Labas vakaras!
Dėkui, už tai, kad skaitai mano straipsnius

Esu įsitikinęs, kad sekdamas mano pranešimus Facebook'e turėsi žymiai daugiau šansų išspausti daugiau naudos iš manęs - pasiekti visus savo troškimus, taigi spausk:
Alex Monaco
Dėkui, Alex’ai, jau seniai seku tave Facebook'e

Nori ilgalaikės sėkmės? NUSTOK IEŠKOTI SAVĘS!

Tikriausiai tau teko susidurti su šia kvaila sentencija:

Vertimas: Jei tu nedarai to, ką mėgsti veikti, tuomet švaistai savo laiką!

Atrodo sentencija yra logiška, tik tie, kas tuo tiki dažnai pralošia gyvenimo žaidimą. Kodėl? Supranti, tai kas tau patinka ne visada yra naudinga (ilgalaikėje perspektyvoje)!

Matai, kažkada man laaabai rūpėjo veikti tik tai, kas įdomu, todėl mielai žudžiau gyvenimą skirdamas jį kompiuteriniams žaidimams. Iš pradžių mėgau „Return to castle wolfenstain“, o po to perėjau link „Enemy territory“. Kartą, žaisdamas internete sutikau vieną lietuvį. Jis paklausė, kiek man metų. Parašiau… Jis pradėjo juoktis ir parašė, kad jam 13-ka. Tądien ištryniau „Enemy territory“… Ech… Man labai patikdavo žaisti… Laaabai. Tačiau nustojau todėl, kad dažnai tai, kas tau patinka švaisto tavo gyvenimą! O juk kalbu ne tik apie kompiuterinius žaidimus. Kalbu apie mėgstamas veiklas, hobius, profesijas… Taip jau yra, kad žmonės, suradę savo mėgstamą veiklą dažnai patiria fiasko. Tai įvyksta dėl to, kad jie nežino vieno laaaaabai svarbaus dalyko, apie kurį šiandien papasakosiu. O taip, šiandien gausi daugiau nei galėsi išsinešti, todėl šį stiprų, nuoširdų straipsnį reikės paskaityti daugiau nei vieną kartą!

APIE NEVYKĖLIUS, KURIE TURI MĖGSTAMĄ DARBĄ/UŽSIĖMIMĄ/HOBĮ.

Prieš gerą mėnesį į mane kreipėsi viena patraukli moteris. Jos vardas buvo Aura. Štai, ką jį pasakė: – Visą gyvenimą norėjau būti aktore. Turiu daug patirties. Esu vaidinusi spektakliuose, tik taip ir nenusifilmavau jokioje geroje juostoje. Buvau atrankose, tačiau nepavyksta pasiekti norimo tikslo. Mane visa tai labai liūdina. Kas iš to, kad žinau ko noriu, kai nežinau kaip pasiekti savo tikslą. Ką jau kalbėti apie santykius… Neturiu antros pusės ir..

Kaip matai, Aura nors ir žinojo, ko nori – turėjo toną problemų… Taigi, skaitytojau, atsakyk man, koks yra skirtumas tarp Auros ir žmogaus, kuris dar nespėjo atrasti jam tinkančios veiklos, pomėgio, hobio, profesijos? Atsakau: Jokio! Visi šie žmonės turi problemų!!!

Taigi, jeigu tu, tavo vaikai, arba antra pusė dar nesurado savęs, savo mėgstamos veiklos, žinok, tai menka problema, juk Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie žino ko nori, tačiau vis dar nesusitvarkė gyvenimo, ir vis dar neturi antros pusės, su kuria būtų iš tiesų laimingi…

Tikiu, kad supranti ką noriu pasakyti, tačiau kiti žmonės to nesuvokia. Jau rytoj tavo vaikui… Mhmmm, įdomu, ar turi vaikų? Jeigu neturi, tuomet turėsi. Todėl tai, ką tuoj papasakosiu tau bus aktualu. Matai, nespėsi net mirktelėti ir visuomenė pabandys tavo vaikui į galvą įkalti didžiausią surūdijusią vinį, kad galėtų ant jo užmesti pavadėlį ir… Kaip tai įvyks? Jau greitai vieni avinai pasiūlys tavo vaikams surasti savo pašaukimą, profesiją, hobį. Kiti kvailiai bandys įtikinti, kad jie taps laimingi tik po to, kai suras patinkantį jiems darbą. Tik visa tai negarantuoja nei ilgalaikės laimės, nei sėkmės!

Suaugę mėgsta klausti vaikų, ko jie norėtų būti, bet beveik niekas neklausia jų, kokiais žmonėmis jie norėtų tapti”   

– O kam kalbėti su vaikais rimtesnėmis temomis, kai jie nori tik žaisti, juk jie dar tokie maži? – paklaus vienas iš tėvelių. Na taip, nėra būtina duoti vaikams daugiau nei jie gauna iš tv, bet man atrodo, jog jie turi teisę gauti atsakymus į klausimus, kurie jiems kyla, tiesa?

O gal klystu? Kai buvau mažas norėjau žaisti su mašinėlėm. Ir man leido. Vėliau man leido užsiimti muzika. Man iš tiesų patiko groti, tačiau po to, kai mane mokykloje pažemino visų akivaizdoje, supratau, kad esu silpnas, nežinantis bendravimo paslapčių berniukas. O taip, mokykloje manęs tikrai nekentė. Visi tai žinojo, bet niekas nepaklausė manęs, ar aš noriu suprasti, kodėl manęs nekenčia. O aš norėjau suprasti. Norėjau išmokti pastovėti už save, todėl pradėjau ieškoti bibliotekose knygų. Tokių nebuvo. Taip pat negalėjau rasti informacijos apie tai, ką reikėtų daryti norintiems tapti laimingais. Vietoj protingos informacijos visuomenė man į galvą įgrūdo įvairių amerikietiškų filmukų, kuriuose problemos buvo sprendžiamos keršto būdu.

Štai taip vat…

Suprantu, su vaikais nėra paprasta. Net kai duodi jiems naudingos informacijos jie gan dažnai nesupranta kam jos reikia. Tačiau reikia tik kantrybės. Jau ne dvi dienas gyvenu su trimis moterimis, iš kurių dvi yra laaabai jaunos, todėl žinau kaip bendrauti su mažais mielais ir išsiblaškiusiais vaikučiais. O tu, mielas skaitytojau, ar žinai ką pasakysi savo vaikams arba vaikui, kai jis atsidurs gyvenimo kryžkelėje? Nori, kad tavo mylimi vaikai siektų klaidingų tikslų, kuriuos jiems įpirš visuomenė? Ar leisi visuomenei įkalti jiems į galvą surūdijusį mąstymą?

Mes visi suprantame, kad vaikams teks susidurti su nelaimingais mokytojais. Tai neišvengiama. Taigi, iš kur jie gali išmokti išminties? Iš google? Delfi? Ką atsakysi savo vaikui, kai jis pareikš, jog nežino ko nori ir kur jam reikėtų stoti? O kas bus, kai gaves super darbą, jis supras, kad nevaldo emocijų??????????????? O ką pasakysi vaikui, kai jis susipyks su antrąja puse?????? O kas bus, kai tu pats susidursi su dar viena problema? Taip, apie tave kalbu, skaitytojau. Ar žinai, kad galima per pusmetį peržengti visas transformavimosi stadijas tam, kad suprasti, kas iš tiesų šiame pasaulyje svarbiausia? (apie tai bus parašyta naujoje knygoje „Sielos drabužiai“)

Taigi, kaip pasielgsi?

Atsakyk, ko nori iš gyvenimo? Kokiu žmogumi nori tapti? Ar žinai, ko turėtų išmokti kiekvienas žmogus? O gal nori surasti save kokioje nors žmonių sukurtoje profesijoje? Vis dar nori trumpalaikės laimės? Tuomet susirask mėgstamą darbą! Bet kur garantija, kad po penkių metų tu dar norėsi dirbti ten pat? M? O kas jeigu tau atsibos dirbti „svajonių“ įmonėje? O kas jeigu įmonė bankrutuos? Kalbu apie tai, kaip ilgam laikui prisijungti prie sėkmės generatoriaus, žmogau!

SĖKMĖS GENERATORIUS

Šventai tikiu, kad sėkmė priklauso ne nuo žinojimo, ką tau patinka veikti, o nuo to, ar suvoki, ko tau reikia, kad taptum hyper sėkmingu žmogumi. Norėdamas, kad įsimintum pagrindinę mintį dar kartą pakartosiu svarbiausią: sėkmė priklauso ne nuo žinojimo, ką tau patinka veikti, o nuo to, ar suvoki, ko tau reikia, kad taptum hyper sėkmingu žmogumi.

Taigi, patarčiau tau nusišvilpti į mėgstamus darbus. Taip, man neįdomu ar mėgsti siūti, kabinti merginas, programuoti, piešti. Siūlau imtis darbų, kurie padės tau tapti emociškai stipriu, įkvepiančiu žmogumi! Būtent tokius darbus propaguoja sėkmingi žmonės. O gal esu neteisus ir visų laimingų žmonių dienos susideda tik iš mėgstamų veiklų? Įsivaizduok, kaip olimpines žaidynes laimėjęs čempionas, prakaituodamas sporto salėje sako: „If you are not doing what you love, you are wasting your time.“

Ar tu bent įsivaizduoji, kiek daug dirba sportininkai, kad palaikytų formas?

Negi manai, kad jiems patinka valandų valandas leisti sporto salėje? Suprask, jeigu sportininkai galėtų pasiekti tikslą be sporto salės, tuomet leistų laiką tik varžyboms arba poilsiui!!! Tačiau jie dirba!!! Olimpiadai jie ruošiasi metais! Taip, treniruotis valandų valandas nėra įdomu, tačiau reikia. Taigi, jeigu nori būti stiprus dvasiškai + emociškai, privalai kaip ir tie sportininkai, treniruotis kasdien. Jie treniruoja kūno raumenis, o tu turėtum treniruoti smegenis! O taip, tik nuobodžios mąstymo/charakterio/sąmonės treniruotės daro mus išmintingais žmonėmis.

– Alex, tai, ką sakai yra aišku. Tik kur mes galime viso to išmokti? – pasakys vienas iš skaitytojų. Deja, žmonija yra pernelyg atsilikusi, todėl nei mokyklose, nei universitetuose tu negausi kokybiškų laimės + sėkmės pamokų. Tiesa, Lietuvoje viena mokykla yra. Čia moko projektų valdymo, ir t.t. bet šiandien nepareklamuosiu jos. Man reikia laiko, kad patikrinčiau ar viskas ten ok, o kolkas… Pradžiai svarbiausia suprasti, jog tau reikia ne to, ko tu nori, o to, ko tau iš tiesų reikia. Taip, darbas su savo charakteriu nėra įdomus, tačiau ateityje tai suteiks tau daugiau gerų emocijų, pilnatvės, ramybės. Suvokęs, ko man reikia mečiau viską ką mėgau. Iškeičiau mokėjimą groti natomis į mokėjimą groti esančiomis manyje emocijomis (emocijų valdymo menas).

BAZINIAI ĮGŪDŽIAI

Jeigu tu turi mėgstamą darbą, bet tau vis dar kažko trūksta, tuomet tau reikia gauti bazinių super sėkmingo žmogaus įgūdžių. Jeigu tu neturi nei mėgstamo darbo, nei žinai ko nori, tau taip pat reikia mokytis super sėkmingo žmogaus bazinių įgūdžių. Kur mokytis šių įgūdžių?

Mokyklose? Švietimo sistema mano, kad suteikia vaikams „bendrąjį išsilavinimą“. Ha ha… Tu supranti ką noriu pasakyti, todėl mokykla ne išeitis. O kas darosi universitetuose? Kodėl jie nesuvokia, kad per artimiausius 10 metų bus sukurta šimtai naujų profesijų, todėl šiandien studentus reikia mokyti ne tik profesinių, bet ir žmogiškųjų savybių? Atsakyk, kas iš to diplomo, kai nesuteikiama pakankamai informacijos apie tai, kaip gauti darbą? Tiesa, profesinės žinios nėra blogai, tačiau kas iš to, kad klinikose dirbantis diplomuotas gydytojas nesugeba susikalbėti su pacientu, ir su savimi??? Bazinių žinių stoka…

Alex, kur galima išmokti super bazinių įgūdžių? – paklaus vienas iš skaitytojų. Atsakysiu. Gali susirasti darbą, kuris keičia tave kaip žmogų. Siūlau įsidarbinti projektų vadovu!!! – AŠ nenoriu dirbti projektų vadovu, verslininku, pardavinėti produktus, dėvėti švarką… “ – pasakys kažkas. Turiu šiam žmogui atsakymą. Manai, svajojau dirbti projektų vadovu? Nors to darbo laaaaaabai nemėgau (pradžioje), jaučiau kaip kiekvieną dieną įgaunu vis daugiau žinių ir pasitikėjimo. Juk man reikėjo bendrauti su pirkėjais, darbuotojais, po velnių! Turėjau juos suvaldyti ir… – Alex, kaip man gauti projekto vadovo darbą? Neturiu patirties! – paklaus vienas iš skaitytojų. Turiu pasiūlymą. