Jis išdidžiai stovėjo vitrinoje. Stovėjo ilgai. Bet niekas nesusigundė.

„Nesu matomiausioje vietoje, todėl manęs niekas dar nepasirinko“, – pagalvojo jis.

Bet netikėtai jis gavo šansą! Atsidūręs geriausioje vitrinos pozicijoje, jis apsidžiaugė: štai dabar juo tikrai kas nors susidomės ir parsitemps namo… Bet praeiviai vis tiek į jį nežiūrėjo taip, kaip į tą paprastą pyragą, esantį apačioje, dešinėje. „Mhmmmhm, kažką šis pyragas turi, jeigu jis taip ilgai čia neužsibūna… Bet tereikia palaukti, kažkas tikrai mane pasirinks“, – pagalvojo tortas. Ir laukė toliau. Kol neatsidūrė šiukšliadėžėje…

„Čia jie kalti, žmonės, kurie mane sukūrė ir… suuupuuuvuuusi visuomenė…“ – pagalvojo jis. Tortas buvo tik tortas, jis negalėjo išlipti iš šiukšliadėžės, perdirbti savęs ir tapti skanesniu. Tačiau žmonės, norintys, kad juos priimtų visuomenė, gali tai padaryti. (Pasakojimas apie tortą nesibaigė, ji pratęsiu šiame straipsnyje.)

Ne… Negaliu tylėti… Man kelia pyktį iki mirties saldūs „vaikščiojantys tortai‟, besigiriantys dėl „pasaulinio lygio‟ pasiekimų. Laiptelis po laiptelio jie lipa aukštyn, tikėdamiesi įrodyti, kad yra šio to verti. Pateiksiu kelis šiuolaikinių Hopo sapiens elgesio tipų tikintis užsitarnauti garbingą vietą visuomenėje:

1. Tortai – pagyrūnai.
Jie giriasi vienas kitam kiek, su kuo, kada… Jeigu tik galėtų, visus „pasiekimus‟ jie susidėtų ant galvos… Pripurkštų kremu, pridėliotų blizgučių, karūnų, žvaigždučių. Tačiau niekas nenori tų žvaigždučių valgyti. Jos plastmasinės.

2. Daiktų vergai.
Šie žmonės daiktais bando įrodyti, kad jiems sekasi. Daiktų vergai siekia dar įspūdingesnio automobilio, švarko, dar naujesnio telefono… Tokio tipo atstovai tiki, kad už šiuos daiktinius įrodymus juos staiga ims ir pripažins vaikai, draugai, bendradarbiai. Tačiau gavę visa tai šie žmonės vis dar jaučiasi vieniši, nepripažinti. „Jaukas‟ nesuveikia, todėl stengiamasi veikti dar agresyviau, kilti dar „aukščiau‟.

3. Titulų medžiotojai.
Jie siekia karjeros. Kai titulų medžiotojai taps direktoriais, korporacijų vadovais, jie neišvengs šios situacijos:

Pasamdytas kompanijos direktorius įmonės savininkui:
– Kodėl tu negali pasakyti darbuotojams, kad jie mane gerbtų? Jie daro ką nori, jie manęs nesiklauso!

Savininkas:
– Žinai, visi darbuotojai kvailiai… Juokauju… Tu pasamdytas būti direktoriumi, ką aš dar galiu pasakyti?

Esu sutikęs „direktorių‟, kurių statusu galima nusivalyti vieną vietelę. Pameni Spartaką? Tą vergą? Šis žmogelis neturėjo jokio titulo, neturėjo net naujausio išmaniojo telefono, bet paskui jį ėjo minios. Kaip manai, ką jis jiems sakė? O gal paslaptis ta, kad jis įsiklausė į žmonių norus?

Mes mokomės „triukų‟, grūdame į savo galvas gigabaitus informacijos apie tai, kaip elgtis, kad sužavėtume žmones vietoj to, kad išmoktume juos išgirsti ir suprasti.  

4. Šoumenai.
Jie siekia tapti įžymybėmis. Galiu norinčiam tapti šoumenu atskleisti paslaptį, kaip per 10-20 minučių tapti populiariausia persona Lietuvoje. Vienas iš būdų – apvogti banką nemūvint kaukės. Padaręs tai jis taps įžymybe, populiariausia dienos persona. Pagaliau garbėtrošką aplankys „šlovė‟!!! Tačiau šio žmogaus kiti vis tiek negerbs – jis bus žinomas, bet nepripažintas. Pavyzdys yra Lietuvos Facebook šoumenai. Viskas, ką jie tikrai sugeba – profesionaliai vogti žmonių laisvalaikį. Šie šoumenai mielai pasirodytų per MTV / Fashion TV / BBC, tačiau neturi kuo sudominti šiuos kanalus. Jie nerašo knygų, negelbėja pasaulio nuo karų, negydo žmonių.  Jie savo gyvenimą švaisto tam, kad surinktų kuo daugiau laikų, bet ne tam, kad duotų kažką vertingo žmonijai. Jie pradėjo ne iš tos pusės. Juk būti populiariu nereiškia būti pripažintu.

Kadangi kalbame apie pripažinimą, būčiau dėkingas, jeigu nubalsuotumėte už vieną iš žemiau esančių gana gerai žinomų merginų. Atiduokite balsą už tą, kuri, Jūsų manymu, galėtų reprezentuoti Lietuvą ir kuriai patikėtumėte kelias valandas prižiūrėti savo vaiką.
[balsavimas foto1=’https://monaco.lt/wp-content/themes/spike/1.jpg’ tekstas1=’Monika Šalčiūtė’ tekstas2=’Rūta Meilutytė – plaukikė, čempionė.’ straipsnis1=’http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/kas-ta-monika-salciute-arba-kodel-t-edisonas-apsiverte-savo-kape-isgirdes-apie-162-iq.d?id=63461526′ straipsnis2=’http://www.bbc.com/sport/0/swimming/19814013′ foto2=’https://monaco.lt/wp-content/themes/spike/2.jpg’ id=’salciute_ir_meilutyte’]

Tikiuosi, pasaulis visiškai nenusirito žemyn ir Jūs nubalsavote už žmogų, kuris iš tiesų vertas pagarbos. Jums ir reikėtų sekti jo pėdomis. Kalbu ne apie profesiją, o apie norą pasiekti ką nors reikšmingo. Pavyzdžiui, kaip Vladislovas Starevičius. Jis populiarino Lietuvą sukūręs naują profesiją. O ką naudingo galite padaryti Jūs savo šaliai ir jos žmonėms?

… Įsivaizduokite: šią akimirką gaunate prieigą prie žinomiausio Facebook asmens paskyros ir galite čia, dabar pasakyti visam pasauliui kažką naudingo. Turite tam tik vieną minutę. Ką pasakytumėte?

Noriu su Jumis pasikalbėti atvirai, be jokių „filtrų‟. Apsidairykite: ar aš bandau parduoti Jums seminarą? Mokymų kompaktines plokšteles? Čia, www.monaco.lt, reklamuoju vienintelę prekę – Jūsų laimę. Bloga naujiena ta, kad jos neįmanoma nusipirkti už jokius pinigus. Ją įsigyti galima tik mainais į savo patirtį ir išmintį. Ar turite pakankamai išminties, kad tai padarytumėte?

… Jums teks stipriau padirbėti savo galva, plauti ją kasdien… iš vidaus. Tik taip galima išnarplioti mazgus, esančius Jūsų galvoje. Ar esate tam pasiryžęs? Ar Jūsų gyvenimas buvo pernelyg geras ir dar nesmogė taip, kad pradėtumėte mąstyti? Jei gyvenimas Jus glosto – Jums nėra ką čia veikti. Grįžkite toliau gulėti lovoje su moterimi, kuri po 5 santuokos metų Jūsų vis dar geidžia. Arba keliaukite į didelį, gražų sodą kieme ir skirkite daugiau dėmesio vaikui, kuris Jus gerbia ir laukia. O jeigu viso to neturite, tada priimkite mano kritiką. Pasiruošėte? Tada pereikim prie „tu‟.

Tam, kad senatvėje nebūtų gėda ir pats nesigirtum anūkams dėl savo pasiekimų (kaip Elas Bandis apie savo „visatos‟ dydžio pasiekimus), klausiu dar sykį: Ką iš tiesų gali padaryti naudingo, dėl ko žmonės gautų progą tave gerbti labiau?

Atrodo, kad tu nieko nemoki, nesi patyręs. Ir tu tikrai nevertas visuotinio pripažinimo. Abdel Sellou manė taip pat. Šis vyras tiesiog darė tai, ką reikėjo… Ir vieną dieną apie jį pastatytas filmas: Neliečiamieji / Intouchables (2011)

Pagal vyrukus nuotraukoje ir buvo sukurtas filmas, nepalikęs abejingo nei vieno žiūrovo.

Galėčiau pateikti tuziną pavyzdžių, kaip verti filmo žmonės atsidūrė ekrane dėl gražių savo poelgių. O ko tu nori iš savo gyvenimo? Nori, kad pripažintų tavo vardą ir pavardę ar nuopelnus žmonijai? Kai tavo darbai bus pastebėti, automatiškai tapsi įžymiu. Kita vertus, kodėl tau reikia būti įžymiu? Ar supranti, kokia tai atsakomybė? Juk į tavo gyvenimą pradės lįsti tarakonai. Ir jie jau pradėjo tai daryti…

Tarakonai, arba apie įrodymus, kad esi šio to vertas

Tarakonai… Jie dievina narplioti tokias užduotėles kaip, pavyzdžiui, išsiaiškinti, kas kiek uždirba. Tu apsidžiaugęs parodai savo naujausią automobilį, o jų pirmas klausimas būna: „Kurių jis metų?‟. Kaip atsikratyti tarakonų? Įsigyti naikinimo priemonių? Ne, mielas drauge… Protingiau yra nustoti „trupinti ant grindų‟ – nustoti girtis!

Tačiau problema nedings akimirksniu. Dėmesingi tarakonai vis tiek klausinės, ar tu tebedirbi senajame darbe, ar padidino algą ir t. t. Taip yra dėl to, jog vis dar mėtai trupinius – užuominas, kurios matomos plika akimi.

Įsivaizduok – sutinki gatvėje seną pažįstamą. Ji atrodo taip, kaip antroji moteris nuotraukoje. Būtų keista klausti, kaip jai sekasi… Jos gyvas veidas, natūrali šypsena sako tavo pasąmonei: „Man viskas gerai, aš sveika, gyvenimas veža!‟ Ko gero, tau nekiltų klausimas, ar ji uždirba pakankamai pinigų. Jei ji uždirbtų mažai, tikriausiai nesišypsotų… Vien apie veido išraišką galima būtų parašyti visą poemą…

O kokios informacijos aplinkiniams atskleidžia tavo judesiai, veido išraiška? Juk tai – akivaizdžiausi tavo sėkmės įrodymai. Formulė paprasta:

Esi turtingas + nelaiminga išraiška = įdomus
Esi neturtingas + laiminga išraiška = įdomus
Esi turtingas + laiminga išraiška = tobulybė
Esi neturtingas + nelaiminga išraiška = 0

Monake, turtuolių šalyje, esu sutikęs tik kelis žmones, kurie sudaro „kažką tokio turinčių‟ įspūdį nepriklausomai nuo situacijos – netgi stovintys paplūdimyje ir čia nesegintys prabangaus laikrodžio. Vienas tokių žmonių yra mano patarėjas:

Šis žmogus įkvepia(po dešine). Jis gyvybingas, charizmatiškas. Kiti turtuoliai tokie nėra, todėl jie imasi plano B – bando daiktais įrodyti, kad yra šio to verti. Jie mielai pasirinktų restoraną su prastesniu virėju, jei tik to restorano langai būtų gatvės, kurioje stovi „Aston Martin‟, pusėje. Jų uždarbio ataskaitų niekas nekabina ant lentos. Kad įrodytų finansinę galią, jiems tenka pirkti didelę jachtą. Tačiau jachtos nesimato iš Nicos pusės, ir tai gana svari priežastis, verčianti užsakinėti v. r. agentūrų straipsnius. Deja, ant šių straipsnių tupia musės (nes šūdais patepta), o gerų komentarų – nulis… Tad jiems prasideda depresija. Kai kurie tampa šoumenais:

Jis išsimaudė „Moet‟ šampane, ir ką? Darydamas tai jis neįgavo jokių galių, neišmoko skraidyti kaip supermenas, negavo Anglijos karalienės apdovanojimo (kaip, pvz., „The Beatles‟). Pinigų jis vis dar turi, o pripažinimo – ne… Ir jis nesijaučia gerai.

„Gal man mesti darbą? Aš ir be pinigų galiu išmokti būti laimingas, vertinamas aplinkinių…” – kažkam kilo klausimas. Ne-e-e-e-e-e. Mano mintis kitokia: Iš pradžių gerai būtų susikrauti ne turtus, o geriausias žmogiškąsias savybes, tiesiog tapti ŽMOGUMI. Kad vėliau nereikėtų grįžti į pradžią.

Tu gali keliauti ir kitu keliu. Gali trumpam atsidurti turtingo žmogaus kailyje, kad pats pamatytum, su kuo susiduria turtuoliai. Kad tai įvyktų greičiau, persikelkim į tavo ateitį.

Laiko mašina

Pasitelkim vaizduotę ir persikelkim į 2017- ųjų vakarėlį, kuriame bus „labai daug šviesų ir garso‟. Pavadinkime šią vietą „Diskoteka‟, o vakarą – „Tavo triumfo akimirka‟.

Pradėkime skaičiuoti!

10….
9….
8….
7….
6….
5….
P.S. Kol vyksta skaičiavimas, galite pasimėgauti mano naujuoju muzikiniu kūriniu:3….
2….
1….
0…. Yahooooo!!! Sveikas atvykęs į ateitį, į savo „diskoteką‟. Tu turi išsvajotą automobilį, vilki prabangų švarką. Tu esi visagalis!!! Hi5, spaudžiu ranką.

Kitas „kadras‟: tu „įplaukei‟ į klubo teritoriją, bet… Pirst… Automobiliu negali įvažiuoti į vidų. Durys per siauros. „Pastatyk ją priešais įėjimą‟, – prašo draugas, ir tu pastatai, bet merginos jau diskotekoje… Staiga tu nusiramini. Uhhhh. „Koks aš buvau kvailas‟, – pagalvoji. Prisimeni, kad turi kozirį – savo auksinį laikrodį. Ne tu, o tavo laikrodis vedasi tave į diskoteką, ir ką gi… Moterys tikrai pradeda žiūrėti. Viena sako draugei: „Šis vaikinas keistai laiko ranką… Keistuolis.” Tu pralaimėjai žaidimą. Tu grįžai namo vienas. Viskas… Gerai, jei supratai, kas įvyko. O jeigu ne?

Žinau, tau sunku priimti tai, kad viskas vyksta ne taip, kaip buvai suplanavęs. Tau atrodė, kad užsidirbęs vienam ar kitam daikčiukui paskatinsi sėkmę nusišypsoti, tačiau taip nenutiko. Juk

daiktai neturi mygtuko, ant kurio parašyta: „Pasitikėti savimi‟, arba: „Gauti charizmos‟. Tas mygtukas – tavo galvoje.

„Man nepadės jokia charizma, jokie mygtukai galvoje, juk aš nesu išvaizdus‟, arba: „Esu per žemas ir per storas‟, – pagalvos vienas iš skaitytojų. Aš jau rašiau šia tema, jeigu neskaitei – tavęs laukia tikra pirtelė, kurios metu iš tavęs pasišalins…  Pasiruošęs? Perskaityk šį straipsnį: Grožis prieš grožį Tai, ką kalbu ten, yra taip akivaizdu, kad tuo net patikėti sunku. Todėl atlikau eksperimentą. Susikūriau naują slapyvardį – Alex Monaco – ir nuotraukose, pristatančiose mane, nukerpu veidą. Tai įrodymas, kad nereikia riestos nosytės arba užpakaliuko tam, kad sudominti žmones. Išvaizda ilsisi, nes noriu duoti naudos ne tavo akims, o smegenims. Darau viską, kad būčiau naudingas, padėčiau tau patirti daugiau laimės, ir niekas negali manęs sustabdyti! O kas tau trukdo duoti kažką naudingo man, kitiems? Kas tas žmogus, kuris trukdo tau tai padaryti? Sveikinu! Tu supratai, ką turiu omenyje! Reiškia, ne viskas taip jau blogai, senas mano drauge (kaip pasakytų Didysis Getsbis).

Vanduo (pasakojimo apie tortą tęsinys)

Tortas gulėjo šiukšliadėžėje. Laukė savo galo. Staiga į šiukšliadėžę atkeliavo dar vienas tortas. Nuo krentančio torto nubyrėjo plastmasinės geltonos (paauksuotos) žvaigždės. Tortų žvilgsniai susidūrė. Jie pradėjo skųstis vienas kitam:

– Manęs niekas nenorėjo.
– Ir manęs… – tarė tortas, išstovėjęs ant prekystalio ilgiau.
– O tas obuolių pyragas, jis taip ir liko stovėti?
– Pyragas? Ne, jį kažkas pasiėmė namo. Žiauriausia tai, kad pasiėmė net šakotį…
– Šakotį paėmė? Neeeeeeeee!..
– Echhhhh, niekam mūsų nereikia! – pasakė išmintingas tortas, kuris jau seniai gulėjo šiukšliadėžėje.
– O tu tiki reinkarnacija?
– Taip. O kuo tu norėtum būti, kai tave perdirbs?
– Obuolių pyragu… O tu?
– Aš? Norėčiau būti vandeniu… – po ilgos pauzės išdidžiai tarė patyręs tortas. Tarė taip, lyg jis jau būtų kažkada buvęs vandeniu.
– Kodėl vandeniu?
– … Tortą žmonės valgo labai retai, pyragą dažniau, o vanduo jiems reikalingas kasdien.

Žmogus gali būti reikalingas kitiems kaip vanduo. Ir tu gali tokiu tapti! Kaip?
1. Perskaityk straipsnį dar kartą. Pasakiau pakankamai daug užuominų, todėl kitą kartą siūlau skaityti dėmesingiau.
2. Dažniau užsuk į Facebook paskyrą, kur jausies geriau. Mano užduotis tave pažadinti, ir ….. ….. …….. Spausk: https://www.facebook.com/AlexMonaco.lt