Susisiekite su mumis

Kaip aš per 1 minutę tapau super gražus

7
Komentarai

2013 metais pažinojau itin naglą motyvatorių, vardu Francesco. Kartą jis pasakė: „Šiandien 18 val. vyks modelių atranka, privalai dalyvauti!“. Pasiūlymas šokiravo… Bandžiau atsisakyti… Kodėl??? Netikėjau savo išore…

Vaikystėje bijodavau pažiūrėti į veidrodį. Mane pravardžiavo išsigimėliu. Dėl to kaltinau tik save. Turėjau keistą šukuoseną. Buvau pankas. Nesiprausiau. Ilgą laiką nekeičiau kojinių, todėl mane kartais vadindavo ir „smirdžiumi”. O moterys ne itin rodydavo dėmesį. Būdamas 18-iolikos pradėjau nešioti akinius. Akis susigadinau žaisdamas žaidimus su „Zhiliton“, prijungdavau jį prie mažo „Šilelis“ televizoriaus, kurį paslėpdavau naktį po antklode… Kad tėvai nebartų… Mano kambarys buvo su stiklinėm durim, todėl televizoriaus ekranas išduotų… Mano regėjimas krito labai greitai. Minus keturi, minus penki, minus šeši… Akinių stiklų storėjimas buvo tolygus nelaimės storėjimui… Kartą sudaužiau akinius… Atvažiavęs į parduotuvę radau šiek tiek didesnį akinių pasirinkimą. Seniau galima buvo rinktis vieną iš penkių, bet dabar čia buvo net 12 porų… Visi akiniai buvo didžiuliai, todėl nesvarbu kiek pinigų turėjau… Nenorėjau dėtis tų storų akinių, todėl būdamas mokykloje jų nenešiojau. Visi žinojo, kad nieko nematau, todėl juokdavosi… Po daugybės metų kančių septintoje klasėje užsidėjau akinius. Nekenčiau jų… 30-ies bandžiau nešioti lęšius, bet jie trynė akis… Nešiojau akinius ir būdamas Monake. Tai tiesa, nemylėjau savęs, todėl pasitikėjimo trenerio pasiūlymas nueiti į atranką švelniai kalbant pribloškė. Nenorėjau eiti, tačiau privalėjau vykdyti jo nurodymus. Mes buvome susitarę, kad privalėsiu atlikti visas jo užduotis. Iki 6 vakaro buvo likusios 3 valandos. Nubėgęs į kirpyklą supratau, kad visi kirpėjai užimti. Palindau po dušu. Laiku atsidūriau nurodytu adresu. Atrankoje teisėjavo du vyrai ir viena moteris. Jie paklausė iš kur esu. Atsakiau. Paskui pasiteiravo, ar galėčiau gegužės pabaigoje vykti į Londoną fotosesijai. Šiek tiek papasakoję apie projektą vienu balsu ištarė, kad esu labiau nei tinkamas. Vienas iš vyrų turėjo didžiulę barzdą. Net nesimatė kaip šypsosi, tačiau iš jo akių supratau, kad jam patinku. Tai buvo keista. Vos nenukritau, kai jis pasakė: „Mes manome, kad gali pakliūti į „Fashion week New York“ ir į „London fashion week“. Mes dar aptarsime niuansus. Mums dar reikia padaryti nuotraukų. Kai parodysim jūsų fotografijas partneriams, informuosime apie tikslią datą!

Po fotosesijos išėjęs į gatvę pasijutau lyg supermenas. O kaip kitaip, juk aš praktiškai per kelias sekundes tapau sau super gražus. Netikėjau savimi, bet grožio profesionalai pasakė man tiesą! Taigi, ėjau namo išsišiepęs. Paskambinęs Francescui norėjau papasakoti, ką patyriau, bet jis pareiškė negalįs kalbėti. Pažadėjo paskambinti rytoj.

Vakare išėjau į klubą…

Toji naktis buvo geriausia iš visų… Kelios moterys pačios užkalbino mane. Grįžęs ryte kritau lovon. Užmigau apsikabinęs 1000 kartų didesnį pasitikėjimą už tą, su kuriuo užmigau praeitą naktį.

Ryte mane pažadino durų skambutis. Tai buvo Francesco. Įleidęs jį sušukau:
– Tu buvai teisus! TU GENIJUS! Mane beveik pasirinko! Laukiu reikšmingo skambučio! Kitą savaitę žadėjo pranešti telefonu, ar viskas tikrai ok…
Kol pasakojau, Francesco pasidarė kavos. Įtartinai tylėjo. Kai pabaigiau istoriją, priplojo mane prie virtuvėje esančios kėdės atlošo:
– Alex, – pradėjo jis. – Pakelk ragelį, paskambink jiems. Pasakyk, kad nemąstytų. Tu atsisakai dalyvavimo ir kelionių! Paskambink dabar ir pranešk jiems šią naujieną!
Pabandžiau pažvelgti pašnekovui į veidą tikėdamasis pamatyti sarkazmą. Išsiuntęs žvilgsnį, deja, atsitrenkiau į rimčiausiai nusiteikusias akis…
– Taip, atšauk viską!!! – pakartojo.
Paėmęs telefoną bandžiau suvaidinti skambutį. Man atrodė, kad tuoj jis prisipažins juokavęs, bet jis tylėjo.
Negalėjau patikėti tuo kas vyksta. Pasakiau:
– Gerai pajuokavai, Francesco, 100 balų!
Jis grobuonio žvilgsniu nužiūrėjo mane. Pakartojo:
– Skambink sakau, stabdi!
Atrodė, kad ruošiasi šokti ir sudraskyti mane, jeigu nepasielgsiu taip, kaip prašo…
Surinkau numerį…
Pakėlė asistentė…
Papasakojęs, kas esu, nuleidau fotomodelio karjerą į klozetą…
Kai padėjau ragelį, įžūlybė paklausė:
– Aleksai, atsakyk, ar gerai jauteisi vakar vakare?
Neturėjau jėgų kalbėti. Tylėjau. Man buvo gaila tų žmonių, kurie mane išsirinko.
– Aleksai, pamenu tavo vakarykštį balsą. Kai man paskambinai, atrodė, kad esi padebesiuose. Geras jausmas?
– Taip! – atšoviau nenoriai.
– O jeigu buvau susitaręs su atrankos komisija? Kas jeigu jie pagyrė tave tik todėl, nes aš paprašiau? O jeigu mes sukūrėm tau pasakėlę, kuria patikėjai? Ir… Kas jeigu aš norėjau, kad tu suprastum, kaip gali pasikeisti gyvenimas, kuomet kažkas tau sukuria pasaką, kuria tikėdamas jautiesi puikiai?
– Tai… – paspringau aš, – jūs visi… apgavot mane?
– Alex, sakykime, pakišome tau pasitikėjimo… Sukūrėme tau pasakaitę, kuria patikėjai… Na, bet prisimink, kaip jauteis vakar?

Pasijutau apgautas ir įžeistas. Man to buvo per daug. Susitraukiau kaip nuvytusi rožė…

Mano vakarykštis pasitikėjimas subyrėjo į šipulius…

Jaučiausi sugniuždytas…

Jaučiausi įklimpęs į mėšlo krūvą…

Nusprendžiau pasiųsti pašnekovą velniop, bet tai, kas įvyko toliau, dar labiau pribloškė…

Naglas pašnekovas tęsė:
– Prisimink tą dieną, kai pasiūliau nueiti į modelių atranką. Tu jauteisi įprastai. Bet išgirdęs fashion stilistų nuomonę įgijai pasitikėjimo. Paskambinęs man tu atsivėrei! Tavo balsas buvo pakrautas atomine energija! Taigi tie asilai pakeitė tavo nuotaiką! Tai reiškia, kad tavo savijauta priklauso nuo kažkokių neaiškių tipų? Ar tai normalu??? O jeigu aš melavau sakydamas apie tai, kad pažįstu tuos fashion guru? Kas jeigu tie žmonės tave iš tikro pasirinko? Kas jeigu tu tinkamas fotosesijoms, o aš tik pajuokavau sakydamas, kad juos pažįstu???
Patylėjęs gal kokią minutę pasakiau, kad niekas nėra manęs išdūręs kaip jis. Po pauzės paklausiau, kas yra tiesa, o kas – melas. Pareikalavau tiesos. Francesco pasakė:
– Aleksai… Aš galiu tau pasakyti tiesą, bet to nedarysiu… Nepyk, bet atsakymo tu niekada nesužinosi… Pažadu, niekada, niekada nesužinosi atsakymo į šį klausimą, NIEKADA! Gali mane kankinti, bet tikrai nesužinosi!
– Bet taip negalima!
– Aleksai, viską galima daryti! Vienintelis dalykas, ko negalima – nurašyti save dėl to, kad kažkas ką nors pasakė arba nepasakė… Bet tu tiki grožio standartais. Meldiesi grožio kultui… Vakar išgirdęs komplimentus patikėjai stilistų sukurta pasaka… O šiandien patikėjai mano pasaka, kad neva grožio specialistai tavęs nepasirinko. Dabar turėsi nuspręsti, kuria pasaka verta tikėti – ar pirma, ar antra. Tik nepamiršk, kad jos abi sugalvotos.

Padaręs pauzę lyg norėdamas, kad suvirškinčiau jo pamąstymus, pasakė tai, kas visada išliks mano galvoje. Tie žodžiai pakeitė viską. Jis kalbėjo apie šlykštų grožio kultą, moterišką pasitikėjimą ir tikrąją laisvę. Tam, kad suprasti tai ką sakė įžūlus pašnekovas, reikėtų skirti kokį pusvalandį, todėl viską papasakojau naujoje kolekcinėje knygoje: „Pasitikejimo Instruktorius“. Pirmadienį (Spalio 15 d.) visiems laikams pasibaigs išankstinio užsakymo funkcija. Mygtukas: „pirkti” jau nebeveiks. Knygos nerasi niekur kitur, nes bus tik vienas mažas tiražas. Pamiršk viską, ką žinai apie pasitikėjimą + bendravimą! Tvok nepasitikėjimui per galvą su mano nauja knyga! Užsisakyk iš anksto, nes po to gailėsies: www.monaco.lt/instruktorius. Esu patyręs toną skausmo… Netikėjau nei savo jėgomis nei išore, bet tai pasikeitė. Žinau, ši knyga nėra intelektuali kaip dauguma knygų. Nes aš nesu intelektualus rašytojas. Aš esu paprastas bičas, kuris suvalgė daug šūdo ir mano vienintelis noras perduoti tau visas savo patirtis. Kad tu pajustum tai, ką patyriau, turėjau naudotis žodžiais, kuriuos man iš tiesų sakė Francesco. O jis tikrai keikėsi, todėl ši knyga yra be cenzūros.

7 Komentarai

  1. D

    Spalio 14, 2018 at 7:03 pm

    Super! Jau laukiu knygos! 🙂

  2. Vidas

    Spalio 14, 2018 at 7:13 pm

    Tikrai naglas pasitaike 🙂 „O jeigu aš melavau sakydamas apie tai, kad pažįstu tuos fashion guru?”

  3. Remis

    Spalio 14, 2018 at 8:56 pm

    Nekantrauju perskaityti šią knygą ! Turėtų pakišti ne vieną mintį !

  4. Jolanta

    Spalio 15, 2018 at 10:13 am

    nurašyti save dėl to, kad kažkas ką nors pasakė arba nepasakė…

    super žodžiai:)

  5. Marija

    Spalio 17, 2018 at 10:06 am

    Nuostabu, kad daliniesi!!!
    Labai noriu skaityti šią knygą.

  6. Mindaugas

    Spalio 18, 2018 at 9:30 pm

    Tiesa slypi kiekvieno zmogaus viduje, o ne kazkieno pasakytuose zodziuose. Tik kazkodel zmones labai sureiksmina kitu isakytas nuomones…
    Dziaukimes gyvenimu! Nes esame ir grazus ir laimingi!!!!

  7. Jonita

    Spalio 19, 2018 at 9:23 am

    Labai labai su didžiuliu nekantrumu laukiu knygos 🙂

Rašyti atsakymą

Tavo el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsisakyk nuoširdžius 
+ becukrius naujienlaiškius!

Susiję straipsniai