Susisiekite su mumis

Žmogiškosios vertės deklaracija

14
Komentarai

Kas jeigu seimas išleistų įstatymą, pagal kurį Lietuvos piliečiai kartą per metus privalėtų deklaruoti savo žmogiškąją vertę? Jau matau, kokios kiltų diskusijos, kai vienas iš atvykusiųjų į žmogiškųjų vertybių departamentą, bandytų prisipūsti vertės sakydamas ,,aš buvau geras, visus metus bandžiau pakeisti pasaulį, komentuodamas Užkalnio straipsnius!“… Čia, žmogiškųjų vertybių departamente, galima būtų sutikti įvairiausio plauko veikėjų, besigiriančių dėl to, kad:

  • Skaitė bibliją.
  • Tvirtai laikėsi savo įsitikinimų – klausėsi repo, o ne senamadiškos roko muzikos.
  • Turi ypatingas, dideles krūtis.
  • Pateko ant 646 numerio ,,Žmonių” viršelio.
  • Yra modelis, reklamuojantis apatinį trikotažą.
  • Dalyvavo ,,Lietuvos balse” ir ,,žvaigždžių duete”.

O dabar klausimas tau. Ką pasakytum žmogiškųjų vertybių departamento darbuotojams paklaustas, ką gero nuveikei praėjusiais metais?

,,Mano rankos buvo surištos!” – sušuks skaitytojas, manantis, kad pinigai, titulai, batai, gražesnė nosis, švarkas, pažintys, automobilis padėtų jam pasididinti vertę…  Štai ką jam pasakysiu. Įsivaizduok, šią akimirką gauni prieigą prie žinomiausio feisbuko asmens paskyros, gali ČIA ir DABAR pasakyti visam pasauliui ką nors, kas jį pakeistų į gera. Tam turi tik vieną minutę. Ką pasakytum?

Na? Juk milijaaaaaaaaaardai žmonių laukia! Vieni ruošiasi atkimšti šampaną, kiti – iššauti fejerverkus po to, kai pasakysi jiems ką nors tikrai naudingo / prasmingo / reikšmingo!

Alex Monaco seniai pasiruošęs šiai stebuklingai akimirkai. Jis visada turi keletą žodelių, apibertų sarkazmu. Jis talpina juos čia: www.fb.com/AlexMonaco.lt. O ką tu norėtum pasakyti žmonijai? Gal užanty turi kokį juokelį? Gal papasakosi, kiek merginų „patvarkei“ savo naujajame BMW? Vuuuuuuu. Atsiprašau, bet kol kas girdžiu tik vėjo švilpimą…

Įdomų, ką papasakotum vaikui (Be moralų + pamokymų )?
Vaikas
Supranti apie ką aš?

Net jeigu nesupranti to, ką kalbu, žinok, tavo vertė dėl to nė trupučio nesumažėjo. Nesvarbu, iš kokios pusės pažiūrėčiau į tave, tu esi neįkainojamas. Žinau, kad tau sunku patikėti, kad nesi šudas, bet tai tiesa. Prisimink: Deimantas nenuvertėja dėl to, kad guli dėžutėje už 5 eu. Tu taip pat negali prarasti vertės tik todėl, kad gyveni prastame name!  Žinau, kad rytoj važiuodamas senu automobiliu tu jausiesi prastesnis už kitus, bet tu net neįsivaizduoji, ką iš tiesų sugebi. Tau įdomu apie ką aš? Ar tikrai nori nuveikti šį tą rimto? Ar esi pasiryžęs pakeisti mąstymą ir pagaliau …

KAIP TAPTI ŽMOGUMI?

Šiais laikais tapti žmogumi paprasta. Tereikia patekti ant žurnalo ŽMONĖS” viršelio! Bet: DIRBTINĖS VERTĖS KĖLIMAS YRA VAZELINAS, KURIUO PASITEPĘS GALI PRASLYSTI TIK Į VIENĄ VIETĄ – Į SURŪDIJUSIOS VISUOMENĖS SUBINĘ! Ar tau to reikia? Pagalvok, kam didintis vertę? Kaip pasinaudotum ja, jeigu patektum į negyvenamą salą?

Praėjusiais metais, važiuojant autostrada, man nuleido ratą. Vėlavau. Labai stipriai lijo lietus… Bet įvyko stebuklas – man padėjo nepažįstamasis. Jis padėjo sutvarkyti automobilį. Atsisveikinęs ir įlipęs į savo automobilį, jis palaukė, kol pajudėsiu, kad įsitikintų, kad problema tikrai išspręsta… Kodėl pasakoju šią istoriją? Noriu, kad įsikaltum sau į galvą: TAU NEREIKIA BŪTI TURTINGAM + ŽINOMAM + TURĖTI STATUSĄ, KAD ŽMONĖS PASIELGTŲ SU TAVIMI ŽMOGIŠKAI!

(Beje, jeigu tau kažkas padėjo, ne dėl to, kad esi superstaras, parašyk apie šį įvykį. Viešai atsidėkok ŽMOGUI, kuris tau padėjo. Padaryk tai apačioje, prie komentarų. Parašyk jo vardą!)

Žvilgtelėjęs į praeitį matau, kiek daug žmonių mane palaikė + padėjo. Jie tai darė ne dėl to, kad buvau Alex Monaco. Tam buvo kitų priežasčių. Jie elgėsi su manimi gerai todėl, kad patys buvo ŽMONĖS! Prisimink: tu vertingas tiek, kiek priverti kitus žmones jaustis vertingais.

,,Bet aš bandžiau tai padaryti!” – pasiskųs kažkas. Apsidairyk, ar tau ant rankų uždėti antrankiai? Niekas netrukdo tau parašyti straipsnį! ,,Neturiu prenumeratorių ir pinigų reklamai” – pasakys kažkas. Velniop reklamą! Turiu tau idėją. Kas jeigu parašytum mėgėjišką, bet nuoširdų straipsnį tik 1 – am žmogui? Kaip manai, geriau padėti 1 – am žmogui kokybiškai ar 5000 – ams paviršutiniškai? Pagalvok, ar tau tikrai reikia eterio, klausytojų, klientų, fanų, gerbėjų, žiūrovų, jeigu nesupranti jų skausmo + norų + jausmų + išgyvenimų + problemų? Kam tau žinomumas + atpažįstamumas, kai artimas žmogus serga nepagydoma liga, o tu nežinai, kaip su juo elgtis + nuraminti? Kam tau daiktai + automobiliai + namai, kai tavo vaikas nėra laimingas dėl to, kad jį žemina mokykloje, o tu nežinai, kaip su šia problema protingai susitvarkyti?

TIKROJI VERTĖ

Kažkas perskaitęs šį straipsnį pamanys, kad siūlau didintis ne dirbtinę, o tikrąją vertę. Turiu šiam žmogui žodelį: nesvarbu, kiek padarysi gerų darbų, niekas tau už juos nepadėkos. Esu tikras, jog Dievas taip pat nepaspaus tau rankos už gerus darbus. ,,Kodėl?” – paklausi. Todėl, kad pagalba žmonėms yra tavo pareiga, – TAI MAŽIAUSIAI, KĄ GALI PADARYTI!

Padėti šimtams žmonių – tai mažiausiai, ką gali padaryti!

Padėti tūkstančiams – tai mažiausiai, ką gali padaryti!

Padėti milijonams – tai…

!

14 Komentarai

  1. Gedas

    Kovo 8, 2016 at 9:33 pm

    Ačiū

  2. Indrė

    Kovo 8, 2016 at 9:42 pm

    Mano nuomone, žmogiškoji vertė nustatoma ne tarp žmonių, o žmogaus viduje. Už tai, kad padėjai, tau nepadėkos, bet kam to reikia? Suteikus pagalbą kitam ateina džiaugsmas viduje, nes suprantam, kad pagaliau šiandien padarėm kažką dėl kitų! Kiekvieną dieną verta suteikti pagalbą, bent menką paslaugėlę kitam ir po savaitės jau būsime geresni nei buvome, o tai juk yra svarbiausia.

  3. Algimantas

    Kovo 8, 2016 at 10:02 pm

    Buvo labai keista skaityti. Lyg ir geros mintys, bet tai stilius, oi, stilius… Kokia čia kalba rašyta? Kas išvis norima pasakyti? Nieko nesuprasi.

  4. Aiste

    Kovo 8, 2016 at 10:02 pm

    Aš esu laiminga, kad vertę apie kuria kalbi, man savo pavyzdžiu parodė mama. ji grįždama vasaros vakarą iš darbo šalikelėje pamate gulinti žmogų. jis buvo nutrenktas mašinos ir paliktas. ji iškvietė pagalbą, padare viska kas buvo reikalinga toje situacijoje, veliau domėjosi ar liko gyvas, sveiksta ir pan. prieš Kalėdas į jos darbą atėjo nepažįstamas vyriškis, rankose laikė mažą dėžutę. paklausė kur galėtu rasti moterį tokiu vardu, matėsi, kad labai jaudinasi. tai kas vyko veliau buvo taip nuoširdu ir tikra. vyras su ašaromis dėkojo, mama buvo pasimetus, nes tikrai nelaukė jokios padėkos.jai dovana buvo išgelbėtas žmogus.

  5. Kęstutis

    Kovo 8, 2016 at 10:18 pm

    kiekvienas žmogus gyvenime kažkam sutvertas ir jei tik kiekvienas dirbtų savo darbą, o klientas už paslaugą atsidėkotų šypsena, pasaulyje gyventi būtų daug labiau tobuliau nei dabar. Paimkime paprastą situaciją: Aš turiu sporto klubą kuriame nemokamai treniruoju ir vaikus ir tėvus ir senelius, vieno vaiko mama, kirpėja atėjusi į klubą ir mėnesinį mokestį sumokėjusi šypsena ir apkabinimu, atsidėkojo man sakydama kad aš ir mano šeima atėję pas ją apsikirps už tą pat mokestį kokį ji sumokėjo už savo atžalos mėnesinį abonementą. Bonusas tame, jog aš už vieno vaiko treniravimą jau gaunu vieną paslaugą 🙂 Ar gi nesmagu? Tik ką pensininku tapęs senelis Antanas su žmona turi didelį ūkį kuriame su vaikais augina ekologiškas daržoves.. Jis taip pat lankosi mano sporto klube, kuriame atsiskaito lygiai ta pačia šypsena, kurią aš jam sumoku nuvykęs pas jį vaisių bei daržovių. Manau visi supratot apie ką aš 😉 Reziumuojant galiu teigti, jog jei tik kiekvienas iš mūsų daugiau galvotų apie šalia stovintį ir daugiau įsigilintų į dabartinę jo padėtį visuomenėje, gyventi būtų milijoną kartų maloniau ir smagiau. Gero vakaro visiems 😉

  6. Edgaras

    Kovo 9, 2016 at 11:37 am

    Puikiai susivirškino straipsnis. Kilo daugybė minčių, bei prisiminimų galvoje. Iš tiesų kiek nedaug tereikia būti laimingam ir kiek nedaug reikia jog padarytum kitą žmogų laimingu. Kartais patys to net neusvokiame. (Bent jau man) daugybę kartų yra buvę, kai skubi kur nors ,mintys padrikos, pats kažkoks susirūpinęs leki ir viena, vieno atsitiktinio žmogaus šypsena, vienas sakinys, ar kažkoks geras poelgis viską pakeičia mano galvoje! Diena tampa daug šviesesnė, o ir pačiam kyla didelis noras padaryti ką nors gero kitiems.
    Labai nesiplėsiu, nerašysiu kokrečių pavyzdžių. Vietoj to, palinkėsiu visiems dažniau atkreipti dėmesį į mažus stebuklus, mažus didelių širdžių darbus. Kartais tai viskas ko mums reikia tą dieną!
    Beabejo dėkoju visiems tiems geriems žmonėms, jie yra tų niūrių dienų superherojai!
    Gero Gyvenimo Visiems!

  7. Alfredas

    Kovo 9, 2016 at 12:00 pm

    Šaunus straipsnis. Dažniausiai skaitydamas jūsų straipsnius jaučiu tokį tarsi spyrį į užpakalį, tačiau šis straipsnis mane glostė. Taip! Padėti kitiems turi būti mūsų pareiga! Turbūt todėl aš ir jaučiu didžiulį malonumą, kai gali padėti kitiems. Ypač tada, kai tavęs to neprašo. Savaitgalį bendravau su viena mergina. Mažai pažįstame vienas kitą ir regis panelė neturėtų su manim dalintis visomis savo bėdomis, tačiau bendraujant savaime visos problemos buvo išdėstytos ir stengėmės kartu diskutuoti, kaip kokioj situacijoje pasielgti, kaip žengti tolyn į priekį. Matyt todėl ir turiu tokių nuostabių Draugų. Vieni gyvena Vilniuje, kitas Draugas UK. Aš žemaitijoje. Realiai visi toli nuo manęs, bet tuo pačiu ir šalia. Ypač viena panelė iš Vilniaus. Žmogus, kuris visada šalia, nesvarbu ar tu jautiesi laimingas ar tau skaudu. Ji visada šalia. Taip ir prisimenu Omertos žodžius: geras sugrįžta geru. Duok kitiems kažką gero, atgal gausi tą patį. Nebūtinai iš to pačio žmogaus, bet.. be atlygio tikrai neliksi. Visada turėsi į ką atsiremti, kai suklupsi pats. O tada ir atsistoti bei žengti tolyn į priekį bus lengviau. Tačiau norint to, visu pirma turime būti patys tarsi ramstis kitiems. Nes kaip šiame straipsnyje buvo parašyta “tu vertingas tiek, kiek priverti kitus jaustis vertingais”.

  8. Artūras

    Kovo 9, 2016 at 10:42 pm

    Ačiū.

  9. Robertas

    Kovo 10, 2016 at 12:17 am

    Mano nuomone, kad straipsnis tikrai geras ir kokybiškas.

  10. Monika

    Kovo 10, 2016 at 9:47 am

    Wow! Puikus straipsnis, pazadina.
    Kiek mazai visuomeneje kalbama apie tai, kas sverbiausia…
    Aciu!

  11. Aivaras

    Kovo 10, 2016 at 11:45 pm

    Visų pirma Aleksai, noriu padėkoti Tau už pagalbą – už žinių bagažą, už tą pažinties dieną, už tą sukrėtimą kuris privertė mane susimastyti, tokio žmogaus neesu sutikęs, tikrai sakau iš savo trumpo nugyvento gyvenimo patirties : )

    Straipsnis kaip visada super, manau kad daugumai žmonių reikia atsitapatinti nuo asmenybės, kuri viską gadina, o kaip tik grįžti į tikrą žmogaus būtį, kaip ir gyvūnai, jie gyvena dėl geresnės būties, jiems neegzistuoja valdžia, turtai ir kitas š.
    Žmogaus vertę supras tas kuris supras savo vidų ir tuo pačiu supras kitus.

  12. Mila

    Balandžio 3, 2016 at 9:58 pm

    Ziauriai patiko!

  13. Darius

    Balandžio 6, 2016 at 4:25 pm

    ACIU

  14. Mona

    Rugpjūčio 22, 2016 at 9:34 am

    Deimantas nenuvertėja dėl to, kad guli dėžutėje už 5 eu. Tu taip pat negali prarasti vertės tik todėl, kad gyveni prastame name! )))))

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai