Susisiekite su mumis

Kaip išbristi iš nerimo pelkės, panikos, nelaimės ir Š

36
Komentarai

Kartą mano pažįstamas įklimpo į galingą Š…, tai yra į dribsmėlį (lakųjį smėlį). Grimzdamas žemyn, jis pasijuto lyg spaudžiama dantų pastos tūbelė. Pasidarė sunkiau kvėpuoti. Išsigandęs, sukėlė paniką: „Paaaaadėkite, skęęęęęęęęęęstu!“

Prisiminęs holivudišką filmą, kuriame pagrindinio herojaus kūnas paskendo negailestingoje masėje, jis įšoko į aktoriaus batus. Pagreitėjo širdies ritmas. Pabam… Pabam… Pabam… Padažnėjusį plakimą, papildė išgyvenimo instinktai bei stresas. Kaip žinia, stresuojantis žmogus visuomet prisiviria daugiau košės nei nestresuojantis, todėl jis ėmė smigti dar greičiau. Gaila, bet jis nežinojo, kad dribsmėlis nėra pražūtingas. O ką tu esi girdėjęs apie jį? Jeigu įšoksi į Google ir parašysi „kiek žmonių pražudė dribsmėlis“ – špygą surasi. Juk byrančio smėlio arba pelkės tankis yra didesnis nei tavo kūno, todėl nėra lengva mirti smėlyje ir…

– Alex, užteks čia aiškinti apie smėlio molekuliarinę sudėtį! Geriau pasakyk, ar tas žmogus išsigelbėjo? – pertrauks mane skaitytojas. Turiu atsakymą: „Jam nieko blogo nenutiko! O taip, nors jam atrodė, kad jis priėjo liepto galą, jis vis dar pasitinka rytus su kavos puodeliu!“ Nepaisant to, jis patyrė toną streso. Įdomu tai, kad lygiai taip pat jis jautėsi mokyklos laikais, kai keli klasiokai PASKANDINO jį pažeminimų jūroje. Panašiai jautėsi kalbėdamas su šefu, kuris pagrasino PASKANDINTI jį skolose. Taigi, kiekvieną sumautą kartą, susidūręs su eiliniais sunkumais (kuriuos turime mes visi), jautėsi taip, lyg pakliūtų į problemų dribsmėlį.

Kaip supranti, šis straipsnis yra apie dviejų rūšių dribsmėlį, fizinį ir emocinį, kuriame žmonės skęsta po dešimtį kartų per dieną.

Emocinis dribsmėlis arba blogų minčių pelkė

Kadangi man jau ne šešiolika, esu matęs daugybę dalykų. Ypač stebina, kaip žmonės susidūrę su mažytėmis problemėlėmis, pakliūva į galingą emocijų dribsmėlį. Tokiems žmonėms atrodo, kad tai yra gyvenimo pabaiga – „So a big f*cking deal!“ 

Pavyzdžiui, kartą man paskambino senas pažįstamas.

– Įklimpau į Š… – pareiškė jis.

Sulaukęs mano prašymo tęsti, pridūrė: 
– Alex’ai, pažadėjau nupirkti draugei automobilį gimtadienio proga. Apgavau ją. Turėjau gauti didelį užsakymą, bet negavau to užsakymo ir nežinau, ką daryti.

Jis taip mylėjo tą merginą, kad išsigando, jog ją praras. Paskolos jis imti negalėjo (jau buvo paėmęs namui). Mintys apie išsiskyrimą ir apie jo kvailumą, ėmė traukti jį į blogų minčių pelkę. Papasakojęs apie tai, jis pridūrė:

Neišgyvensiu, jeigu ji mane paliks. Ką daryti? Kodėl aš toks kvailas? Kam aš jai pažadėjau automobilį? Kodėl tik aš ĮKLIMPSTU į tokias nesąmones?

Tu esi kvailas, debilas! Asilas! Nekrušk man proto su savo pseudo problemomis! Tu bandei papirkti savo moterį automobiliu, kas taip daro? – galėjau pasakyti jam, jei būčiau asilas, tačiau iš balso girdėjau, kaip pašnekovui yra blogai. Taigi, susitelkiau tik į tai, kad pagelbėčiau. Paatviravau, kad esu girdėjęs daug kvailesnių ir keistesnių istorijų. Pridūriau, kad jis nėra kvailas. Tiesiog norėjo gero savo merginai. Akcentavau, kad šiomis dienomis jam nereikia priimti kažkokių rimtų sprendimų, nes dažniausiai viskas išsisprendžia savaime. Kai paklausiau, ar jis kada mąstė skambinti į pagalbos liniją, jis atsakė, kad tikrai nesiruošia žudytis. Prisipažino, jog tiesiog negali suprasti, kodėl yra toks kvailas, todėl nežino, ką daryti toliau. Šiuo atveju nusprendžiau išklausyti jį. Po dvidešimties minučių, nusiraminęs, jis pažadėjo paskambinti po kelių dienų.

Kaip manai, kas įvyko po to?

