Susisiekite su mumis

Moterims: Kaip prisijaukinti…

67
Komentarai

Ar dažnai jauti tai? Vienišumą? Šis jausmas nesvetimas ir pasiturinčioms moterims, galinčioms turėti beveik viską, tačiau savo kailiu patyrusioms: pinigai greitai baigiasi, o vienatvė gali būti palyginta su jūra – ji, atrodo, nesibaigs niekada. Vieni šią jūrą bando perplaukti, o kiti mėgaujasi ja jachtoje ar kruiziniame laive. O mes su tavimi galime tai padaryti kalbėdamiesi akis į akį mažoje valtyje, pavadintoje Monaco.lt.

Laivai

Mes su tavimi viską sustatysim į lentynėles. Problemos anksčiau ar vėliau atsidurs šiukšliadėžėje, o tavo mintis sudėliosim taip, kad taptum laimingesnė ir pradėtum mėgautis gyvenimu.

Nėra ko slėpti – su moterimis turėjau nemažai patirties. Buvo ir štilių, ir audrų. Po paskutinio išsiskyrimo pajutau degėsių kvapą. Pagal taisykles turėjau bėgti nuo vienatvės, bet pasielgiau vyriškai… Viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjau mylėtis su ja – automobilyje, miške, duše (jausdamas kiekvieną lašą, bėgantį kūnu), sportuodamas, grodamas gitara. Trumpai: vienatvė tapo mano meiluže. Tačiau tai buvo mažas žingsnelis link to, ką sužinojau ir ką noriu papasakoti tau…

Priemonių sąrašėlis

Nepyk už tai, kad vos pradėjusi skaityti straipsnį gausi per užpakaliuką. Tačiau tu tikrai užsitarnavai – už tai, kad pasidavei sistemai (nemėgstu šio žodžio) ir tapai suaugusiųjų kopija. Tapai tokia dėka savo mokytojų, žurnalų, zombadėžių. Tu išmokai elgtis taip, kaip turėtum ir sakyti žmonėms tai, ką manai, jog jie norėtų išgirsti. O svarbiausia – sužinojai, kuo galima  užlopyti vienišumą. Štai priemonių sąrašėlis:

  • titulai,
  • pyragaičiai, saldumynai,
  • pramogos,
  • bandymas užsitarnauti komplimentų,
  • kaikurioms moterims padėda neatsakingas seksas,
  • guminiai, plastmasiniai daiktai, panašūs į išmanųjį telefoną ir t.t.

Tačiau skersvėjis vis dar pučia, ar ne? O gal naujas romanas ar vestuvės viską pakeistų? Mieloji, neapgaudinėsiu tavęs, kaip tai daro psichologai, bijantys prarasti antrą seansą… Pagalvok, nejau aš noriu iš tavęs užsidirbti? NE! Nepriklausau reklamščikų būreliui ir galiu pasakyti tai, kuo tikiu: geriausias dalykas, kurį gali padaryti gyvenime, tai pavergti vienatvę, priglausti ją kaip šuniuką ar kačiuką, apjodinėti kaip arklį.

P.S. Siūlau pasidaryti arbatos be cukraus (tikiuosi, straipsnis atstos cukrų) ir grįžti, kad sužinotum daugiau apie moterišką narsą ir tai, kaip tapti skanesne.

Saldi …

Tai įvyko praėjusią vasarą. Su draugu ir jo mergina prisėdome „Pizza Jazz‟ Laisvės alėjoje. Mums bekalbant apie jų nuotykius Australijoje užsisakiau obuolių pyrago. Nekoks, galiu pasakyti… Staiga priešais, kitame restorane pamačiau moterį. Ji sėdėjo prie mažyčio staliuko. Nesu matęs nieko panašaus – ji nežiūrėjo į mobilųjį, nesidairė aplink. Užsisakiusi kažką panašaus į pyragėlį moteris tiesiog lėtai, sakyčiau, rafinuotai juo mėgavosi.

Noriu prisipažinti, kad turiu ne itin gerą regėjimą. Tai šioks toks privalumas: dabar nuoširdžiai galiu tau pasakyti, kad negalėjau susižavėti jos veiduku. Tačiau mačiau šypsenos kontūrus. Visas jos šarmas kilo iš įspūdžio, kad ji nieko nelaukia, jai nereikėjo, kad kažkas ją linksmintų. Ji neatrodė tuščia. Moteris sėdėjo tiesiai, nesikūprindama. Ji nebijojo likti pati su savimi, pasmaližiauti vienatvės, ji laikė ją už pavadėlio! Tai priminė man šį paveikslą:
saldi-vienatve3

Kilo noras prisėsti šalia…

Nagi nagi, kaipgi baigėsi istorija su ta moterimi? – kažkas pagalvojo. Negi informacija apie mane įdomesnė už žinias, galinčias paversti tavo gyvenimą įdomesnį už manąjį? Prabusk! Tavo gyvenimas privalo tau rūpėti labiau nei manasis!!!! Negi manai, jog nesi verta geresnio gyvenimo?! Esi prastesnė už kitas? Kuo remiesi taip manydama? Savo nuomone ar tuo, kad negauni vyrų komplimentų tiek, kiek norėtum? Vyrai yra tikri bailiai. Matydami sunerimusią, neturinčią nei gramo šypsenos, žiūrinčią į telefoną, kažko laukiančią rimtu žvilgniu (tokiu, lyg kažkas būtų ką tik sužinojęs jos „Facebook‟ paskyros slaptažodį) moterį, jie akimirksniu prisigalvoja priežasčių, kodėl prie jos tikrai neverta prieiti (tam, kad bent jau pasakytų komplimentą). Viena iš tokių: „Tikriausiai ji laukia savo vaikino, panašaus į tą vyruką iš Holivudo, Jasoną Stathamą.Ir jie pasitraukia, nes nenori turėti reikalų su tuo pripūstu vyruku.

Jason-stetham„Nesąmonė, vyrai nerodo man simpatijų, nes aš neišvaizdi (per stora arba per žema, turiu per ilgą nosį, esu netinkamo ūgio arba turiu per mažas krūtis), ir visiškai nesvarbu, ar aš jaučiuosi gerai, šypsausi ar ne‟, – pasakys viena iš ypač savimi nepasitikinčių skaitytojų. Aš jau kalbėjau apie tai straipsnyje Grožis prieš grožį. Išorinis grožis tikrai yra galingas įrankis. Tai tarsi naikintuvas. Tačiau ką tu gali padaryti su naikintuvu, jei nemoki juo skraidyti? Dauguma moterų tiesiog nežino kur kišti tą trumpalaikį išorinį grožį. Rezultatas: madų žurnalų viršelių aukos retai būna vienos, bet dažnai būna vienišos… Maža to, jos netiki, kad yra gražios. Taip! Moterys, apie kurias tavo manymu svajoja vyrai, taip pat jaučia depresiją, skundžiasi dėl kvailų priežasčių (pavyzdžiui, per mažų lūpų)! Jos pačios sau kelia aukščiausius reikalavimus – gal ir ne tokius, kaip Maiklas Džeksonas, bet…

O kaipgi dėl tavo reikalavimų sau? Gal nusprendei, kad užsitarnavai būti viena, nes turi prietaisą, galintį objektyviai išmatuoti savo išorinį grožį balais? Gal buvai pas žymiausią Lietuvos fotografą, kuris paskelbė „Delfi‟, kad esi nepatraukli? O kiek fotostudijų esi aplankiusi, kad įsitikintum, jog tikrai esi beeee… Ar tikrai investavai į savo išorę pakankamai? Klausi, iš kur gauti pinigų šiems dalykams? Bet kalbam ne apie tai, brangioji, o apie tai, kad tu neturi jokios teisės vertinti savęs blogai, jeigu neturi raštiško įrodymo, jog esi pabaisa!!! TU NESI PRASTESNĖ UŽ KITAS, tu tiesiog kitokia! Pagalvok daugiau apie privalumus, o ne apie trūkumus.

„Nesuprantu, kodėl moterys nuolat pabrėžia savo trūkumus. Jeigu kažkas įsitikinęs, kad turi nuostabų užpakaliuką, prašau, vardan Dievo, nemėgink jo perkalbėti!‟ – Dita Von Teese

Dėl vidinės tuštumos įprasta kaltinti išorę – juk ji matoma plika akimi. Tačiau kokį pyragą pateiktum svečiams ant stalo: gražų, bet neskanų, ar skanų, bet nepakankamai puošnų? Neskanus pyragas atsidurs šiukšliadėžėje… O kokiu pyragu norėtum būti tu?„Alex Monaco, nori man pasakyti, kad jaučiuosi pamiršta kitų dėl to, kad nesu skani? Kad turiu kaltinti tik save?‟ „Ne‟, – atsakysiu.

1. Mes kalbame ne apie tavo draugus / pažįstamus / tavo vyrą. Vienišumo pojūtis yra viduje, ne išorėje, ir net jeigu turėsi tris vyrus, tas jausmas krūtinėje (iš tiesų viskas yra galvoje) nedings. Gali būti, kad vieną dieną vienas iš vyrų išeis degtukų, kitas – žirnelių, o trečias… Vyrai – lyg cukraus vata, nusisuki ir…

Cukraus-vata
Vyras nėra laimės garantija. Laimės garantija yra sugebėjimas prisijaukinti vienatvę.

2. Užteks kaltinti save – tau už tai niekas nemoka. Nori tapti moterimi iš paveikslo „Saldi vienatvė?‟ NUSTOK SAVE TEISTI!

Teismas „Cerebrum‟ salėje

Štai, kaip atrodo teismas viršutinėje galvos dalyje, apvalioje salėje pavadinimu „Cerebrum‟:

Teismo pirmininkė garsiai: „Prašome stotis, teismas eina. Kaltinamoji, jūs kaltinama tuo, kad:

  1. Neturite to, ką turi kitos moterys.
  2. Esate neverta laimės, nes… (priežasčių atsiras visada).

Teismas nusprendė, kad negalite būti laiminga ir turite nustoti džiaugtis gyvenimu. Sėdėkite namuose ir gailėkitės.‟ Štai ir viskas. Basta. Mediniu plaktuku bach, bach… Taip žmonės nusiteisia savo pačių mintyse, remdamiesi kitų ir savo sugalvotais standartais. Parodykite – gal kas turite teisės diplomą?!

Negaliu pamiršti trijų moterų – „teisėjų‟ „G-lofte‟, kurios telepatiškai nusprendė, kad esu užsienietis, todėl garsiai prabilo apie tai, kelių balų esu vertas. Maniau, kad tai daro tik vyrai (pamenate tuos du vyrukus Palangoje prie „Mojo‟?). Man 35, o tikriausiai jau esu paliktas daugiau nei 10 000 moterų, kurioms užteko vos išvysti mane, kad nutartų, jog esu Donžuanas. Ir toks nuosprendis – tam, kuris pirmą kartą su mergina padarė „tai‟ būdamas 22 metų?! Man negaila prarasti santykius, kurių neturėjau. Tačiau gaila moterų, kurios nuolat nerimauja, laukia blogiausio: pažįstamų, bendradarbių, vyro apgaulės! Nerimas ir nereikalingos mintys karoliukas po karoliuko tampa „papuošalu”, tempiančiu žemyn. Tai verčia moteris susikūprinti!

Nustok laukti blogiausio

Mano ex mergina (2004 metai) po mirtinai ilgos tylos tarė: „Tai buvo tik oralinis.‟ Antras ištartas sakinys: „Mes nesitarėm, kad negalima su kitais.‟ Ir kaip man dėl to elgtis su kitomis moterimis?! Laukti kitos apgaulės? Ne, aš nelauksiu ir niekada nekursiu plano, kaip atkeršyti moterims dėl dviejų priežasčių:

  1. Jeigu veiksmais parodysiu moteriai, kad nepasitikiu ja, ji neatsiskleis, neparodys to, ką sugeba. O aš norėčiau pamatyti, ką ji gali! Tas, kas nematė įsimylėjusios moters, negali pasakyti, kokia gali būti TIKRA MOTERIS.
  2. Vyrai neturėtų keršyti moterims už tai, kad jos jais nepasitiki, nes jas ir taip apgauna vyrukai, keliantys moterims nerimą. Jie sukūrė biologinio laikrodžio sąvoką!  Tai padarė mokslininkai, nesugebantys susitvarkyti net su savo spuogais. Ir jie praleidžia valandų valandas blizgindami laboratorijas savo plikėmis, bandydami rasti logišką paaiškinimą, kodėl jų nenori moterys. Ir štai rezultatas – šie mokslininkai vis dar laboratorijoje, o moterys laukia pirmųjų simptomų vietoj to, kad darytų tai, kas priklauso: pradėtų džiaugtis gyvenimu.

Bet moterų gyvenimą nuodija ne tik vyrai. Tai daro ir moterys, padedančios laboratorijų plikiams išplatinti terminus! O taip, žurnalistai išmoko skleisti užkratą! Reikėtų įsteigti apdovanojimą už terminų platinimą! Tikriausiai straipsnis Ar biologinis amžius sutampa su tikruoju gautų tokį įvertinimą – už tai, kad įtikino moteris, jog reikia pirkti du rankinius laikrodžius.

Biologinis-laikrodisAtsiverčiu straipsnį ir skaitau. Mhmm, pradžioje žurnalistė siūlo atlikti testą, įvertinantį, koks iš tiesų yra skaitytojos amžius. Viskas lyg ir gerai, tačiau po testo perspėjama: 

Jei testo rezultatai pasirodė prastesni, nei kad norėtumėte, rimtai susirūpinti tuo neverta. Tai daugiau orientacinės nuostatos nei realūs rodikliai.

Tai ne viskas. Tame pačiame straipsnyje jie siūlo desertą… Yra daugybė metodų, kaip ištirti savo biologinį amžių, tačiau mažai iš jų parodo tikrą tiesą. Mažai tokių testų yra moksliniai net jei tiriamos ląstelės ar organizmas…, – patikino specialistas.

STOP, ar tai pasakė specialistas? SPECIALISTAS??? Žinai, ką pasakyčiau šiam specialistui? „Man nereikia nurengti moters tam, kad pasakyčiau, jog ŽMOGUS TURI TIK VIENĄ LAIKRODĮ. TAM, KAD NUSTATYTI JO AMŽIŲ, UŽTENKA PAŽIŪRĖTI Į PASĄ!‟

Atsiras tokių, kurios bandys paprieštarauti dėl biologinio laikrodžio. OK, tai tik mano nuomonė. O jūs galite laukti ženklo, GARSIAI BESIDAUŽANČIŲ VARPŲ, SKELBIANČIŲ BIOLOGINIO LAIKRODŽIO ĖJIMO PRADŽIĄ. Jūs tikrai galite laukti, kol diedai laboratorijose nuspręs, kada jums reikia gimdyti, o kada ne. Leiskitės būti reguliuojamos kitų, jei tik dėl to būsite laimingesnės. Tačiau atsakykite sau: ar kada matėte laimingą gydytoją arba psichologą? Fuck it. Siųskite juos kuo toliau. Jie su savimi nesugeba susitvarkyti, kodėl turėtumėte jų klausyti?

Kaip nustoti laukti simptomų, blogiausio, kas gali nutikti? Vienas iš būdų yra atkreipti dėmesį, kaip į gyvenimo iššūkius reaguoja tavo kaimynai. Aš kalbu ne apie civilizuotas vaikštančias taisykles, o apie necivilizuotus žemės gyventojus:
happy dog
Kaip manai, ar šis linksmuolis lankė seminarą pavadinimu „Kaip į problemas reaguoti pozityviai ir kaip nelaukti blogiausio, o pasidaryti iš to linksmybių‟? O žmonės dar skundžiasi, kad neturi gyvenimo patarėjų?! Pyyyyp (cenzūra)! Įsigyk šunį, velniai griebtų!

Taigi, turiu tau klausimą: ar verta laukti blogo oro savaitgalį, naujo simptomo, išsiskyrimo su vyru, kurį pati užsikėlei ant pjedestalo ir prikabinai ant jo privalumų lyg žaislų ant kalėdinės eglės, liūdnos baigties žengiant pirmąjį žingsnį?

Ar tikrai nori stebėti gyvenimą pro pusiau pravertą langą, iš kito kambario galo? Taip, kartais čia atskrenda paklydęs drugelis… Kartais… Jei tu jo sulauksi, vieną dieną jis tikrai norės laisvės, nes čia nėra oro – atverk langą, brangioji! Plačiau, DAR PLAČIAU! O gal geriau išeik į lauką?

Išeik į lauką, NET JEIGU LYJA!!! Palikusi garsiai groti šią muziką:

Dušas?

