Susisiekite su mumis

Alchemikas ir …

91
Komentarai

Papasakosiu mėgstamiausią isoriją iš Alchemiko. (Skirta Onbo mokymų dalyviams)

Vienas turtuolis pasiuntė savo sūnų pas išmintingiausią pasaulyje žmogų sužinoti Laimės Paslapties. Po keturiasdešimties dienų kelionės per dykumą, jaunuolis pagaliau priėjo gražią pilį, stovinčią kalno viršūnėje. Čia gyveno jo ieškomasis išminčius. Mūsų herojus įžengė vidun ir čia, puikioje salėje, išvydo didžiulį sujudimą: įeidinėjo ir išeidinėjo pirkliai, viename salės kampe kalbėjosi žmonės, kitame orkestras grojo švelnias melodijas. Jis iš karto pastebėjo protingai atrodantį žmogų, prie kurio susirinko būrys svečių, norinčių išgirsti patarimų. Jaunuolis suprato, kad tai buvo išminčius. Kadangi išminčius buvo užimtas, jaunuoliui tuo metu nepavyko prie jo prieiti, bet palaukęs keletą valandų, jis pagaliau gavo galimybę su juo pasikalbėti!

Išminčius, atidžiai išklausęs vaikino ir sužinojęs, ko jam reikia, pasakė šiuo metu neturįs laiko atskleisti Laimės Paslaptį, tačiau pasiūlė jam apžiūrėti rūmus ir sugrįžti po poros valandų.
– Tik norėčiau tave paprašyti vienos paslaugos, – pridūrė Išminčius ir padavė jaunuoliui šaukštelį, o į jį įlašino du lašus aliejaus. – Vaikščiodamas nešk tą šaukštelį taip, kad neišpiltum aliejaus.
Jaunuolis pradėjo lipti rūmų laiptais – aukštyn ir žemyn, vis nenuleisdamas akių nuo šaukštelio. Po dviejų valandų jis vėl prisistatė Išminčiui.
– Taigi, – klausia šis, – ar matei persų kilimus valgomajame? Ar matei parką, kurį Vyriausiasis Sodininkas kūrė dešimtį metų? Ar atkreipei dėmesį į puikiuosius pergamentus mano bibliotekoje?
Sumišęs jaunuolis prisipažino nematęs nieko. Jo vienintelis rūpestis buvęs neišlieti Išminčiaus įlašintojo aliejaus.
– Gerai. Grįžk ir apžiūrėk mano pasaulio stebuklus,- tarė jam Išminčius. – Negalima pasitikėti žmogumi, nemačius jo namų.
Kiek nuramintas, jaunuolis vėl paėmė šaukštelį ir pradėjo vaikštinėti po rūmus, šįkart apžiūrinėdamas visus ant sienų ir palubėse iškabinėtus meno kūrinius. Dabar jis pamatė sodus, aplink juos dunksančius kalnus, subtilių gėlių grožį, pastebėjo, kaip skoningai parinkta vieta kiekvienam meno kūriniui. Grįžęs pas Išminčių, jis smulkiai apsakė, ką regėjęs.
– Bet kurgi tie du aliejaus lašai, kuriuos buvau tau įdavęs? – tuomet paklausė jo Išminčius.
Jaunuolis pažvelgė į šaukštelį ir suprato juos išpylęs.
– Tai va, – pasakė Išminčius, – galiu tau duoti vienintelį patarimą: Laimės paslaptis yra matyti visus pasaulio stebuklus, sykiu nepamirštant dviejų aliejaus lašų šaukštelyje.

Alex Monaco vertimas: Laimingi yra tie, kas moka siekiant tikslo (dirbant, važiuojant, sportuojant, besimokant, gaminant valgyti) pastebėti nuostabiausius dalykus, kurie supa mus.

Beje, komentaruose pažymėk knygą apie kurią žmonės kažkodėl per mažai kalba. Primink jiems istoriją iš savo mėgstamos knygos, kuri pakeitė tavo gyvenimą. Papaskok apie ką ši istorija. Gali pasidalinti nuoroda į straipsnį, kuris neiškrenta tau iš galvos, kurį esi perskaitęs daugybę kartų. Galbūt tavo rekomendacija padės žmonėms skaitantiems šį straipsnį surasti atsakymą į labiausiai rūpimus gyvenimo klausimus, kurių jie taip ieškojo…

91 Komentarai

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai

Sukurta Adf.lt