Vos tik jis papasakojo merginai tiesą, ji ištarė „viskas ok“ ir jie apsikabino. Taigi, jis vėl išklimpo iš blogų minčių pelkės, kaip jau ir buvo tūkstančius kartų. Nes kitaip nebūna. Su tuo susidūrė visi tavo mieste gyvenantys žmonės. Vieni paskęsta problemose, vykstančiose darbe, antri gatvėje, treti namuose. Nors šios problemos yra kasdieninės ir vargu ar gali nužudyti, kažkokiu stebuklingu būdu, įklimpę į jas, ima rėkti, skųstis ir panikuoti. Kadangi panika sukelia daugiau streso nei pati problema, dėl kurios panikuojama, siūlau mokytis valdyti emocijas.

O taip, labai svarbu suprasti, kad gyvenimo kokybė bei laimės lygis krenta dėl to, kad žmonės per jautriai reaguoja į iškilusius sunkumus, o ne dėl to, kad jie susiduria su daugybe problemų. Nes yra žmonių, kurie kasdien sprendžia šimtus sunkumų, tačiau stresuoja žymiai mažiau už tuos, kurie sprendžia vieną problemą.

– Alex, tu kvailys! Tau lengva kalbėti, nes tu neturi problemų, o aš jų turiu daugiau! Man kasdien reikia mokytis, aš neturiu pinigų naujai žaidimo konsolei! – pareikš jaunas berniukas. Ištarsiu jam į veidą: „HEY, TU NET NEĮSIVAIZDUOJI, KIEK PROBLEMŲ TURI VAIKŲ PRIEGLAUDOJE DIRBANTYS ŽMONĖS! KĄ JAU KALBĖTI APIE MOTERĮ, KURI DIRBA KALĖJIME MEDIKE! KĄ JAU KALBĖTI APIE VYRĄ, PADARIUSĮ VIRŠ 1000 ŠIRDIES OPERACIJŲ IR IŠGELBĖJUSĮ TIEK DAUG ŽMONIŲ – MANAI, JIE TURI MAŽIAU PROBLEMŲ UŽ TAVE???“ 

Taigi, tu gali pasirinkti, kaip elgtis su problemų pelkėmis: liūdėti dėl jų ar išmokti iš jų statyti ateitį.

O taip, tu gali padaryti daugybę dalykų iš medžiagos, kurios kiti vengia.

Netiki?

Tuomet atsakyk: iš ko sudarytas dribsmėlis? Iš smėlio, tiesa? Taigi gali pasistatyti namą! https://www.youtube.com/watch?v=04T-_0cNdjk

 
Kitais žodžiais tariant, tu gali žiūrėti į medžiagą, kaip laimės statybininkas arba kaip auka. Laimės statybininkas (kūrėjas) mėgsta dėlioti iš problemų įvairius objektus, tačiau auka dažniausiai atlieka stebėtojo rolę. Aukos, tai yra stebėtojai, bijantys žaisti.

Vaikystėje jie mėgo, bet pamiršo, kaip tai daryti.

Todėl jie retai kada nupiešia kažką įdomaus. O galėtų nupiešti širdį:

Kalbu metaforiškai. Juk problemų dėka tu gali suartėti su antrąja puse.

O gal klystu?

Kai kitas žmogus iškloja tau savo problemas, išklausydamas jas, tu suartėji su juo, tiesa?

Kiekvieną kartą, padėdamas jam išsikalbėti, tu tampi dar artimesnis. Todėl kartais verta šokti į problemų pelkę, kurioje skęsta artimas… nes kitaip nėra kaip suartėti.

Kaip matai, viskas priklauso nuo to, kokiu rakursu žiūri į medžiagą, į kurią įklimpsti.

Juk yra žmonių, kurie moka už įklimpimą.

Matote styrančias galvas nuotraukose? Šie vyrai moka ne vieną euriuką, kad juos pakastų ir leistų atsipalaiduoti bei pasimėgauti terapija.

Šioje foto kažko trūksta…

Gal užrašo „Smėlio vonios – mėgaukis ir kaifuok“?

Kaip matai, žmonės užsidirba užkasdami žmones.

Ech…

Iš ko tik neužsidirba žmonės! Pažiūrėk internete mėšlo kainas (nuoroda). Pats pažįstu veikėją, kuris džiaugiasi dėl to, kad kažkada netyčia įklimpo į mėšlo verslą. Sako neblogai reikalai sukasi. 

– Supratau tavo metaforas, bet ką siūlai? – paklaus skaitytojas. Siūlau įrašyti į pasąmonę šiuos žodžius: tavo laimės lygis padidės ne tuomet, kai visam laikui IŠBRISI iš problemų, o tuomet, kai išmoksi išpešti iš jų kuo daugiau naudos.

– Siūlai man prisidaryti daugiau problemų? Bet juk tai sunku? – pasakys skaitytojas, kuriam pritarsiu. Taip, kartais mes įklimpstame į labai didelį mėšlą. Tai kelia daug įtampos, streso, todėl tuoj pateiksiu taisykles, kuriomis turėtum vadovautis. 

Kaip išbristi iš dribsmėlio arba emocinės pelkės? 

Internete yra daug patarimų, kaip išlipti iš pelkės, iš problemų, iš mėšlo, į kurį įklimpai visu kūnu. Tačiau patarimai yra išmėtyti arba pateikti gana sudėtingai. Todėl padirbėjau su mini sąrašėliu, kuriame išryškėja panašumai tarp realios ir psichologinės pelkės.

Ši atmintinė turėtų tau pagelbėti visuose gyvenimo atvejuose. Naudokis ja! Tuoj pateiksiu lentelę:

36 Komentarai

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai

Sukurta Adf.lt