkAI

    http://www.youtube.com/watch?v=G2CbSImF0nQ… O čia kaip visa tai padaryti mokslo įrodymais nuo 1:30:00. Peržiūrėk visą. Daug įdomios info.

    o čia dar visokių įdomių video šia tema: https://www.youtube.com/watch?v=AvHaU-24UeY

    Naujienos šioje globalioje fb grupėje: https://www.facebook.com/TheVenusProjectGlobal?fref=ts

  16. Mi_Lang

    Rugpjūčio 31, 2015 at 12:00 am

    Si vasara buvo MANO:) neeiline ir nereali. Laukiu Tavo knygos, Alex, kad parasyciau savosios tesini-apie laimes formule. Juk kiekvienas visame kame ieskome laimes-musu laimes vasara tesis tiek, kiek mes noresime. Aciu uz ikvepima!

  17. Dovile

    Rugpjūčio 31, 2015 at 12:20 am

    geriau laime litrais… 🙂 GERAS! 😉 Taip gera skaityti tavo mintis!! Tiesiog negaliu sulaukti Tavo knygos!!!!

  18. Jevgenija

    Rugpjūčio 31, 2015 at 12:22 am

    Labas, Alex. Kodel butent vasara? Juk dziaugtis reikia visus metus. Megautis akimirka, kad ir kokia trumpa bebutu, kad ir kokiu metu laiku.. Taip galbut neesu sekmingiausias zmogus, bet uz tai beproto laiminga, nes laime juk paprasti dalykai.. Braidymas pakrante stebint saulelydi ar ausra, lapu spardymas rudeniniam parke, ilgi ziemos vakarai su knyga.. Juk svarbiausia emocija, o ne metu laikas. Ne, si vasara ne mano, SIE METAI MANO.. Sis gyvenimas mano, tad megaujuos juo kiekviena akimirka, nesvarbu ar juokiuos, ar verkiu-tai suteikia prasme esybei ir aistra gyvenimui. :))

  19. Simona

    Rugpjūčio 31, 2015 at 2:50 am

    Si vasara tikrai yra mano, tiek daug irodziau sau, kad net tada kai atrodo, jog nebera vilciu reikia bandyti dar karta ir dar karta ir tikrai pavyks 🙂 Isitikinau, kad jei labai stengiesi ir troksti visa sirdimi, tai net neimanoma praranda tas ribas ir remus bei tampa imanoma 🙂 Aciu, Alex, uz motyvacija ir geras mintis 🙂 Spaudziu desine 🙂

  20. Sarunas

    Rugpjūčio 31, 2015 at 7:16 am

    Gerbiamas Monaco, vasara isties turejau gera. Bet butu dar maloniau jos pabaigai gauti gera knyga su kuria issisiepes zenkciau i rudeni.

  21. Dalius BC

    Rugpjūčio 31, 2015 at 2:11 pm

    Trumpas prašymėlis:
    pleas, pasirūpink, kad tavo knygą būtų įmanoma nusipirkti ir online..
    p.s. ne visi Lietuvoje gyvename 😉

    ačiu ir linkėjimai autoriui,
    su pagarbą
    Dalius BC

  22. Rasa

    Rugpjūčio 31, 2015 at 2:42 pm

    Ar si vasara buvo mano ?! Turbut ,kad ne …bet baigiantis vasarai visada susimastau IR su didziausiu troskuliu prisimenu SAVO vasaras beprotiskas ,visiskai nurautas IR kiekvienai savaip nepakartojama ,dekoju gyvenimuj ,o gal likimuj ,o gal zmonem ,kurie tapo mano vasaros priezastim ,nors si vasara buvo kitokia ,tereikia uzmerkt akis IR kuna ,bei prota uzplusta balto smelio,saules,vejo IR orgazmo bangos viskas susimaiso su juros kvapu ,aistra ,santykiai laikas ,oras ….visada isivaizdavau ,kad kazkas panasaus yra rojuj ….As dar palauksiu SAVO vasaros !

  23. Indrė

    Rugpjūčio 31, 2015 at 4:02 pm

    Labas, Aleksandrai. Noriu perskaityt Tavo knygą kuo greičiau! 🙂

  24. Loreta

    Rugpjūčio 31, 2015 at 5:06 pm

    Kai supratau, kad vasara ir jos dienos slysta iš mano rankų, kad gyvenu įkūnydama ne savo, o svetimas mintis, primiau sprendimą. Tyliai užverti duris ir eiti savo keliu. Vis dar baisu, bet… einu!

    Kaip jos išduodamos…
    Kai ateina vakaras (neišvengiamai!), kai sutemose šešėliai linksminasi sukdami ratus, o likti vienam tenka net gyvenant būryje (jis mažėja, įtraukiamas sapnų pasaulio…) dar dieną buvusi tokia ryški ir tikra Svajonė susitraukia. Žiū, kuo toliau, tuo sunkiau įžiūrima gūžiasi greta užuolaidos ir jau taikosi sprukti su katinu, vos praveriu balkono duris!
    – Ei, kur tu??? – pati juntu, kad balsas visai neįtikinantis.
    Kįšteli galvą, baugiai apsidairo ir tyliai tyliai sušnabžda:
    – Tu bijai…
    – Ko bijau? – jau ir pati traukiuosi ir nedrąsiai dairausi.
    – Išsipildymo…
    – Kaip? Juk dar prieš kelias valandas mudvi tokios stiprios buvome!
    – Ar tikrai? – priverčia suklusti, stabdo jau bepradedančius lietis įkalbinėjimus…
    Aš bijau? Aš traukiuosi? Aš ją palieku? Juk pati bėga, slepiasi!
    Atodūsis prasiveržia nepalikdamas abejonių. Ji teisi… Mano Svajonė teisi. Aš bijau! Kaip jau ne sykį bijojau. Gūžiuosi, tarsi tik tą ir gebėčiau… Kurti Ją, kviesti draugėn ir… nusigręžti, susigūžti, atsitraukti… Bijau šešėlių, savo atodūsių, prisiminimų…
    – Palauk, – kviečiu jau ryžtingai. – Lik!
    Kažką pajutusi suka virtuvėn. Girdžiu indų tarškesį, arbatinio ūžimą… Grįžta, nešina dviem garuojančiais puodeliais.
    – Išgeriam arbatos, – kviečia veik klausdama, nei įsitikinusi, kad prisijungsiu.
    Sėdim, siurbčiojam mažais gurkšneliais, vis žvilgčiodamos viena į kitą.
    – Nepasiduok, mudvi galim, – šypteli nedrąsiai.
    O juk tikrai – galim! Kai matau ją sušilusią, žvakės liepsnos apšviestą, imu ir aš tikėti…
    Gal pavyks ne tik mudviem? Gal ir Tu prisėsk su savąja arbatos puodeliui, imk už rankos ir… Jei ji atėjo, gali ir būti, augti! Šešėliai neturi galios, jei jiems jos neįteikiame!
    O rytoj ir vėl švies saulė… 🙂
    /Lo Rytė/

  25. Ugne

    Rugpjūčio 31, 2015 at 9:33 pm

    Sveikas, Aleksai. Mano visad itraukia tavo žodžiai ir labai tikiuosi gauti galimybe viena pirmuju paskaityti tavo knyga.

    • Alex Monaco.lt

      Rugsėjo 2, 2015 at 9:52 pm

      Malonu tai žinoti.

  26. Matas

    Rugpjūčio 31, 2015 at 10:10 pm

    Aleksai, esi tikrai motyvuojantis žmogus, iš tavęs galima daug ko išmokti! P.S būtų smagu pamatyti tavo veidą… 🙂

  27. Nijolė

    Rugpjūčio 31, 2015 at 11:27 pm

    Visiškai atsitiktinai pastebėjau šį straipsnį.Ir netikėtai patiko!

  28. Danielius

    Rugsėjo 2, 2015 at 10:06 am

    Sveikas Alexai, ar tu žinai Law Of Attraction ir tiki juo?

  29. Gediminas G.

    Rugsėjo 2, 2015 at 9:27 pm

    Labas, Aleksai, ar buvo žmogus kuris pakeitė tavo mąstyseną, požiūrį į gyvenimą, tapo motyvacija tau? O galbūt tave labiausiai motyvuoja žmonės kurie yra be galo dėkingi už tavo patarimus?

  30. Paulius

    Rugsėjo 2, 2015 at 9:29 pm

    Labas Alexai, mane neramina vienas kirminiukas viduje. Ar ryztis rizikuoti eiti mokytis ta kas man patinka, ar eiti ten kur didziausia perspektyva? Man kabo du dalykai, svajones ar pinigai… esu pasimetes ir man tikrai reikia atsakymo

    • Alex Monaco.lt

      Rugsėjo 2, 2015 at 9:38 pm

      Labai geras klausimas. Surasi atsakymą knygoje!

    • Gintare

      Rugsėjo 3, 2015 at 1:04 pm

      visi zinome pasakyma, kad pinigai laimes neatnesa 🙂 ir jeigu orientuosiesi i pingus, finale, manau, kad nebusi laimingas, o jeigu is pradziu siektum svajones, studijuotum tai, kas patinka, net jei rinkoje ir taip daug tokiu specialistu, atmink, kad dalis stojo nes ten ejo draugai, kietiem tevai liepe, tretiem reikejo popieriuko, o jei tai TAVO SVAJONE, tai tu visada busi su ugnele, motyvuotas, uzsideges padeti zmonems, ir atlikti savo darba, zmones pastebes tavo teigiamas emocijas ir ismanyma, galiausiai pelnysi pripazinima/pasieksi svajone ir niekada nereiks dirnti, nes megiamas darbas kaip zinia, nera darbas 🙂

  31. Aurimas

    Rugsėjo 2, 2015 at 10:04 pm

    Sveikas, kada Tu nusprendei pakeisti savo gyvenimą ir nuo ko prasidėjo tavo sėkmės istorija??

  32. Lukas

    Rugsėjo 2, 2015 at 10:56 pm

    sveikas.tavo knyga bus mano 🙂 kaip iškuopti iš savo galvos visą šū…ą ir pradėti gyventi kaip nori, o ne kaip gaunasi? nuo ko pradėti jei jautiesi pavargęs, viskas atrodo juoda, nors pasaulis aplint mane nuostabus? atsakyk kaip nuleisti tą užrūdijusį rankinį stbdį ir pagaliau pradėti judėti,nes laikas byra kaip smėlis, o kišęnės vis dar tuščios? nekalbu vien tik apie popierines skiauteles banke. ačiū

  33. Darius

    Rugsėjo 2, 2015 at 10:56 pm

    sveiki Alexai,
    si vasara nebuvo mano.. deje pastaraisiais metais mano motyvacija kazkur dingo ir niekaip nepavyksta jos prikelti. Atrodo turiu darba kuri megstu, nors giliai savyje noreciau kazka kurti, padeti zmonems. Dabar tiesiog dirbu kazkam kitam, buna ir po 50-60 valandu per savaite. Uzburtas ratas, nes po darbo dienos jau nebera jegu pulti prie ideju, norisi tik pailseti po ilgos ir stresines darbo dienos. Labiausiai mane domintu kas jus motyvuoja, kokia buvo pati pradzia, turiu omenyje, pradinis verslas, kazkoks judesys i prieki. Galbut kazkokios knygos pagelbejo ir nuo kokios knygos butu galima pradeti? Klausimu tikriausiai sugalvociau ir daugiau, bet kolkas bent tiek. Dekui is anksto

  34. Aurelija

    Rugsėjo 2, 2015 at 11:01 pm

    Ruduo.. Nesvarbu, koks jis.. Mano ar ne – tai pats mėgstamiausias mano metų laikas.. 🙂

  35. Giedre

    Rugsėjo 3, 2015 at 1:29 am

    Ar vasara buvo mano? Ar as jos buvau?.. Stai kur klausimas. Kasdien mums lieka vis maziau laiko. Maziau metu, maziau vasaru, maziau dienu, maziau akimirku… Laikas neatsinaujina. Ir as stengiausi imti is sios vasaros viska, ir su aistra! Bet vis tiek tai nebuvo tobula. Pasibaige vasara, viduje palikdama kazkoki kirmina, neduodanti ramybes. Tarsi noretusi grizti atgal ir pakartot viska is naujo, bet nezinau ka, kad galeciau pasakyti: taip, ji tikrai buvo mano!!! Kokia ta ideali vasara? Ir ar tas idealas visada atnesa laime ir pilnatves jausma?

  36. Atletiškas

    Rugsėjo 3, 2015 at 2:42 pm

    Ruduo puikiai man padeda pradėti siekti savo užsibrėžtų tikslų sporte. Gyvenimas tampa sėslesnis ir tikslingesnis. 🙂

  37. Pingback: Kaip supykdyti problemą | Monaco

  38. Arturas

    Rugsėjo 3, 2015 at 7:56 pm

    Sveikas, Alex, sakyk, tavo manimu, kuo skiriasi 500 eur banknotas nuo tokio pat dydžio (matmenų atžvilgiu) popierėlio? m??

  39. Loreta

    Rugsėjo 5, 2015 at 11:08 pm

    Pravirgdei.Tiesiog.Va tokios emocijos.Ties ta vieta kur parasei kiek istariau geru zodziu ir pagalvojau sau o as istariau ir butent sia mano vasara kuri tikrai buvo mano istariau ir labai gailiuosi del to niekad iki siol nebuvau ju sakiusi niekam.o as tiesiog jauciau kad galiu atverti sirdi bet gavau tik pamoka kad niekad negalima kazko kitu pasitiketi tik SAVIMI.Knygos lauksiu tikrai…

  40. Mantas

    Rugsėjo 7, 2015 at 6:14 pm

    Kaip vadinsis tavo knyga?

    • Ma

      Rugsėjo 9, 2015 at 12:07 pm

      ,,Laimingi šunsnukiai”

  41. Eivute

    Rugsėjo 13, 2015 at 10:43 pm

    Esu iš tų, kurie gimė po laiminga žvaigžde. Man viskas sekasi… meilė, mokslai, pinigai, sveikatas. Viskas liuks. Bet matydama žmones, kurie turi hobį / aistrą / pomėgį, sunerimstu. Jau ilgai ieškau, kas galėtų mane “užvesti”. Juk tiek daug galima išbandyti. Deja, naujo pomėgio atradimas baigiasi tuom, kad pritrūksta kantrybės arba tiesiog “nebeveža”. Taigi klausimas. Kaip atrasti savo “arkliuką”?

  42. Mil Da

    Rugsėjo 20, 2015 at 4:10 pm

    Tikriausiai as vienintele is cia rasanciu neturejau vasaros.
    Na,bet tuo paciu ir dziaugiuos,kad yra daugelis zmoniu kurie turejo vasara ! 🙂
    Kuo daugiau isimintinu ir graziu momentu jusu gyvenime !
    Autoriui : Gerbiamasis,nenustok rasyti !

  43. matas

    Rugsėjo 28, 2015 at 9:53 pm

    Perskaitysių knygą vienas iš pirmųjų! 🙂

  44. Saulius

    Birželio 21, 2017 at 10:20 pm

    Ačiū tau Alex, pripažinsiu ši vasara dar nėra mano, bet aš darau viską , kad jos pabaigoje tvirtai pasakyčiau:
    Taip šita vasara buvo mano!!!
    P.S. Dar kartą dėkui už seminarą Kaune.

  45. Gaivile

    Birželio 21, 2017 at 11:00 pm

    Alex’ai,
    geriu sia vasara!!! Nezinau, kas man nutiko (o ir ne taip svarbu, svarbiausia, kad nutiko), bet gyvenu toki gyvenima… Sunku zodziais apsakyti. Norisi begti ir visus apkabinti arba garsiai isrekti, kaip man gera. Geriu ir vis man maza. Dar… Noriu dar! Ir dar ir dar ir dar…

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai