5 šlykščios realybės tiesos, norintiems pradėti GYVENTI

Įspėju: jei tavo karjera rutuliojasi puikiai, tu džiaugiesi gyvenimu, jo teikiamais malonumais bei išbandymais, nustok skaitęs šį straipsnį. Pasidžiauk dar viena nuostabia diena užuot švaistydamas laiką čia. Tau sekasi puikiai, taigi viso gero.

Jei vis dėlto čia pasilikai, noriu, kad įvardintum bent penkis dalykus apie tai, ką padarei šiame gyvenime. Užsirašyk juos arba dar geriau – išrėk garsiai užsidaręs kambaryje (net jei nesi vienas!). Bet štai sąlyga – negali rašyti visko, kas prasideda „Aš esu…“. Vietoj to surašyk, ką šiame gyvenime atlikai iš tiesų prasmingo (pvz., „Laimėjau šalies šachmatų turnyrą ir pan.).
Jei pasirodė keblu surašyti tokius pasiekimus, sveikinu – šis straipsnis skirtas tau. Tačiau tau šis straipsnis gali velniškai nepatikti. Dėl savo atvirumo.

Pasiruošęs išgirsti šlykščias realybės tiesas?

5. Pasauliui rūpi tik tai, kuo tu jam naudingas, o ne tai, ko tu iš jo nori.

Įsivaizduok, tavo mylimiausias žmogus buvo pašautas. Jis arba ji tiesiog guli gatvėje, kraujuoja ir šaukia. Nepažįstamas vyrukas pribėga ir sako tau: „Pasitrauk šalin.“ Jis apžiūri žaizdą ir išsitraukia kišeninį peilį – taip, jis operuos čia ir dabar, gatvėje.

Tu paklausi: „Ar jūs gydytojas?“

Vyrukas atrėžia: „Ne.“

Tu atgal: „Bet jūs žinote, ką darote, ar ne? Jūs veteranas, arba…“

Šiuo momentu vyrukas susinervina. Jis bando tave įtikinti, kad svarbiausia, jog jis puikus vyrukas, nuoširdus, niekada nevėluoja. Negana to, jis puikus sūnus, turi turtingą gyvenimą, gausybe hobių, ir svarbiausia – stengiasi nesikeikti.

Tu stovi sukrėstas ir mąstai, kaip tai, ką jis paminėjo, gali turėti bet kokį ryšį su šia konkrečia situacija. Tu išsakai jam savo nuomonę, o vyrukas atrėžia, kad jis tikrai geras žmogus ir net pamena savo merginos gimtadienio datą!

Galiausiai tu prarasi savitvardą ir kruvinomis rankomis imsi purtyti vyruką, šaukdamas: „Viskas, ką tu pasakei, nėra svarbu, nes šioje sumautoje situacijoje man reikia ko nors mokančio sustabdyti kraujavimą, tu išprotėjęs asile.“

Ir štai šiurpioji suaugusiųjų pasaulio tiesa: tu į tokią situaciją pakliūni kiekvieną dieną. Tačiau atlieki kitą vaidmenį – esi tas pasimetęs vyrukas su peiliu kišenėje. O visuomenė – kraujuojanti nuo šūvio auka.

Kodėl visuomenė tave bando pažeminti, kodėl ji tavęs negerbia? Nes visuomenėje gausu žmonių, kuriems kažko reikia. Todėl turi pasirinkti: arba susikoncentruoji į užduotį ir pasauliui siūlai savo unikalius sugebėjimus, arba žvelgi, kaip jis tave atmes. Nesvarbu, kad esi mielas, švelnus ar mandagus – būsi vargšas, vienas paliktas nuošalyje.

Aš paminėjau žodį VARGŠAS. Manai, kad kalbu apie pinigus? Negi viskas tikrai sukasi tik apie pinigus? Ne… Pasauliui nereikia tavo pinigų. Jam nusišikti ant jų. Nesvarbu, ką turi kišenėje, lietus vis tiek lis, net ir per tavo gimtadienį. Susiformavę debesys formuoja kritulius, taip jau yra. Todėl geriausias pasirinkimas yra nustoti tikėtis, kad pasaulis vieną dieną prisitaikys prie tavęs. Siūlau pradėti tikėti kitais dalykais. Manai, kad kviesiu tave melstis ir eiti i bažnyčią? N-e-e-e-e-e. Tikrai ne. Sukurk, padaryk kažką tokio, kas neštų naudą kitiems žmonėms. Kažką tokio, kad aplinkiniai gautų priežastį tave gerbti.

4. Vien būti geru vyruku neužtenka.

Šią akimirką prie kompiuterio sėdi tuzinas nelaimingų, vienišų vyrukų, kurie įsitikinę, kad moterys vengia jų dėl to, kad yra kvailos, nematydamos, kokie jie nuostabūs vaikinai. Galėčiau paaiškinti, kas ne taip su tokia mąstysena.

Dabar prisimink moterį, apie kurią paskutiniu metu svajojai, įsivaizduok, kaip šią naktį ji vėl lies kitą vyrą, kuris tikriausiai net neatrodo geriau už tave, bet tu rasi pasiteisinimą sakydamas: „tikriausiai jis turi prestižinį darbą ir uždirba daugiau pinigų.“ arba „Tam šunsnukiui tiesiog pasisekė.“ Tu turi nuostabų pasiteisinimą dėl kiekvieno atstūmimo, galvodamas, kad tos merginos tiesiog paviršutiniškos savanaudės.

Aš klausiu tavęs – ką tu gali pasiūlyti merginai, kurią sutiksi kitą kartą? Ar tu protingas? Linksmas? Įdomus? Talentingas? Ambicingas? Kūrybingas? Gerai, dabar atsakyk, ką tu darai, kad pademonstruotum šias savo savybes pasauliui? Tik nesakyk, kad esi geras vyrukas – tai vos siekia minimumą. Gražios merginos per dieną sulaukia bent 36 malonių gestų iš mielų vaikinų.

Taigi, ką tu gali dėl to padaryti? Turi pradžiai nustoti žavėtis savimi. Liautis kartoti sau: „Na, aš nei rasistas, nei gobšuolis, nei paviršutiniškas, nei stengiuosi kažką įžeist! Ne taip, kaip tie kiti mulkiai!“

Žinau, kad tau tai turbūt sunku girdėti, bet jei viskas, ką sugebi padaryti, tai išvardyti asmenybės ydas, kurių tu neturi – atsiknisk nuo merginos, nesvarbu ar ji būtų, tavo manymu, paprasta mergina ar modelis.

Tai, ką išgirdai, sudaužė tavo širdį? Ketini verkšlenti dėl to ar pasidomėti, kaip išsiauginti savo vertę?
Jeigu tu žmonėms pasiūlysi kažką vertingo, jie tave ne tik kvies į darbo pokalbius, bet ir su malonumu įdarbins. Viskas priklauso tik nuo tavęs ir nesiskųsk, kad merginos, darbdaviai, buvę tavo draugai noriau bendrauja su pašlemėkais. Tie pašlemėkai turi, ką pasiūlyti, kai, tuo tarpu, tu ne.

Laikas pokyčiams. Nuo šiandien tu visiems laikams nustosi kaltinti „savo konkurentus“ dėl to, kad jie yra laimingesni pašlemėkai. Pradėk mąstyti galva, kodėl jiems taip sekasi. Ir nustok galvoti, kad tu vertas daugiau nei kiti, kad tu geras vaikinas. Nes sakyti kad esi geras vaikinas yra tas pats, kas būti restoranu, kurio pardavimai orientuoti tik į maistą, neverčiančio tavęs vemti. Jeigu tu manai, kad geru vaikinu būti gana, tai tu esi kaip naujai sukurtas filmas, kurio pavadinimas „Šis filmas yra anglų kalba“, o jo šūkis „Aktoriai yra aiškiai matomi“.

3. Tu nekenti savęs, nes nieko nedarai.

Tikriausiai sakysi „Taigi, tu sakai, kad turėčiau įsigyti knygą apie tai, kaip pakabinti panas?“. Pagalvok dar kartą. Merginos yra kaip termometras, kuris parodo tavo tikrąją vertę – temperatūrą maloniai kaitinančią žmonių smegenis.

Aišku tu gali pirkti knygą apie tai, kaip pakabinti panas, bet tik tokiu atveju, jei toje knygoje pirmas žingsnis yra apie tai „Kaip pavirsti į tokį asmenį, šalia kurio merginos nori būti“. Bet tavo tikras tikslas turi būti ne panų kabinimas. Turi išsiaiškinti „Kaip pavirsti į tokį asmenį, šalia kurio nori būti darbdavys“ arba „Kaip pavirsti į tokį asmenį, kurį gerbtų tėvai, draugai ir visi kiti, ką sutinkame šiame gyvenime“.

Nes būtent tai ir yra žingsnelis, kuris nuolat praleidžiamas. Viskas sukasi apie tai „Kaip susirasti darbą“, o ne apie tai „Kaip tapti tokiu darbuotoju, kokio nori darbdavys?“ Apie tai „Kaip priversti gražias merginas tave mėgti“, o ne apie tai „Kaip tapti tokiu asmeniu, kuriuo žavisi merginos?“ Matai, būtent tas antras klausimas gali pareikalauti atsisakyti daugelio tavo mėgstamų hobių ir priversti skirti daugiau dėmesio savo išvaizdai ir, Dievas žino, kam dar. Tau netgi gali tekti pakeisti savo asmenines savybes.

„Bet kodėl aš negaliu rasti ko nors, kas mėgtų mane dėl manęs?“ paklausi. Atsakymas: nes žmonėms reikia tam tikrų dalykų. Pameni straipsnio pradžią? Dalį apie kraujuojančią auką? Viskas, ką tu toje situacijoje gali padaryti, tai pažiūrėti žemyn ir pasiskųsti, kad gaila, jog nėra tokių šautinių žaizdų, kurios tiesiog pačios sugytų.

Video

Visi, kurie žiūrėjo šį video akimirksniu pasijuto truputėlį laimingesni, nors ir ne dėl tų pačių priežasčių. Ar gali taip pasielgti prieš žmones? Kodėl ne? Kas draudžia tau malti liežuviu, užsimesti apsiaustą, išeiti į sceną ir pasimaskatuoti peniu prieš žmones? Šis vyrukas žino paslaptį į sėkmę žmonių pasaulyje: daryti tai… Kad ir kaip tai pavadintum… Yra geriau nei nedaryti nieko.

„Bet aš nieko nemoku!“ Na, turiu gerų naujienų – jei skirsi pakankamai laiko, gali tapti ganėtinai geru bet kokioje srityje. Vaikystėje buvau tragiškiausias rašytojas žemėje. Būdamas 25-rių pradėjau rašyti geriau. Bet mano karjera apgailėtinai žlugo, teko aštuonis metus iš eilės kartą per savaitę laisvu laiku parašyti po straipsnį, kol iš to pagaliau gavau realios piniginės naudos.

Nepatinka mintis skirti visą savo laiką tobulinant tam tikrą įgūdį? Gera naujiena ta, kad vien sprendimas, imtis lavinti tam tikrą įgūdį, padeda išlįsti iš savo ankstesnės būsenos. Bet žmonės meta tai, ką pradeda, nes pasiekti rezultatą užtrunka per daug laiko. Jie nesupranta to, kad pats procesas – tai rezultatas savaime.

Tu gali neklausyti mano neprofesionalios nuomonės apie tai, ką tau pasakoju. Ir galbūt aš klystu, bet kažkodėl apie tave nerašo lietuviški žurnalai arba „New York Times“, nes jie nerašo apie tiesiog gerus vaikinus, todėl, kad pasaulis surėdytas kitaip. Ir tau teks išsiaiškinti kaip. Todėl privalai nustoti „mylėti save dėl savęs“.

Pasiskaičiuok: kiek laiko praleidai naudodamas daiktus, kuriuos sukūrė kiti (TV, muzika, video žaidimai, tinklalapiai) ir kiek laiko skyrei sau pačiam, su tikslu sukurti savo pridėtinę vertę? Tik viena iš šių dviejų veiklų turi prasmę. Tik investuodamas į save, keldamas savo vertę, gali tapti vertingu, vidumi turtingu žmogumi.

Vaikystėje Tau sakė: „Svarbu tai, kas viduje, o ne išorėje“? Tai iš dalies tiesa, bet tik tuo atveju, jeigu supranti, kad tai, kas tavo viduje, svarbu tik tuomet, kai tai verčia tave daryti gerus dalykus.

2. Tai kas tavo viduje, svarbu tik tuo atveju jeigu tai verčia tave daryti gerus dalykus.

Giliai širdyje tu užjauti vargšus žmones? Puiku. Tačiau, ar tai verčia tave kažką daryti? Ar, kai išgirsti apie baisią tragediją bendruomenėje, iš tiesų bandai kažką padaryti, ar apsiašaroji galvodamas, koks geras žmogus esi dėl to, kad apsiašarojai ? Kas geriau: apsiašaroti ar čia pat išsiaiškinti, kaip pagelbėti tiems žmonėms? Šimtas milijonų žmonių žiūrėjo garsųjį Kony vaizdo įrašą. Beveik visiems buvo gaila tame filme matytų Afrikos vaikų, ir žinote, ką jie padarė? Ogi sušiktai nieko. Vaikai miršta kasdien, nes milijonai apgaudinėja save sakydami, kad rūpintis yra tas pats, kas veikti. Tai vidinis mechanizmas, kontroliuojamas mūsų tingiosios smegenų dalies tam, kad atitrauktų mus nuo realaus darbo. Nežinau, kam mūsų kūnui tokio mechanizmo apskritai reikia, tik spėju: tam, kad turėtumėme daugiau laiko daugintis…

Kiek iš jūsų dabar vaikšto aplink sakydami, kad „Ji/jis mylėtų mane, jei tik ji/jis žinotų, koks aš įdomus žmogus!“ Tikrai? Ir kaipgi visos tavo įdomiosios mintys bei idėjos pasireiškia pasaulyje? Ką jos skatina tave daryti? Jei tavo svajonių mergina ar vaikinas turėtų slaptą kamerą, kuri sekiotų paskui tave visą mėnesį, ar jie būtų sužavėti tuo, ką pamatė? Neužmiršk, jie negali skaityt tavo minčių – jie gali tik stebėti tavo veiksmus. Ar jie norėtų būti to gyvenimo, kurį pamatė, dalimi?

Viskas, ko aš prašau, tai pritaikyti sau tą patį standartą, kurį taikai visiems kitiems.

Argi neturi to įkyraus krikščionio draugo, kurio vienintelė pagalba kitiems pasireiškia per sukalbamą maldą už juos? Ar tai nevaro tavęs iš proto? Aš net nekalbu apie maldų veiksmingumą – tai nekeičia fakto, kad jie renkasi tokį pagalbos būdą, kuris nereikalauja jų pakilt nuo sofos. Jie susilaiko nuo kiekvienos ydos, jų mintys švarios, jų vidinis purvas toks švarus, koks gali būti, bet koks vaisius auga iš to? Ir jie turėtų žinoti tą geriau nei kas kitas – aš pavogiau šią vaisiaus metaforą iš biblijos. Jėzus pasakė kažką apie padarinius, jog „apie medį sprendžiama iš jo vaisių“ vėl ir vėl, ir vėl. Garantuotai, Jėzus niekada nesakė, kad „jei nori dirbti – pradėk“. Ne, jis pasakė, kad „Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį“.

Žmonės tinkamai nereagavo į šiuos žodžius, manydami, kad užtenka tik kalbėti maldas užsibarikadavus kambaryje.  Ir net, jeigu tu nekalbi maldų, tavo kūnas, protas prieštaraus tam, ką aš tau pasakiau, ir pasakysiu kodėl:

1. Viskas, kas glūdi tavyje, priešinsis tobulėjimui

Žmogaus protas yra tikras stebuklas, ir tu niekada nematysi jo taip nuostabiai atsiskleidžiančio, kaip tuomet, kai jis priešinasi įrodymams, kad atėjo laikas keistis. Tavo psichika turi sluoksnių sluoksnius apsaugos mechanizmų, kurie sutverti sunaikinti viską, kas potencialiai keltų grėsmę nusistovėjusiai tvarkai ar įsitikinimams – paklausk bet kurio narkomano.

Netgi dabar, kai skaitai šį straipsnį, tavo smegenys vis ieško įžūlių priežasčių atmesti viską, kas čia parašyta. Iš patirties galiu pasakyti, kad kelios atmetimo rūšys yra:

*Bet kokia kritika tyčia interpretuojama kaip įžeidimas

„Kas jis per vienas, kad vadintų mane tinginiu ir beverčiu! Geras žmogus niekada nekalbėtų taip su manimi. Šią nesąmonę jis parašė tik dėl to, kad pasijaustų viršesnis už mane ir priverstų jaustis mane kaltu dėl mano gyvenimo pasirinkimų. Sugalvosiu ką nors įžeidžiančio ir suvesiu sąskaitas!“

*Susitelkiama į pasakotoją, neišgirstant, ką jis norėjo pasakyti

„Kas šis vyrukas, kad sakytų man, kaip gyventi? Tarsi jis toks įtakingas ir galingas. Tai tik kažkoks idiotas rašytojas, publikuojantis savo rašliavas internete. Panaršysiu ir surasiu informacijos, įrodančios, jog jis kvailys ir kad viskas, ką jis sako, yra kvaila. Jis toks pretenzingas, kad net vemti verčia. Peržiūrėjau šį seną vaizdo įrašą Youtube, kuriame jis repuoja ir, akivaizdu, kad jis visiškai nejaučia ritmo.“

*Susitelkiama į straipsnio toną, neužčiuopiant jo esmės

„Greitai permesiu akimis, kol surasiu juokelį, kuris skambės įžeidžiančiai, ištraukus jį iš konteksto, ir tuomet kalbėsiu tik apie tai! Girdėjau, kad vienas įžeidžiantis žodis tekste, gali padaryti visą likusią knygą tarsi nematomą!“

*Savo pasiekimų, istorijos „redagavimas“

„Viskas ne taip blogai. Žinau, kad ketinau nusižudyti praeitą mėnesį, bet dabar jaučiuosi geriau. Įmanoma, kad jei ir toliau elgsiuos kaip seniau, viskas savaime išsispręs. Pagaliau prasilaušiu ir, jei ir toliau būsiu toks paslaugus kaip seniau, anksčiau ar vėliau darbdavys/mergina/draugai pradės mane gerbti ir mylėti“.

*Teisinamasi, kad bet koks tobulėjimas kažkokiu būdu lems savo tikrosios asmenybės išdavimą

„Tikriausiai aš turėčiau išmesti visą filmų kolekciją, išjungti televizorių, baigti kas vakarą gerti alų ir šauti į salę trims valandoms per dieną bei įgyti tokį purkštinį įdegį kaip tie mulkiai iš „Gelbėtojų“? Nes TAI VIENINTELĖ IŠEITIS.“ Ir taip toliau.

Atmink – niurzgimas yra patogu. Štai kodėl daugelis žmonių jį taip mėgsta. Laimei reikia pastangų. Ir drąsos. Labai patogu gyventi žinant, kad kol tu gyvenime kažko nesukursi, tol niekas negalės užsipulti tavęs dėl to, ką tu sukūrei. Jeigu esi bandęs bent kažką sukurti – eilėraštį ar paveikslą, pameni, kai tave kritikavo? Štai kodėl tu bijai kažką daryti. O gal tu pats save kritikuoji?

Daug lengviau yra atsisėsti ir kritikuoti kitų darbus. Šis filmas idiotiškas. Tos porelės santykiai vienas didelis nesusipratimas. Tas turčius paviršutiniškas. Šis restoranas šūdas. Tas internetinis rašytojas šiknius. Turėčiau palikti piktą komentarą, reikalaujantį atleisti šį įžūlų rašytoją.

Taigi tu gali pradėti kurti. Ir neišvengiamai viskas, ką tu mėginsi sukurti ar pastatyti –ar tai būtų poema, naujas įgūdis ar nauji santykiai – iškart bus apsupta tų nieko nekuriančiųjų, kurie tik kritikuoja. Galbūt jie tai darys ne akis į akį, bet vis tiek darys. Tavo girtuokliai draugai nenori, kad tu būtum blaivus. Tavo stori draugai nenori, kad pradėtum eiti i sporto klubą. Tavo bedarbiai draugai nenori, kad tu susikoncentruotum į savo karjerą. Tik kažką pradėsi daryti ir…

Drabstyti purvais kitų darbus yra dar vienas pasiteisinimas nieko neveikti. Ne kartą girdėjau panašius pasakymus: „Visi rašo šūdą, aš tai tikrai padaryčiau geriau“. Jų komentaras dažniausiai reiškia: „Baik kurti“. Nerašyk straipsnių, nekurk video. Pasiduok. Nebūk tas žmogus. Net jei ir esi jis, keiskis. Nes būtent todėl žmonės tavęs nekenčia. Būtent todėl tu pats nekenti savęs.

Tad štai tau terminas: vieneri metai. 2015-ųjų pabaiga – mūsų termino pabaiga. Arba metų laikotarpis nuo tos dienos, kai perskaitei šį straipsnį. Atėjus Naujiesiems išsikelk sau tikslą, tiesiog sakyk – pasižadu, kad pajudinsiu savo šikną: išmoksiu bet ko naujo, tapsiu pakankamai geras kažkokioje srityje, kad būčiau naudingas žmonėms ir šiam pasauliui. Neklausk, ko konkrečiai – po galais, paimk bet ką, jei dar neapsisprendei. Pradėk lankyti karatė, keramikos pamokas ar pramoginius šokius. Išmok kepti. Sukalk inkilą. Išmok daryti masažą. Išmok programuoti. Nufilmuok pornūškę. Tapk superdidvyriu ir kovok su nusikalstamumu. Tiesiog praleisk su draugais turiningo laiko ne prie alaus, galbūt taip atrasi naują pomėgį.

Esmė yra ne susikoncentruoti į bendrinį dalyką, kurį tu pasieksi („susirasiu merginą, išdulkinsiu ją brome, užkalsiu daug babkių…“), o praturtinti save nauju įgūdžiu, kuris tave pavers naudingesniu ir įdomesniu asmeniu kitiems žmonėms.

Sakai, jog neturi pinigų maisto gaminimo pamokoms? Po galais, tada tiesiog pagooglink „Kaip kepti“. Po galais, turi pribaigt visus pasiteisinimus, kitaip jie pražudys tave.

Jei nori aprašyti savo projektą ar tiesiog tai, ką ketini daryti, brūkštelk šias savo mintis komentaruose – dėk tą lemtingą žingsnį ir peržvelk šiuos užrašus vėl kitąmet. Bus įdomu pažiūrėt, ar bent vienas išdrįs tai padaryti. Jei išdrįs, pagrindinis klausimas bus – kodėl? Neturi ką prarasti, pasauliui reikia tavęs. O tam kad nepamirštum savo pažado eik čia: www.facebook.com/AlexMonaco.lt. Tapk mano fanu facebooke ir gauk priminimus apie tai, kad turi judėti

Straipsnio idėja David Wong