Susisiekite su mumis

Žiniasklaidos Titanikas: tiesa apie žiniasklaidą

151
Komentarai

tiesa apie žiniasklaidą

Kaip manai, ko nori verslininkai, kuriems priklauso TV3, LNK arba žinių portalai?

a) Padėti tau atrasti laimę?

b) Uždirbti daugiau pinigų?

Manau, žinai atsakymą. Tiesa, pradžioje viskas buvo kitaip. Televizija, laikraščiai priklausė valstybei, tačiau į duris pasibeldė vyrukai su dideliais mai$ais. Nusipirkę kanalus, nusprendė pagaminti didžiulį magnetą, kuris pritrauktų žiūrovus prie televizoriaus taip, kad nebūtų laiko net į tualetą nueiti. Paskambino psichologams. Paprašė, kad pateiktų žiūrovų širdis ant padėkliuko – atliktų tyrimą.

Psichologai pasiraitojo rankoves. Išsiaiškino, kad žmonės nori gerų žinių, tačiau, kai ateina laikas žiūrėti žinias, labiau domisi blogomis žiniomis (tą patvirtina ir nauji tyrimai). Kodėl? Žiūrovai mano, kad žinodami blogiausias naujienas, jie galės išvengti problemų. Tai naivu, nes tie, kas nežiūri žinių, nemiršta dažniau už tuos, kurie žiūri žinias, tačiau yra, kaip yra – žmonės nori žinoti, kas vyksta. Sužinoję šią tiesą, verslininkai pareikalavo savo darbuotojų (žurnalistų), kad jie kurtų kuo daugiau negatyvaus turinio. Rezultatas: daugiau nei 90 proc. žiniasklaidos skleidžiamo turinio yra negatyvus, todėl visi, kas šiandien įsijungs žinias, vėl gaus GIGANTIŠKĄ dozę nerimo.

Tu nieko naujo nepasakei pareikš skaitytojas. Taip, nieko naujo nepasakiau, tačiau PRIVALAU pasakyti tau du dalykus!

1. Tavo artimieji vis dar priklausomi nuo jų sveikatą žalojančios žiniasklaidos.

Taip, tavo pažįstami žaloja savo gyvenimą negatyvios informacijos dėka. Kita vertus, kam aš jaudinuosi dėl tavo artimųjų, jeigu tau neįdomu? Juokauju! Man rūpi tavo artimųjų savijauta, todėl skyriau laiko šiam klausimui – perskaičiau solidų kiekį tyrimų, unisonu trimituojančių apie žinių žalą. Pavyzdžiui, 1997 m. atliktame tyrime dalyvavo dvi grupės asmenų. Pirma grupė gavo negatyvių žinių, antra – pozityvios arba neutralios informacijos. Taigi, kokie, tavo manymu, buvo šio tyrimo rezultatai? Žinok, nustebsi, kai pasakysiu! Ogi kiekvienas, žiūrėjęs negatyvias žinias, uždirbo milijonus ir sukūrė tobulus santykius! Juokauju! Iš tiesų, ištyrus žiūrėjusius negatyvias žinias, paaiškėjo, kad jie buvo labiau nusiminę, linkę nerimauti, dramatizuoti bei įsivaizduoti, kaip blogai jiems bus ateityje.

2. Žinias žiūri visi tavo pažįstami, draugai ir net tas kietas vyrukas, bandantis tau įrodyti, jog tikrai tikrai nežiūri žinių.

Kaip žinia, jis kabina tau makaronus pats to nesuvokdamas. Jam tik atrodo, kad jis nežiūri žinių. Tačiau daugiau nei 15 proc. laiko (kasdien) šis vyrukas praleidžia ieškodamas naujienų internete. Šios naujienos nebūtinai yra negatyvios, tačiau susijusios su pramogomis, laisvalaikiu. Tai atima daugyyyyyyyyyybę laiko! O taip, pakalbėkime apie laiką!!!

KAIP NULEISTI GYVENIMĄ Į KLOZETĄ

Vidutiniškai žmonės skiria 30-57 minutes per dieną tam, kad sužinotų karščiausias žinias. Klinikinis psichologas Nick Wignall dirba su klientais, „užsėdusiais“ ant žinių, kaip ant adatos. Puikiame straipsnyje jis pateikė vieno kliento auditą, kuris skyrė žinioms daugiau nei 3 valandas per dieną! Įsivaizduoji, 3 val. kasdien! Per metus daugiau nei 1000 valandų!!!

Kur galima sugaišti tiek daug? Tualete… Nejuokauju… Jūs žinote, kiek daug žmonių mėgsta „slaidinti“ sėdėdami ant klozeto? Dar, žinioms skiriama laiko:  

  • Atvykus į ofisą.
  • Per pietų pertrauką. 
  • Nuolat tikrinant feed’ą internete (8-12 kartų per dieną). 
  • Važiuojant namo iš darbo. 
  • Apie 30 minučių vakare, kad būtų sužinotos paskutinės dienos aktualijos.

O kiek tu skiri laiko žinioms? Žinau, tu turi daugiau pliusų nei minusų, bet ne visi yra tokie kaip tu… 

– Žinau visa tai! Ir aš seniau skyriau daug laiko žinioms – pareikš skaitytojas. Paspausiu jam ranką ir pridursiu: puiku, kad išsprendei šį klausimą, tačiau, kas bus su tavo artimais žmonėmis, kurie vis dar yra priklausomi nuo nuolat atsinaujinančio feed’o? Kas jeigu jie turi priklausomybę nuo naujienų Facebookiškėse, Instagramiškėse bei TikToksiškėse?

Duok jiems šį straipsnį, kad užduotų sau penkis klausimus:

Klausimas nr. 1. Ar žinių žiūrėjimas didina mano vertę?
Klausimas nr. 2. Ar žinios iš tiesų keičia mano gyvenimą?
Klausimas nr. 3. Ar žinios gali suteikti garantijų, kad mano šeima taps laiminga?
Klausimas nr. 4. Kas jeigu skirsiu laiko reikšmingiems darbams, kurie suteiks gyvenimui daugiau prasmės?

(Beje, pirmą savo knygą parašiau atjungęs internetą, nežiūrėdamas žinių. Mano tikslas buvo parašyti tai, ką jau žinau, ir tai ką patyriau. Tam, kad pavyktų, man reikėjo atsikratyti laiko siurbėlių: naujienų, žinių, skandalų.  Kaip matote, išgyvenau be televizoriaus!)

Klausimas nr. 5. Gal yra greitesnių būdų sužinoti, kas vyksta?

Juk nereikia daug laiko, kad perbėgtum akimis per antraštes, peržiūrėtum žinių anonsus. Apie COVID-19 plitimą galima sužinoti statistikos svetainėse. To užtenka, kad žmonės žinotų, kas vyksta, kad likusį laiką panaudotų svarbesniems dalykams.

Tai ne viskas.

Mano nuomonė: naujiena yra naudinga tik tuo atveju, jeigu joje pateikiami aiškūs būdai, galintys pakeisti pasaulį į gerą.

Man pritartų Tomas Džefersonas. Kartą jis pasakė: „Žmogus, kuris nieko neskaito yra labiau išsilavinęs už žmogų, kuris skaito tik laikraščius.“

O gal klystu? Gal žiniasklaida nėra tokia tuščia, beprasmė, neskani? Tuoj nersime giliau! Įkvėpk oro!

KOKIAS INFORMACINES PRIEMONES VERTA SEKTI + KAIP POP ŽINIŲ KANALAI PRARADO ĮTAKĄ (tiesa apie žiniasklaidą)

Na taip, internete galima rasti gerų informacinių šaltinių. Kalbu apie nepriklausomos žiniasklaidos atstovus. Tačiau tokių yra mažai. Žymiai dažniau susiduriama su pop, tai yra komercine žiniasklaida, kuriai rūpi tik pinigai, pinigėliai. Susiklosčiusi situacija sugeneravo žemiau esančią sentenciją: 

Nepriklausomos žiniasklaidos tikslas yra spręsti problemas, o pop žiniasklaidos tikslas duoti žmonėms kuo daugiau pramogų.

Beje, paglostysiu kaimelių žiniasklaidą, kurioje nėra eskaluojami skandalai. O taip, kaimo žiniasklaida yra daug rimtesnė už komercinę žiniasklaidą (pop žiniasklaidą), tačiau ji prarado aktualumą, nes padėti užvaldė internetukas. Dabar žinios, naujienos yra visur, Facebooke, TikToke ir net Instagram. Juk postai, kuriuos matai ant sienos yra ne kas kita, kaip naujienos. Aišku, čia mažai politikos, tačiau daug blizgučių, pop žvaigždžių. Pamatęs naują foto supranti, ką norėjo pasakyti „influenceris“: Pažiūrėkite, aš kietas! Ką tik nusipirkau kietus batus!  

Taigi kyla klausimas, ar naujienos, kuriomis dalinasi pop žvaigždės suteikia mums vertės?

Taip, kartais nauji postai pralinksmina, todėl mes mėgstame skrolinti, bet kokią realią naudą mes gauname? Ar naujienų žinojimas padidina mūsų vertę? Ar naujienos padeda keistis pasauliui į gerą? Juk jeigu yra pasakojama apie žudymus, sprogimus, tai turėtų daryti įtaką visuomenei? Bet atsakyk, kodėl nemažėja problemų?

Kodėl dažnėja konfliktų tarp politikų? Kodėl jie vis dar loja?

Kodėl žinios nekelia klausimo apie tai, ar tikslinga POLITIKAMS konfliktuoti tarpusavyje? O taip, jeigu žinios veiktų, būtų išspręsti pandemijos klausimai! O kas jeigu žinių tikslas nėra spręsti problemas, o tik pasakoti apie jas?

Padarykite tyrimą. Atsidarykite žinių portalą. Pamatysite pagal šabloną sukurtas naujienas. Jas sudaro trys aplinkybės: 1) kas įvyko, 2) kur įvyko, 3) su kuo tai įvyko. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad įvyko automobilio avarija. Jeigu į avariją pateko nežinomas žmogus, vardas neaktualus. Juk žinai, žiniasklaida spjovė ant mirtingųjų, todėl katastrofos atveju niekuomet nekalbama apie tai, kaip pagelbėti nukentėjusiam arba jo artimiems. Nekalbama, kas bus daroma, kad kiti nepatektų į panašią situaciją toje kelio atkarpoje. Diskutojama tik apie tai, kas įdomu, o ne apie tai, kas SVARBU. Todėl verslininkai, kuriems priklauso Delfi, TV3, LNK, niekada negalvojo, kaip padėti visuomenei. Jų tikslas buvo patenkinti pramogų ištroškusį segmentą (nes jį sudaro dauguma). Ir čia mes pakutensime žaviausią faktą, susijusį su atoveiksmiu.

Kaip žinia, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi, todėl pramogų mėgėjams parsidavusi žiniasklaida apsupo save skaitytojais, kurie nesiruošia imtis jokių veiksmų. Kai tu turi tokią auditoriją, tu prarandi įtaką visuomenėje…

Tai ne viskas…

Matai, žinių kūrėjai visą laiką skyrė pinigų uždirbimui, todėl neturėjo laiko susikurti svertus, kurių dėka galima būtų pagerinti visuomenės gyvenimą. Būtent dėl šių priežasčių, naujienų skleidėjai prarado įtaką…

… o gal manote, Kauno keliai pagerėjo TV3 arba LNK dėka? Žymiai daugiau įtakos padarė visuomeniniai veikėjai. O taip, paplokime intelektualams, kurių, deja, Lietuvoje yra keli lašai. Būtent intelektualai keičia visuomenę. Intelektualai nėra elitas, todėl elitas šoka pagal intelektualų dūdelę, o ne atvirkščiai, kas žavi ir įkvepia. O taip, gera matyti, kaip intelektualai, turintys mažesnę žiūrovų auditoriją, sugeba pakreipti visuomenę teisinga linkme, ko nesugeba Delfi, LNK, TV3 ir kitos TV.

Kas skaito Marką Mensoną supras mano mintis. Markas yra parašęs išsamų straipsnį, kuriame pateikia tyrimus, įrodančius, kad žinios neformuoja nuomonės + nedaro jokios įtakos Seimo rinkimams. Ne aš tai pasakiau – o Markas, kuris beje yra intelektualas, darantis pasauliui gigantišką įtaką, nors turi mažiau pinigų už LNK, TV3 ir Delfi savininkus.

VIENI DIRBA, KITI KALBA

P.S. Būtent šią akimirką šimtai medikų gelbėja gyvybes. Medikai daro tai nežiūrėdami žinių. Jie užimti svarbesniais reikalais, todėl neturi laiko. Bet laiko turi žinių kūrėjai. Šiuo metu jie kuria dar vieną skambią antraštę.  

Jeigu tau rūpi ši tema, parašyk komentarą, padėkok, pasidalink mintimis. Tai labai svarbu. Dėkui!

Skaitau komentarus!!!

Arba parašyk „Ne, pop žiniasklaidai!“

Šaltiniai: 12, 3, 4, 5, 6, 7, 8

Straipsnio versija anglakalbiams: true about news

Tiesa Apie Žiniasklaidą

151 Komentarai

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai

Sukurta Adf.lt