Atėjo laikas priimti faktą, kad žemė yra išties gana šlykšti vieta, kur „Maximoje‟ iš tiesų nėra apie viską pagalvota – čia neparduoda pilnatvės ir nedalina pinigų, todėl teks pačiai padirbėti savo galva, plauti ją kasdien… iš vidaus. Tik taip galima išnarplioti mazgus, esančius galvoje. Ar esi tam pasiryžusi? Juk esi deimantas, ant kurio matosi kiekviena dulkelė. Būtent šios dulkelės ir gąsdina vyrus (bent jau tokius kaip aš), ir jei palįsi po išminties dušu ir nusiprausi dalelę tų nereikalingų įpročių, minčių, blogu prisiminimų, atmerkusi akis pamatysi… mmmm. Tas nuostabus jausmas po dušo – pameni? Kada paskutinį kartą taip jauteisi viduje? Ar verta? VIDUS VISADA PASIREIŠKIA PER IŠORĘ!!!

Tai padariusi pamirši vienišumą, sudėtinga bus likti vienai – tau reikės bėgti nuo vyrų dėmesio! Manai, kad tai neįmanoma? Kur dingo tavo pasitikėjimas savimi? Ar žinai, kad nepasitikėjimas yra viena aštriausių problemų, kurios prapjauna skyles tavo laimėje?

TU NET NEĮSIVAIZDUOJI, kaip seniai esu matęs pasitikinčią savimi moterį (dažniau pasitaiko turinčios aukštą, bet trapią savivertę (pagal Christophe Andre)), galinčią net Donžuaną paversti ištikimiausiu vyru! „DONŽUANO PAVERSTI IŠTIKIMU VYRU NEĮMANOMA!‟ – pasakys viena iš mano skaitytojų. Ar tikrai? Pasakysiu jai, kas iš tiesų yra neįmanoma. Neįmanoma yra tai, kaip prieš daugybę metų atsirado gyvybė žemėje. Susiformavo vanduo… buožgalviai… vėliau – žuvys… praėjo šiek tiek laiko…. dar šiek tiek… atsirado mūsų pirmtakai. OK, gal tau tai nėra stebuklas ir tai, kas įvyko, tikrai įmanoma. Juk mes esame čia ir kvėpuojame, todėl visa tai tikrai galima paaiškinti logiškai. Neabejoju, kad tam pritartų ir plikiai iš laboratorijų. Jie rimtu veidu sakytų: „OK, taip ir turėjo būti‟. Tik nežinau, ar įmanoma paaiškinti tai, kad nė vienas iš tūkstančių tavo prosenelių nesusirgo ir nenumirė būtent tą akimirką, kai kitas tavo giminaitis turėjo pasirodyti pasaulyje. Ir po viso to, ką patyrė tūkstančiai tavo giminaičių, iš beveik 450 milijonų spermatozoidų finišą pasiekė tik vienas stipriausias! Ir! Tik! Vieno! Spermatozoido! Dėka! Gimė! Tavo! Mama!!! Manai, kad šiame pasaulyje esama neįmanomų dalykų? FUCK IT²! Visos tos mažos buitinės problemėlės… Jų neįmanoma apčiuopti ar fiziškai pasverti, jos yra beformės ir nesveria nė gramo. Tai tavo galva suteikia jiems prasmę… Ar dabar supranti? Vis dar tiki, kad nesudomintum Donžuano?

Gaila, nematau tavęs. Jei būčiau šalia, mielai kartu su tavim pasijuoktume iš panašių problemų, ir jos tiesiog išgaruotų… Bet aš išeičiau ir jos vėl atsirastų. Tai žmogiška. Mes kitaip negalime. Juk esame užprogramuoti manyti, kad mums kažkas ne taip, kad blogiau būti negali. Atrodo, kad kažkas mus apgavo, davė per mažai arba pasiėmė daugiau nei patys turėjome… Visa tai nesvarbu, brangioji mano. Esu įsitikinęs, kad didžioji skaitytojų dalis nėra patyrusi tikrų gyvenimo sukrėtimų. Prieš kelias savaites, beruošiant šį straipsnį, man po ranka pakliuvo viena istorija apie įvykius, kuriuos iš tiesų galima pavadinti išbandymais… Ir aš šią istoriją tau papasakosiu.

Juodasis angelas

„Gaila, kad ji tokia jauna – jai liko gyventi tik dvi savaitės‟ – garsiai juokdamasis ištarė Josef Mengele, daktaras, kurį lengvai galima būtų pavadinti Juoduoju mirties angelu. Jis kruopščiai atrinkinėjo pacientus žiauriems eksperimentams, vykdytiems Aušvico koncentracijos stovykloje. Jo dėmesį patraukė dvynės. Viena jų ir buvo Eva, kuriai daktaras įleido mirtiną nuodų dozę.

Štai ką pasakoja pacientė Eva: „Atsimenu tik keletą dalykų. Tas kelias savaites aš buvau tarp gyvenimo ir mirties. Prisiekiau sau, kad nepasiduosiu daktarui Josefui ir išgyvensiu. Prisimenu, kaip šliaužiau barako grindimis į kitą kambarį, kad gaučiau vandens. Po dviejų savaičių man pagerėjo, o dar po trijų jau galėjau vaikščioti. Ši patirtis man tapo tikru jėgų šaltiniu visam likusiam gyvenimui.‟

Tačiau istorija šioje vietoje nesibaigė. Išbandymus tęsė jos sūnus: „Kai sūnus susirgo vėžiu, aš kartojau jam šią istoriją tol, kol jis nepradėjo ant manęs rėkti. Aš sūnui pasakiau: „Koncentracijos stovykloje man sakė, kad mirsiu, bet aš sau tariau, kad gyvensiu. Ar gali padaryti tą patį?‟

Jis supyko ir padėjo ragelį, bet po kelių dienų paskambino pats ir pasakė: „Tai mano Aušvicas, tai mano kova, kurią aš privalau laimėti.‟ Ir jis laimėjo.

Tačiau noriu pabrėžti, kad nors Eva koncentracijos stovykloje prieš mirtį kovojo viena, ji nebuvo vieniša. Ji turėjo tikslą – išgyventi. Mes niekad nesame vieniši, mes visada turime mažiausiai vieną draugą – GYVENIMĄ. Ar tu dar jautiesi vieniša? 

Narsa

Nereikia daugybės istorijų, knygų, filmų, parodančių moters stiprybę. Kenčiančių moterų yra daug, užtenka tik įsiklausyti, ką jos kalba. Pamėginau – žinau, kad perprasti jų neįmanoma, tačiau galiu pasakyti tai: moterys nuo gėlių skiriasi tuo, kad pačios gali nuspręsti, kada joms pradėti žydėti! Ir dar: jos gali žydėti visą gyvenimą, net būdamos vienos visame lauke.

Alex  Monaco

69 Komentarai

  1. Vitalikas

    2015-01-07 at 12:37

    straipsnis ne tik moterims, bet ir vyrukams. Pasakė teisybę: nelaukite kol kažkas jus padarys laimingą, džiaukitės viskuo, kas nutinka čia ir dabar 🙂

  2. Liu

    2015-01-07 at 21:31

    Labai įkvepiantis straipsnis, būtinai laukiu tęsinio

  3. DALIA

    2015-01-07 at 21:32

    Labai geras straipsnis…sutinku visu 100 balu…ir tiesa sakant jame atsispindi nelabai sena praeitis ir dabartis…dabar jauciuosi beveik ,kaip ta moteris is kavines ir neketinu daugiau sugrizti i siela zlugdancia praeiti…

  4. "ATSTOS CUKRU"

    2015-01-07 at 21:40

    Pasakėlės ir daugiau nieko! Autorius nieko neišmano nei apie vienatvę, nei apie gyvenimą!

    • Alex Monaco.lt

      2015-01-08 at 17:11

      Būtų įdomų išgirsti ką manai apie vienatvę ir gyvenimą?

      • erika

        2015-01-09 at 05:41

        Speju uzsidepresavusi vienise rasonegatyvo daugiau nei proto

  5. Raminta

    2015-01-07 at 21:43

    Laba diena,
    Aciu uz Jusu laika ir straipsnius. Lauksiu tesinio.

  6. Jurga

    2015-01-07 at 21:52

    Iš kur toks įsitikinimas, jog psichologai – blogis? Galiu pasakyti tik tiek: jei nenorėsi pats,- i sau padėti, tai nepadės nei psichologai, nei artimiausi žmonės.

  7. Erika

    2015-01-07 at 21:53

    Mh. Idomus straipsnis man patiko.

  8. Ju

    2015-01-07 at 21:57

    Laukiu tesinio;-)

  9. Renata

    2015-01-07 at 22:07

    Įdomus straipsnis, priverčiantis susimąstyti. Kartais reikia į viską pažiūrėti kitu kampu.
    Atmintyje užsilikusi citata: “Pareini namo, pasidarai arbatos, sėdiesi į krėslą – aplink tyla. Ir kiekvienas iš mūsų renkasi pats, kas tai: vienatvė ar laisvės forma.”.

    • AURELIJA

      2016-05-05 at 18:48

      ŠVENTI ŽODŽIAI.

  10. Vaida

    2015-01-07 at 22:14

    Mąstau, kad čia straipsnis visiems žmonėms, kurie nesuvokia, ką reiškia būti vienam ir vienišam. Labai patiko girdėta frazė: “Grįžti vakare namo, pasidarai puodelį kvapnios arbatos, patogiai įsitaisai mėgstamame fotelyje, žiūri gerą filmą…Ir pati pasirenki, kaip tai pavadinti – vienatve ar laisve…” Pamilkime pirma save, išmokime džiaugtis gyvenimu ir tada virš debesų pasirodys vaivorykštė (prisiminus “Ledynmečio” filmuką).

  11. Aistė

    2015-01-07 at 22:26

    Na labai labai laukiau straipsnio moterims, tad gal dėl didelių lūkesčių nebuvo to jausmo ,,super!”. Kažkaip man viskas čia ir taip savaime aišku, o ir straipsnis labiau skirtas toms selfinotojoms su apatiniais ir makiažais… o kaip su kitomis moterimis? Jos neegzistuoja? Save suradau tik vienoje vietoje… tai ta moteris, kuri besimėgaudama viena kavinėje valgė pyragą, nes čia ir yra mano gyvenimas. Autoriui atrodė, kad ji rafinuota, mėgaujasi akimirka, o aš galiu pasakyti, kad nesvarbu kaip atrodai išoriškai, niekas nežino kaip tu jautiesi viduje. Stipri moteris viduje gali klykti, rėkti, verkti, o išoriškai atrodys, kad jai viskas gerai. Bent jau aš taip stengiuosi daryti… Tad net jeigu būna kažkas labai blogai ir nesuspėji kažko padaryti, turi sakyti žodžiu – ,,man blogai”, nes niekas to nemato.
    Straipsnio laukiu visų, o dar labiau laukiu apie tai, kokias klaidas mes moterys darome bendravime jūsų nuomone. Kokia moteris jūsų akimis atrodo tobula, ta vienintelė. Kaip išsilaikyti toje dėmesio ir komplimentų gausoje, kai visi vyrai ir tebando tiesiog įsiversti į lovą kuo greičiau, nenorėdami gaišli laiko dvasinio ryšio užmezgimui ir bendravimui, nes gi ne duok Dieve paskui bus blogas seksas… Tai ką mums daryti? Rizikuoti? Aš noriu saugoti savo vertę ir orumą, bet dažnai šalia šiuolaikinių vyrų jaučiu, kad per daug dirbau ties vidumi ir persistengiau, nes niekam tai neįdomu… Neklausiu kur ir kaip susirasti tą dvasingą vyrą, kuris pirma žiūrėtų į mano vidų, o ne į išorę ir lygintų mintyse su pfotoshopintom gražuolių foto tame pačiame fb, nes adreso nežinai nei tu, nei aš. Belieka tik tikėti likimu, kad kažkada kažkur sutiksiu…bet dabar kažkaip reikia išmokti elgtis su ta nekokybiška kiekybe šalia, tad ką daryti? Kaip suvaldyti tą šuniukų gaują su išsikišusiais ir seiles varvinančiais liežuviais? Kaip juos visus iškeisti į vieną veislinį ištikimą ir protingą šunį?

    • mazasisprincas

      2015-01-08 at 11:35

      good point. check

    • POZIURIS

      2015-01-08 at 14:03

      Aiste, (jeigu tikrai nori atsakymų į savo keliamus klausimus), ieškok jų savo požiūryje. Klausimai dvelkia nepagarba esantiems šalia. Ko pati ieškai vyriškoje giminėje, ar esi sukaupusi tiek meilės visiems aplink, savo aplinkai, kad gali dalintis su kitu žmogumi, dalintis tikrai iš širdies visa savo Esatimi? Savo visu elgesiu, judesiu, žodžiu, šyptelėjimu mes rodome ko esame pilnos ir ko prašome iš aplinkos. O dabar griežtai. Dvasingas vyras atsiras šalia tik tada kai pati tokia būsi. Seilėtieji atkibs, kai savo elgesiu tu demonstruosi, jog sekso tau šiuo metu netrūksta. Išgydyk visas pretenzijas vyriškajai giminei, ir situacija žymei pasikeis.

      • AURELIJA

        2016-05-05 at 18:52

        PRITARIU.

    • Erika

      2015-01-08 at 22:34

      Super komentaras

    • Pikčiurna

      2015-01-09 at 01:03

      Aš irgi labai norėčiau sužinoti apie tai, ką ši skaitytoja parašė. Dėl to bendravimo ir t.t.

    • Ieva

      2015-01-09 at 10:17

      Labai patiko,ka jus parasete. taip teisingai.

    • :)

      2015-01-13 at 02:08

      Brangioji, išvaizda – tai vizitinė kortelė. Bet gi niekas nekuria vizitinių kortelių, kurios nesiūlytų paslaugų, argi ne taip? Vadinasi, iššveitus ir apšvietus savo vidinę Katedrą, turėtum imti jos išorinės renovacijos, antraip kad ir koks nuostabus altorius viduje spindės, žmonės bijos užsukti dėl galimos pastato griūties. Imkime kad ir patį banaliausią pavyzdį: tuo pačiu metu tavo kelyje pasitaiko du vyrai, apie kuriuos tu nežinai nieko. Pirmasis vardu X, antrasis Y. X yra šiek tiek apkūnus, gan neskoningai apsirengęs, atrodo itin susirūpinęs, gal kiek piktokas, nutrintais batais, porą mėnesių nesiskutęs bei nepamena kada paskutinį kartą lankėsi pas kirpėją. O štai Y lyg tik ką grįžęs iš auksinio gaublio apdovanojimų – stilinga apranga, išryškinanti jo puikų kūną, bei tobula šypsena, verčianti šiurpuliukus bėgt per kūną. Abu kviečia į pasimatymą, kurį rinksiesi? Žinoma Y. Tačiau tu nežinojai, jog X vidinė Katedrą išpuošta auksu, o Y – priveista tarakonų bei kitokių mažųjų nenaudėlių. Kaip ir sakiau – tai buvo itin banalus pavyzdys, bet keliaukime toliau. Neįmanomą įeiti į Katedrą, kai eini ar važiuoji pro šalį, taip? Gi visų pirma turi sustoti. Lygiai taip pat neįmanoma pažinti žmogaus, su juo nebendravus. Nesinori aplankyti Katedros, jei ji nežavi savo išore, taip? Nesinori pažinti žmogų, nejaučiant fizinio potraukio. Tad, mielos Moterys, į Jūsų auksu išdabintą Katedrą niekas neužeis, jei nepuoselėsit išorės. Nepamirškime, jog Moteris – tai ne tik stebuklingas žodis, bet ir stebuklingas kūrinys. Spindėkite, nes tam esat sukurtos. Nekalbu apie toną makiažo ar 20cm aukštakulnius. Būkite savimi ir būsite nuostabiausios. Skaitykite, domėkitės, padėkite, rūpinkitės, mylėkite – tai raktas į buvimo savimi atradimą. Taip pat noriu patarti keisti lankomas vietas. Nemanau, jog rasite dvasingą šunį, ar kaip Jūs ten rašėte, naktiniame klube. Būkite ten, kur jaučiatės namuose (bet ne namuose, žinoma 🙂 ) – nueikite į teatrą, į nuostabios muzikos koncertą, į biblioteką – vietas, kur lankosi ne tik žmonės, bet ir jų dvasios. Sėkmės 🙂 p.s. nepamirškit, jog esat stebuklingos!

      • Aistė

        2015-01-13 at 22:19

        jei savo komentare paminėjau, kad vyrams rūpi tik išorė, tai neturėjau omenyje, kad esu baidyklė 🙂 nea, man viskas gerai. 🙂 nesu nei apkūni nei dar kokia. 179cm 38 dydžio drabužiai, (svorio tiksliai nežinau, kadangi nesu to vergė ir nesisveriu, bet kažkur apie 63kg, tad rašau drabužių dydį), veidas irgi normalus, neperkreiptas, krūtinė tikra, natūrali B dydžio, kaip privalumas ilgos kojos, rengiuosi klasikiniu stiliumi, dažausi tik minimaliai: blakstienų tušas, vazelinas ir kreminis makiažo pagrindas. Kartais kai kažkur jau einu, tai dar panaudoju akių pieštuką, bet retai. Esu šviesios odos, nenudeginta soliariumų. Natūralių rudų plaukų (šiuo metu ilgis ties pečiais, nusikirpau ilgas kasas specialiai pykdama ant vyrų). Klubuose nesilankau, užteko vieno karto su n pasiūlymų pasimylėti (bandžiau skaičiuoti, gavosi apie 10). Jei sakysit, kad atrodžiau iššaukiančiai, tai jokios iškirptės nebuvo, kaip tik iki kaklo uždara klasikinė suknelė midi (ne mini), na raudonos spalvos… gal tai traukė tuščiagalvių akis… taip kad su mano išore kaip ir viskas normaliai turėtų būti, nes dėmesio kaip ir sulaukiu… o kas man blogai tada? kodėl skundžiuosi? ogi todėl, kad tie išoriniai reikalavimai dabar moteriai yra tokie, kad ji realybėje turi prilygti nuphotoshopintai gražuolei žurnale ar ekrane. Kuo atrodo labiau išsilavinęs vyras, atrodantis normalus ir kultūringas, tuo labiau jis šalia savęs nori visos išpuoštos silikonais ir t.t. Ir man juokinga kai sakot, kad jums patinka natūralios, kai natūraliomis jūs laikote tas, kurios pasidariusios permanentinius antakius, lupas ir išsitepusios maskuokliais savo veiduką. Visos Lietuvos ,,žvaigždės” keliasi į fb tokius selfius su a la ,,be makiažo”, o jūs jais tikite ir sakote, kad taip turi atrodyti tikras moters grožis, bet čia juk jis dirbtinis! Visos natūralios moterys negražios, tam ir sukūrė kosmetiką, kad ištaisyti šią ,,klaidelę”. Tokiems vyrams aš linkiu pasiimti tokią ,,gražuolę”, kad ir Zvonkę, Pikul ir visokias ten kitokias… neleisti daryti permanentinių, nuluopt blakstienas priaugintas, ir po to nusivesti į dušą, gerai numaudyt ir pažiūrėt kaip atrodo su pajuodusiais paakiais, nepabrėžtais bruožais, paraudusia oda ir tikrai natūralios. Ir tuo pačiu pasiimti paprastą natūralią merginą, ir palikti ją grožio salone dienai… kaip manai, vakare atėjęs atpažinsi? neužklups meilė iš pirmo žvilgsnio? 🙂

        • :)

          2015-01-14 at 02:40

          Miela Aiste, susidarau įspūdį, jog esat svajonių moteris. Atrodo, jog švytit tiek vidumi, tiek išore. Linkiu rasti tik vertą ir dar kartą vertą Jūsų dėmesio vyrą. Lieka tik laukti, lankytis tinkamose vietose ir visada šypsotis. Tikiu, jog greitai Jį surasit, o dabar nebesukit sau galvos su kvailais klausimais – nė neabejoju, jog viskas su Jumis gerai. Net PUIKU. Tiesiog mėgaukitės kiekviena akimirka ir nepamirškit, jog gyvenimas mėgsta žaisti. Ypač pačiu netikėčiausiu momentu. Sėkmės visame kame 😉

      • AURELIJA

        2016-05-05 at 18:55

        VO TAIP.

  12. Tesėjas

    2015-01-07 at 23:01

    Ar dažnai jauti tai? Vienišumą? Būtent – jauti, o ne išsigalvoji. Žmonės neretai nepasitikėjimą savimi, problemas susikuria patys savo galvose (ak, kaip blogai turėti lakią fantaziją), todėl ir kenčia, kitaip sakant, užsideda sau vienatvės štampą. Patys kalti? Tikriausiai, nors galima ir ginčytis (ar galite?). Bet… Kur yra kita vienišumo pusė? O kas, jei vienišumas kyla iš ilgesio to, ką praradome. Šis jausmas kaip sūkurys tempia mus atgal, į tamsą, į prarają, į giliausią bedugnę, pakeliui sunaikindamas mūsų dabarties laimę, džiaugsmą, ateities potencialą. Ką tada daryti, kaip iš to išlipti, kaip nurimti? O kas, jei vienišumas kyla dėl širdies, o ne proto kančių. Hm. Beprotystė.

    • Ieva

      2015-01-08 at 23:11

      “O kas, jei vienišumas kyla iš ilgesio to, ką praradome. Šis jausmas kaip sūkurys tempia mus atgal, į tamsą, į prarają, į giliausią bedugnę, pakeliui sunaikindamas mūsų dabarties laimę, džiaugsmą, ateities potencialą. Ką tada daryti, kaip iš to išlipti, kaip nurimti? ” Iš ilgesio…

    • Pikčiurna

      2015-01-09 at 01:04

      Pritariu

  13. Simona

    2015-01-07 at 23:16

    Dekoju uz straipsni, labai nekantriai laukiu antrosios dalies 🙂 Aciu, kad esi 🙂

  14. Liveta

    2015-01-07 at 23:19

    Kokia gi istiesu turetu buti tikra moteris. Siais laikais vaikinai tik ir skundziasi, kad nebeliko tu tikru moteru. Tai kokia yra ta tikroji moteris, kaip merginom buti kuo moteriskesnem. Kokiu merginu7moteru isties nori vaikinai/vyrai?

  15. VILMA

    2015-01-08 at 00:03

    SVEIKUTIS STRAIPSNIS NEBLOGAS BET TRUPUTI TUSCIAS NEBENT NOREJAI BUTENT IR RASYTI TOMS KURIOS YRA PILKOS PELYTES.BUVO IR TIESOS SAKINUKU BET PRIES TAI JUSU STRAIPSNIAI STIPRESNI BUVO,AISKU CIA TIK MANO KOMENTARAS.NOREJAU PAJUSTI KAZKOKI IKVEPIMA BET IR PERSKAICIUS TO NEGAVAU .IDOMUS TU ZMOGUS SUINTRIGAVAI BET NEUZKABINAI TUO STRAIPSNIU.BUTU MALONU SULAUKTI TESINIO -SEKMES.

  16. Deimante

    2015-01-08 at 02:12

    Kaip gera… skaityti ir bandyti suprasti autoriaus perteikiamas mintis. Kuo toliau..tuo labiau zaviuosi.
    Kaip gera…kad atsiranda zmoniu… kurie i pasauli zvelgia kitaip. Viliuosi …ju dauges.
    Kaip gera …ir ta rasau nuosirdziai. Ir tikrai nesvarbu niekas kitas.
    Kaip butu gera… kad mes visi pradetume i pasauli zvelgti kitaip …ir ne tik lauktume istorijos antros dalies, o galetume patis kurti istorijas…perduodami krisleli isminties kitiem.
    Labanakt, nuosirdus …Dekui.

  17. bri

    2015-01-08 at 07:55

    Visuomet smagu sulaukti Monaco straipsnių, tad ir dabar laukiu tęsinio.
    Dėl vienatvės mintys jau girdėtos – pirmiau mylėk save, būk laiminga ir viena ir pan. Autoriui turiu tokį pastebėjimą, kad kai jau ištobulėji ir esi pati sau faina bei gyveni pakankamai gerai ir laimingai…. tada pradedi galvoti, kad nė nereikia tų vyrų.. kurie tik ateis ir suknis visą tą mano laimę ir gerą gyvenimą. Taip, vienatvę įmanoma prisijaukinti. Bet šalutinis poveikis toks, kad su ta prijaukinta vienatve ir gyvensi 🙂 nėra tai blogai. Bet nereikia kliedėti, kad atseit kai būsi patenkinta savo gyvenimu, iškart pradės tuntai vyrų iš paskos lakstyti. Nepradės. O jei koks ir užklys… visuomet pagalvoji: “O kam man jis? – Niekam…”. (Man 33 metai, gyvenu LT, tad likę tik “trupiniai nuo stalo”).

  18. Vaida

    2015-01-08 at 08:42

    Norėčiau kas rytą tai skaityti prie kavos be cukraus:) Įkvėpimas visai dienai. AČIŪ

  19. Vieniše

    2015-01-08 at 09:43

    Labai laukiu tęsinio,,, straipsnis labai įdomus, tačiau neužkabino, neįkvėpė. Žinau kad reikia mylėti save, mėgautis gyvenimu, reikiato ir ano, tą ir aną.. O KAIP tai padaryti?
    Taip pat visi žinome, kad blogi berniukai moterų silpnybė, o kokia vyrų silpnybė? Kokiai moteriai neatsispiria vyrai ir apie kokią svajoja? Kodėl neretai namuose jų laukia pilkos pelytės, o už namų- meilužės gundytojos, šelmės besimėgaujančios laisvu gyvenimu? Ar tai rodo vidinį vyrų prieštaravimą, neapsisprendimą?
    Ačiū 🙂

    • bri

      2015-01-08 at 11:43

      O kaip reikia valgyti šokoladą? Taip ir savo gyvenimu reikia mėgautis 🙂
      Namuose vyrų laukia patogios, o už namų – įdomios 🙂 Vyrai – praktiški ir logiški sutvėrimai. Dažnas į žmonas ima tą, kuri jam buitį namuose be priekaištų tvarkys. O šelmėmis juk galima mėgautis jų nevedus.

  20. Agnia

    2015-01-08 at 11:50

    Laukiu tęsinio!

  21. Lina

    2015-01-08 at 12:15

    Paslysti ir įkristi į vienišumo jūrą nėra sunku. Suprasti, kad joje kapanojiesi taip pat nesudėtinga. Netgi žinoti teorines tiesas, kaip iš jos išplaukti, yra realu. Bet kaip atsikratyti visų tų dirbtinių ir į dugną tempiančių elementų, kuriais PATI apsikrauni? kuriais PATI save dusini? Dirbti su savimi. Taip, puikiai tai žinau. O jei nesugebi?.. Vadinasi, per mažai nori? Ar kas?..

  22. D

    2015-01-08 at 14:09

    pastaruoju metu man pradejo patikti sakyti komplimentus vaikinams. kokios dar taisykles? screw it 🙂 pirstai patys nori tau parasyti. Alex, skaitydama jauciuosi tarsi su manimi kalbetu mano geriausias draugas, mano BFF, tas, kuris zino apie mane viska. tai nuostabus jausmas. as tuo megaujuosi. jei cia yra skeptiku (o ju visada bus) – jie serga, labai sunkia forma, juos apnuodijo tarsi tas neskanus obuoliu pyragas, kuri jie suvalge visa tikedamiesi, kad jis dar bus skanus. but no way. mes juk patys renkames, ka isileisti i save. is kokiu dalyku sudaryti save. YOU ARE THE CEO OF YOUR LIFE. kaip galima leisti nurodineti kitiems, jei tai ju pasaulio isivaizdavimas, ne tavo? labai patiko mintis apie “mokslininkus” ir ju spuogus. kas jie tokie, kad pripaisytu, kaip tau gyventi? merginos, kodel jus norite patikti visiems vaikinams? kodel jus klausiate “kaip tapti tobulai?” juk tai kvaila! tai sukelia begales kompleksu, nes ta tobulybe yra niekas, ji nepasiekiama. jus jau esate tobulos, kazkam. gal ji jau sutikote, o gal artimiausiu metu tai nutiks, kai visai to nesitikesite. juk neisite prie altoriaus su kiekvienu jums pasakiusiu komplimenta, nebutina tuoktis su kiekvienu, kuris elgiasi “pagal taisykles” ar kuris “patiks tavo draugams” ar su kuriuo nuotrauka sulauks daugiausiai “like”. tai nera laimingas gyvenimas. laimingas gyvenimas yra tas suniuko paveikslelis straipsnyje. kai dziaugiesi slaptais malonumais, kuriuos supranti tik tu pati. jei nori tapti mylima – isimylek save. nes tikrai yra priezasciu. dovanok meile kitiems, nieko nesitikedama gauti atgal. kas yra meile kitiems? sypsena, grazus zodis, ar kas tik nori. komplimentas 😀 Alex, po tokiu straipsniu jau tikrai gali zinoti kad esi mylimas, paziurek kokias diskusijas sukelei. man labai svarbu kad Tu esi 😉

  23. Rita

    2015-01-08 at 16:00

    Puikus straipsnis,labai aciu…Labai svarbu pamilti vienatve – tuomet, kai esi pati su savimi ateina genealios mintys, problemos issisprendzia ir tai, toli grazu , ne vienisumas….

  24. jolita

    2015-01-08 at 22:21

    Taikliai. Tiesiai i desimtuka.

  25. Kristina

    2015-01-08 at 22:23

    …sis straipsnis labai laiku,labai vietoj 🙂 primine…aciu 🙂

  26. Kristina

    2015-01-08 at 22:24

    …sis straipsnis labai vietoj ir labai tinkamu laiku:) …primine… Aciu 🙂

  27. Viktorija

    2015-01-08 at 22:48

    Šis tekstas, kurį GALIU pavadinti įšukiu ir drąsinimu pagaliau ko nors imtis palikus nepasitikėjimą, neryžtingumą ir “kvailą” pasąmonės mąstymą apie tai, kad neįmanoma žodis yra per daug “aukštas” , pasibaigė taip greitai..o atrodė, kad tekstas ilgas kelias be jokio nukrypimo į šoną, su pasikartojančiais vaizdais. Bet, tai buvo tik pirmas žvilgsnis. Visas šis kūrinys taip greitai prabega pro akis ir taip paliko giliai įrežtas žymes, kad laukiu nesulaukiu antros dalies. Buvo taip malonu skaityti!

  28. Giedre

    2015-01-08 at 22:50

    Teisingos mintys 🙂 idomu kokia yra tobula moteris tavo akimis, paskui kuria begtum palikes visus principus 🙂

  29. Ti

    2015-01-08 at 23:01

    Labai idomu būtų su autoriumi gyvai padiskutuoti visomis šiomis temomis 🙂

  30. J

    2015-01-09 at 09:10

    Labai geras straipsnis 🙂 kartais buna jauciuosi kaip ta moteris su knyga, o kartais… Bet kuriuo atveju galiu pasakyti tik tai kad as nors ir viena bet kasdien vis laimingesne 🙂 Nors kartais ir padarau klaidu jos visos mano ir bent daug maz samoningos, nes dazniausiai vidui jauciu kaip bus toliau 😉 Geriau buti tik su savimi negu su… Aciu tau uz straipsni padejo suprasti ant kiek as esu laiminga ir kiek mazai turiu tu tarakonu galvoje

  31. Ieva

    2015-01-09 at 10:09

    Man labai patiko :).,pakele nuotaika.Lauksiu antros dalies.

  32. Vygintas Varnas

    2015-01-09 at 16:00

    Norėčiau turtingos moters, bet aš galiu jai duoti tik meilę ir nieko daugiau.

    Tik kaip man ją rasti? Negi dėl manęs ji važiuos pas mane į namus?

    Nebent jei aš nulaušiu sistemą, kurioje gyvenu – iššifruosiu rebusą.

    Šiaip aš tarnauju tik Dievui, nes jei žmogui manęs nereikia. Tai gal Dievas duos kokį ženklą.

    Ir man parašys moteris, kuriai nereikia, kad aš ten dirbčiau ir turėčiau pinigų.

    Rojų reikia užsitarnauti, nu ir Dievas atsiųs žmogų, kuris nuves visus į Rojų, bet jei žmonės netikės, tai jie bus tarnai įtakingų žmonių.

    Man reikia neabejingų draugų ir neabejingos moters, kurį dėl mano meilės padarytų viską, viską duotų ir mane suprasti.

    Tačiau tokios tik filmuose, tik gaile aš ne filme gyvenu, o norėčiau.

    Tik mano gyvenimas truktų dvi valandas 🙂

    • Ji

      2015-01-16 at 16:06

      Keistas tavo mąstymas.. Rašai, kad nori turtingos moters, bet kaip galima suprasti, pats užsidirbti nenori.. Kam tu jai reikalingas? Dėl meilės? Meile čia net nekvepia.. Greičiau alfonsais. 🙂 Nori, kad ji investuotų savo turtą į tavo meilę, bet investicija labai jau nepatikima, nes po kurio laiko meilė gali išblėsti, o išleistų pinigų dėl jos vienu rankos mostu (per veidą 🙂 ) juk nesusigrąžinsi..
      Patarimas – lipk aukštyn, gyvenk pats sau įdomų gyvenimą (jei pastatytų apie tave filmą – ar įdomus būtų?) ir atsimink, kas tikslų turintys žmonės (ne žmoną susirasti, o siekiantys savo gyvenimo) yra seksualu. 🙂

  33. Ruta

    2015-01-09 at 19:31

    Laukiu tesinio 😉

  34. as

    2015-01-10 at 00:33

    Kodel toksnusistatymas pries daktarus? Cia visiskai mane sutriuskinot. Pritariu, kad nemegstu saves, nepasitikiu, nesulaukiu demesio, esu daznai labai rimta, bet mano tikslas sieti savo gyvenima su medicina. Gal padarydama kazka vertingo gyvenime, jausciau pasitikejima savimi. Be to kaip pateikiate daktaro profesija taip, as jauciuos dar labiau pazeminta. Dabar ne tik bjauri, neidomi, nrpatraukli, bet dar ir siekiu profesijos, kuri nieko verta…

    • Ji

      2015-01-16 at 16:23

      Pati atsakei sau – ,,gal padarydama kažką vertingo gyvenime, jausčiau pasitikėjimą savimi.” Mieloji, gyvenimas per trumpas, kad laikytum save prastesne! Perskaityk straipsnį dar kartą. Tu neturi elgtis vertingai tik dėl to, kad savimi pasitikėtum, nes ką veiksi tada, kai atliksi ką nors vertingo? Keisi profesiją? O kaip nusprendei, kad TIK medicina yra vertinga? O jei atlieki smulkų darbą, labai reikšmingą kitam žmogui, bet tau – ne, tai jis nevertingas? Pasaulyje ir taip daug žmonių, dirbančių nemėgstamus darbus vien dėl to, kad jie bando kažką įrodyti – tėvams, draugams, visuomenei ar sau. Vertingiausias darbas – atitinkantis tavo pomėgius, nes tik nesistengdama įtikti ir negalvodama, ką kiti pamanys, sukuri didžiausią vertę! 🙂

  35. My story

    2015-01-10 at 01:22

    Rasot tik apie tas, kur yra tuscios leles… Man sis straipsnis dave labai mazai patarimu. As zinau, kad nesu labai negrazi (turiu visus dantis, ilgus grazius plaukus, storas lupas, melynas akis, nors jos ir mazos, nedidele nosi), taip pat zinau, kad esu protinga ir nuosirdi, kaip ir tureciau pasitiketi savim, bet, deja, save laikau visiska degradacija. O kaip kitaip jaustis, kai buvau pagirta vaikino tik 1 karta (ir tai klases nevykelio), o 6 metus klausiausi kito klasioko patyciu ir galiausiai jis man i akis pasake, kad esu negrazi. Zinau, gal juns skamba tai kvailai, kad imu tokius dalykus i galva, bet kai daugiau nieko is vaikinu nesulaukiu tai orisimenu koekviena dalyka… Be to turiu geriausia drauge, uz kuria visad maniau, kad esu patrauklesne, bet vis del to ji sulaukia pakankamai vaikinu demesio, kai tuo tarpu as is vis jo negaunu… Ps teksto autorius rase, kad noretu gyvai padiskituoti ir panasiai, kad gyvai galetu irodyti kokios mes nuostabios. Lol nes as bent jau nenoreciau net ziureti i vaikina kuris yra be dantu, paxina ar nusetas nevalytais inkstirais, taip manau kad ir si straipsni skaite tokios merginos i kurias autorius atsisuktu tik pazvengt. Labai daug prirasiai tai gal nebetesiu savo nuomones 😀

    • Ji

      2015-01-16 at 16:47

      Pasitikėk savimi ir nereikės savęs lyginti su kitomis merginomis. Kai labiau savimi pasitikėsi, nebereikės laukti komplimentų iš kitų vaikinų. ,,Save laikau visiška degradacija. O kaip kitaip jaustis, kai…” STOP, baik save teisinti! Beje, o kas nėra patyręs patyčių? Spjauk ant jų ir nebesiklausyk, nes tik nervus susigadinsi. ,,Aš bent jau nenorėčiau žiūrėti į vaikiną, kuris yra be dantų, ir t.t. ” Nemanau, kad kas norėtų, bet manau, kad per daug sureikšmini išvaizdą.
      ,,Tu turėtum būti tarsi velniškai skanus obuolių pyragas, kurį norėtųsi valgyti net ir tada, kai jis nepatiektas auksinėje lėkštėje.” Būtent – vietoj to, kad galvotum, jog nesi graži kaip kitos, daugiau rūpinkis savo vidumi, o ne kitų žmonių gyvenimu. 🙂

  36. :)

    2015-01-10 at 04:15

    Labai patiko. Noriu tęsinio. Ačiū 🙂

  37. viki

    2015-01-10 at 11:35

    Puikiai! Pritariu! Džiaugiuosi,kad nesu veniša viskuo nepatenkinta senmergiote. Gaila, kad taip pradejau jaustis tik pries metus. Nors atrodo niekas nepasikeite vis dar esu single, bet i gyvenima ziuriu ir matau ji sviesesniu spalvu ir dar ivairiu atspalviu. Man “lango atverimui” nereikejo straipsnio ar kitu motyvacinių šaltinių, viskas gavosi savaime, bet tikiu, kad kažkam toks straipsnis padės tai padaryti anksčiau. Nėra ko laukti, žydim!

  38. TKenz

    2015-01-10 at 18:08

    Danijoje atliko pusės metų trukmės tyrimą-eksperimentą, kurio dalyvės buvo vienišos merginos ir moterys, praradusios viltį susirasti širdies draugą. Kiekvienai dalyvei buvo duota labai paprasta, šiek tiek šokiruojanti užduotis – per pusę metų tapti tokiu vyru(!), už kurio ji svajoja ištekėti.
    Pirmame etape dalyvės turėjo aiškiai įvardinti, kokios priešingos lyties atstovų savybės jas žavi/traukia. Jos vardino pasitikėjimą savimi, gyvenimo tikslo turėjimą ir jo siekimą, buvimą dėmesingu ir romantišku, humoro jausmo turėjimą ir kitas savybes, kurios joms atrodė patrauklios. Antrame etape dalyvės turėjo aiškiai įvardinti, kaip sieks išsiugdyti šias savybes savyje. Merginos ir moterys vardino kokiais būdais kels pasitikėjimą savimi, kokiais veiksmais sieks savo tikslo, kaip ir kam parodys savo dėmesį, į kokius dalykus žvelgs per humoro prizmę. Trečiame, ilgiausiame etape jos ėmėsi visa tai įgyvendinti. Tiesa, kas rytą sulaukdamos 1 minutės trukmės skambučio iš organizatorių, kurie primindavo kokias savybes ir kokiomis priemonėmis dalyvė siekia savyje išsiugdyti.
    Praėjus pusei metų beveik 70% dalyvių sutiko širdies draugus, iš kurių dauguma buvo būtent tokie, kuriais jos žavėjosi. Likusios 30% merginų ir moterų dalyvavimo eksperimente naudą ir patirtį įvertino netgi aukštesniais balais, teigdamos, kad jų prioritetai pasikeitė ir atsirado prasmingesnių siekių nei kad turėti širdies draugą.
    O organizatoriai padarė išvadas, kad vyrai žavisi tomis pačiomis priešingos lyties savybėmis kaip ir moterys.
    Tad, gerbiamoji, kokiomis vyriškomis savybėmis žaviesi tu?! Pirmyn! Tik trys etapai – į 70% arba į 30% tikrai papulsi. Kuo pakeisti 1 minutės skambučius? Viena iš keturių tavo kambario sienų tam puikiai tiks, flamasterį gi atrasi. Tai, ką pasižadėjai sau po “pačios blogiausios dienos” tavo gyvenime, turi būti tau “po ranka” ir priminti tau tą kovinę nuotaiką, kurioje buvai duodama sau pažadą. Motyvacija, kaip ir dušas, mums reikalinga kas dieną!
    Dovanok, Alex, į porą eilučių netilpau. Ačiū tau, už kokybišką straipsį moterims. Jos laimingesnės = mes laimingesni.

  39. jju

    2015-01-10 at 21:53

    Labai taikliai- ”kurti patiems savo istorijas”. Prisidedu prie palinkejimo!!!
    Ikvepianciu straipsniu irgi laukiam 😉 Aciu uz juos!!!!
    Super TKENZ komentaras!!!!

  40. nota

    2015-01-15 at 09:04

    Monaco straipsniai super visada,bet labai nesigailiu paskaicius ir komentarus – TKENZ komentaras labai stiprus ir jis man pakele nuotaika lygiai taip pat kaip ir straipsnis…

  41. Opra

    2015-02-05 at 20:49

    Negaliu, Aš TAVIMI ALEX MONACO nepasidžiaugti, skaitau šį tavo straipsnelį, jau turbūt kokį penktą kartą. Ir vis randu kažką naujo. Kaip ir Egziuperi “Mažasis princas” … įkvepi naujam gyvenimui mane, ją, jį, juos… super. Ko gali daugiau norėti, kai savo žinias ir praktiką,savo gyvenimą tiesiog atiduodi į mūsų rankas. O kas dėl moterų, kai kurios žino ko nori. Aš nepasakosiu nei kokio ūgio esu, nei kokia ten mano krūtinė ir kokios gražios ilgos kojos. Man gražiausia žmogaus dalis yra akys, jos nepasens, taip gal ir prasčiau matysime ateityje, tačiau į pasaulį ir į artimą žvelgsime tomis pačiomis akimis, bet tik per amžių sukauptu kitokiu požiūriu. Visi turim skirtingų vertybių ir visus vertinam iš savo pozicijos. Su nekantrumu laukiu kiekvieno naujo tavo straipsnio. Šiam straipsny man visgi labiausiai patiko, kad moteris, kaip ir gėlė gali žydėti viena visame lauke ir visą gyvenimą, juk gėlių kaip ir moterų yra daug . Ir čia įžvelgiau paralelę tarp mažojo princo rožės ir moters, juk knygoje rašo, kad yra keli tūkstančiai tokių pačių rožių kaip ji, o ji man sakė, kad ji tokia vienintelė. Bet juk taip, ji tokia vienintelė ir gali būti tam vieninteliam, kuris ją prisijaukino ir atiduoti visą savo tiek vidinį tiek išorinį grožį tam vieninteliam ir dėl jo pradėti žydėti. Bet visgi moteris laimingiausiom daro harmoningi santykiai. Pasižiūrėk, kaip moteris žydi šalia gero sodininko. Bet kas svarbiausia išvaizda dar ne viskas, juk tam pačiam facebooke , įvairiose grupėse pilna frazių . Viena man labiausiai išlikusių atmintyje : “gražią visuomet gali pakeisti gražesne, bet mylimos nepakeisi niekuo”. Išvaizda gali tik pritraukti,bet neprilaikys ilgai žmogaus šalia, jeigu abiejų stygos nesiderins. Vienas žmogus vargu ar bus laimingas, juk mes kasdien socializuojamės, mus įtakoja aplinkiniai. Bet kas dėl moters, tai ji liūdna gali būti ir be vyro, su vyru ji turi būti LAIMINGA. Išvis man laimė lygu meilė. Meilė ne tik kitam žmogui, bet ir pačiam sau, tave supančiam pasauliui. LInkiu, Tau LAIMĖS ir dar kartą AČIŪ, kad vedi teisinga kryptimi.:)

  42. Aura

    2016-06-09 at 23:28

    Kartais reikia tik padrąsinimo. Kad paleistum mechanizmą. Ačiū, žmogau, kad ir kas bebūtum.

  43. ala

    2016-06-10 at 11:44

    Puikus,ikvepiantis straipsnis…ka noreciau pakomentuoti , klausiancioms moterims, kokia ideali moteris…manau kad kiekvienam vyrui kitoks idealas,tad (daugumai) vyru moteris gali buti tik seksuali…

  44. Ann

    2016-07-30 at 10:14

    “Tavo gyvenimas privalo tau rūpėti labiau nei manasis!!!! “,
    “Tas, kas nematė įsimylėjusios moters, negali pasakyti, kokia gali būti TIKRA MOTERIS.”,
    “ar verta laukti blogo oro savaitgalį, naujo simptomo, išsiskyrimo su vyru, kurį pati užsikėlei ant pjedestalo ir prikabinai ant jo privalumų lyg žaislų ant kalėdinės eglės, liūdnos baigties žengiant pirmąjį žingsnį?
    “Nerimas ir nereikalingos mintys karoliukas po karoliuko tampa „papuošalu”, tempiančiu žemyn. Tai verčia moteris susikūprinti!”
    “Ar tikrai nori stebėti gyvenimą pro pusiau pravertą langą, iš kito kambario galo? Taip, kartais čia atskrenda paklydęs drugelis… Kartais… Jei tu jo sulauksi, vieną dieną jis tikrai norės laisvės, nes čia nėra oro – atverk langą, brangioji!Plačiau, DAR PLAČIAU! O gal geriau išeik į lauką?”.
    “Juk esame užprogramuoti manyti, kad mums kažkas ne taip, kad blogiau būti negali.”
    ” „Tai mano Aušvicas, tai mano kova, kurią aš privalau laimėti.‟ Ir jis laimėjo.
    “Tačiau noriu pabrėžti, kad nors Eva koncentracijos stovykloje prieš mirtį kovojo viena, ji nebuvo vieniša. Ji turėjo tikslą – išgyventi. Mes niekad nesame vieniši, mes visada turime mažiausiai vieną draugą – GYVENIMĄ.”
    “moterys nuo gėlių skiriasi tuo, kad pačios gali nuspręsti, kada joms pradėti žydėti! Ir dar: jos gali žydėti visą gyvenimą, net būdamos vienos visame lauke.”
    Tobula. Kaip gerai, kad kas primena mano išmąstytus žodžius, reiktų užsirašyti!!!!!! Taip ir padarysiu .
    Ačiū. Alex Monako:)
    Sėkmės toliau atrandant tokius perliukus:)

  45. Akys

    2016-09-28 at 00:57

    “„Tai mano Aušvicas, tai mano kova, kurią aš privalau laimėti.‟ Ir (…) laimėjo.
    Tačiau noriu pabrėžti, kad nors Eva koncentracijos stovykloje prieš mirtį kovojo viena, ji nebuvo vieniša. Ji turėjo tikslą – išgyventi. Mes niekad nesame vieniši, mes MES VISADA TURIME MAŽIAUSIAI VIENĄ DRAUGĄ– GYVENIMĄ. ”

    moterys nuo gėlių skiriasi tuo, kad pačios gali nuspręsti, kada joms pradėti žydėti! Ir dar: jos gali žydėti visą gyvenimą, net būdamos vienos visame lauke”

  46. Goda

    2016-10-17 at 10:40

    Nuostabus straipsnis! Ačiū, Alex :)! Ne skaitau, o tiesiog ryju akimis Jūsų straipsnius ir nekantriai laukiu naujų!

  47. Lauryna

    2017-04-03 at 09:18

    Ikvepiantis straipnis, super

  48. Sigita

    2017-04-06 at 16:46

    apie vienatvę…iš pradžių sėdėdavau viena su savo knygom…nes seniai supratau, kad svarbiausia smegenų parametrai 🙂 man labai gaila mot. g. kurios vis nerimsta su metru ar su svarstyklem ar labai tikiuosi kad jų mažuma nes ir pačios sau protą knisa ir kitus apsunkina matininkės joklmn 🙂 ir dar garsiai rėkia apie tai, kad niekas jų nesiteikia deramai įvertinti ! Geriau susirūpintų ką kalba ir išvis ar turi ką pasakyti? Main question čia būtų 🙂 o aš skaitysiu toliau, labai neieškau supratimo, sprendžiu pati savo lygtis ir didelių lūkesčių nepuoselėsiu, kad superman atskris, nes kai ateina į gyvenimą vyras reikia suprasti, kad jis taip pat turės savų problemu iki taviškių gali net ir neprieiti…duok, dieve, jam aptikti ir išnarplioti savas. gryžtam prie vienatvės… ji gal apmažės, nes bus vyras bus ir vaikas, bet nedings…tas jausmas kad taves pilnai nesupranta jis bus, jis visada buvo pas kiekviena. Vyras paprasčiausiai negali su tavimi apie viską kalbėtis nes nėra moteris:) ir tu kaip moteris gali būti, kad kelsi per daug klausimų 🙂 o jie truputėli kitoj orbitoj sukasi, jis pasakys kad nėra nuotaikos, gal vėliau, o jis paprasčiausiai NEŽINO (šitą žodį pasakyt jiems sunkiausia ) o dabar jeigu taip visai surimtėjus, gal kiek liūdnoka būtų tema, bet prieikim iki jos, nes ji svarbiausia ( prie karsto duobės susiveda visi rezultatai 🙂 taigi, manau, jog ateiname į šį pasaulį vieni ir karste mes nesame po du, na taip jau yra…todėl kiek pajėgsime pagrinde taigi patys turesime visus iškylančius klausimus ir įveikti, ieškokim ir rasim, jeigu yra klausimas tai tikriausiai yra ir atsakymas

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai