Norų parduotuvė (istorija arba pasaka)

Visatos užkampyje buvo viena parduotuvė. Iškabos ant parduotuvės nebėra jau seniai – ją kadaise nunešė kosminė audra ir naujasis savininkas net nesiruošė užkabinti naujos, nes visi ir taip žinojo, kad šioje parduotuvėje parduodami norai.

Parduotuvė didžiulė. Čia buvo galima nusipirkti beveik visko: milžinišką jachtą, butą Vilniuje, santuoką, vaikų, mėgstamą darbą, didesnį biustą, prabangų automobilį, futbolo klubą, galią, sėkmę, žiedą su deimantais ir daug daugiau. Čia pirkėjai negalėjo nusipirkti tik gyvenimo ir mirties.

Kiekvienas, atėjęs į parduotuvę (o buvo ir tokių, kurie niekada nenuėjo į parduotuvę, liko sėdėti namuose žiūrėti serialo), galėjo susipažinti su skirtingomis prekių kainomis. Pavyzdžiui, mėgstamiausias darbas kainavo stabilumą, nenuspėjamumą ir tikėjimą savo jėgomis, sprendimą dirbti ten, kur patinka, o ne ten, kur reikia. Valdžia kainavo šiek tiek daugiau: reikėjo atsisakyti kai kurių savo įsitikinimų, žinoti savo vertę. Pastaroji turėjo būti pakankamai didelė, kad nebijotum ištarti „aš“ ir žengti pirmąjį žingsnį.

Kai kurios kainos – labai keistos. Vedybos kainavo centus, o laimingas gyvenimas – brangiai. Laimingą gyvenimą galėjai nusipirkti už asmeninę atsakomybę, gebėjimą džiaugtis gyvenimu, savo norų suvokimą, gebėjimą vertinti tai, ką turi, leidimą sau būti laimingu, savo vertės suvokimą.

Ne kiekvienas atėjęs į parduotuvę buvo pasirengęs įsigyti norą. Kai kurie, pamatę kainas, apsisukdavo ir išeidavo. Kiti ilgai stovėdavo mąstydami, krapštydami galvas, skaičiuodami savo galimybes, svarstydami, iš kur gauti daugiau lėšų. Kažkas net parašė skundą dėl aukštų kainų ir paprašė savininko padaryti nuolaidą arba pranešti, kada vyks išpardavimas. Buvo ir tokių, kurie bandė apvogti parduotuvę. Tačiau vos gavę ko trokšta (laimės, proto, dorybės), net neišėję iš parduotuvės jie pajusdavo kaltės jausmą, suvokdavo ką padarę ir grąžindavo prekes.

Kai kurie ištraukdavo iš kišenės savo santaupas ir įsigydavo norus, kuriuos suvyniodavo į gražų, garsiai čežantį popierių. Šiuos žmones su pavydu stebėjo kiti parduotuvės lankytojai. Jie šnabždėjosi tarpusavyje apie tai, kad parduotuvės savininkas tikriausiai pažįsta tuos pirkėjus, todėl šie laimingieji norus įsigyja dykai.

Kai parduotuvės savininko paklausė, ar jis nebijo vieną dieną bankrutuoti, jis papurtė galvą ir atsakė: „Visais laikais bus drąsuolių, kurie pasiruošę rizikuoti ir keisti savo gyvenimą, atsisakyti pažįstamo ir prognozuojamo gyvenimo, sugebančių tikėti savimi ir norais tam, kad apmokėtų jų išsipildymą.“

O kada tu paskutinį kartą apsilankei norų parduotuvėje? Ar žinai, kiek kainuoja tavo norai? Ką esi pasiruošęs už juos atiduoti? Ar jau pasiruošei norų išsipildymui? O gal tu tiek dirbi, kad pamiršai ko nori? Kas tau primena apie tai, kad turi siekti savo norų? Nuo šiol tai darysiu aš. Priminsiu tau tai ir patarsiu, ką daryti, kad greičiau pasiektum savo norus. Tau tereikia sekti mano pranešimus socialiniame tinkle: www.facebook.com/AlexMonaco.lt

P. S. Jei tavo noras neįvykdytas – jis dar nėra apmokėtas.