Susisiekite su mumis

Kaip atidėti laimę rytojui

Vyras sėdėjo geležinkelio stoties laukiamajame. Laukė ne šiaip kokio, o Laimės traukinio. Jis turėjo nuvežti keleivį toli, į Ramybės ir džiaugsmo, taikos ir harmonijos, meilės ir pripažinimo šalį. Laukimo salės kėdės nepatogios, tačiau vyras buvo pasirengęs…

2
Komentarai

Vyras sėdėjo geležinkelio stoties laukiamajame. Laukė ne šiaip kokio, o Laimės traukinio. Jis turėjo nuvežti keleivį toli, į Ramybės ir džiaugsmo, taikos ir harmonijos, meilės ir pripažinimo šalį.

traukinys 4

Laukimo salės kėdės nepatogios, tačiau vyras buvo pasirengęs kentėti dėl būsimos laimės. Oras patalpoje buvo tvankus ir slogus, bet vyras laukė, tikėdamasis, kad bet kurią minutę bus pranešta apie tinkamą traukinį, ir tada jis galės įkvėpti tyro oro. Traukinių buvo daug, tačiau nė vienas jam netiko. Vienas iš jų važiavo per lėtai, kitas kainavo per brangiai, trečias buvo pernelyg triukšmingas, kitas stovėjo per trumpai, o dar kitas – per ilgai. Visi belaukiantys traukinio keleiviai jau išvyko ir jų vietą pakeitė nauji, o vyras vis sėdėjo ir laukė.

Nauji keleiviai bandė patarti vyrui, kur jam geriau vykti. Jie aptarinėjo traukinius, sakydami, kad vienas per daug gražus, o kitas pernelyg pilkas. Ir iš tiesų, nesinorėjo lipti į pernelyg gražų traukinį, nes jis atrodė tarsi reklama. Sunku patikėti, kad Laimės traukinys jau atvykęs. Kiti žmonės siūlė atsipalaiduoti, išgerti su jais laukiamajame, tardami iki kaulų smegenų pažįstamus žodžius: „Na, kas tau yra, atsipalaiduok pagaliau”.

Laikui bėgant vyro akys prarado blizgesį, jam tapo sunku atsikelti. Suprastėjo klausa – vietoje „Traukinys atvyko į antrąją kelio platformą“, jis girdėjo: „Dabar yra puiki proga pakeisti viską.“ Raumenys sunkiai klausė vyro, ir jam pavykdavo tik trumpam atsikelti, kad pažvelgtų į tuos laiminguosius, kurie pasirinko savo traukinį. Stoties darbuotojai maitino vyrą, jiems buvo gaila į jį žiūrėti, juk čia jis praleido daugiau nei pusę amžiaus.

Atsidurti laukimo kambaryje labai lengva. Kaip ir teisintis:
– Aš vis dar  … (per jaunas, nepatyręs, ir t. t.);
– Štai tada … .. tada … .. (reikia tik palaukti);
– Dabar labai daug … (darbo, rūpesčių, papildomų kilogramų, problemų ir t. t.);
– Turiu labai mažai …. (pinigų, laiko, gebėjimų ir t. t.);
– Jei aš (būčiau turėjęs kitokią vaikystę, geresnius tėvus, tinkamą švietimą, gyvenčiau tinkamoje šalyje ir t. t.), tada …. (ateitų šviesi ateitis);
– Aš pabandau …, bet … Aš jau bandžiau, bet …
– Aš dar nepasirengęs …. pradėsiu antradienį, mesiu rūkyti per (gimtadienį, kitais metais ir t. t.)…

Ką renkiesi tu? Laukti laukiamajame arba surizikuoti ir įšokti į traukinį? Pabandyti, nesvarbu, kad bandei jau šimtą kartų, net jeigu neturi bilieto? Ar gali tai padaryti, nors ir neturi patirties, žinių, laiko, ar vis dėlto kentėsi sėdėdamas nepatogioje kėdėje ir lauksi, kol tave kažkas paims už parankės ir viską nuspręs už tave?

grazus traukinys

2 Komentarai

  1. Remigijus

    2014-11-01 at 01:51

    Labai grazus zodziai, daug tiesos is gyvenimo patirties. Tai tiesa, mes turime judeti, rizikuoti ir kartais net statyti visa savo gyvenimo uzdarbi ant “kortos” del isivaizduojamo didelio pelno. Retkarciais atsitinka net taip kad viska prarandi, bet stengiesi atsikelti ir vel lauki tinkamo traukinio.

  2. Tomas

    2014-11-01 at 14:18

    Primena mane 28-31 gyvenimo metais, kalti buvo visi, nuo genų iki gosūdarstvos. Žinojau (žinau) kur noriu nukeliauti, bet vis laukiau greitesnio, patogesnio, -esnio traukinio. Dabar 32-jų aš traukinyje. Lėtu pagreičiu(!), stabiliai judu link tikslo. Du garantuoti atributai kiekvienam pradėjusiam savo kelionę – sunkumai ir progresas.

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai

Sukurta Adf.lt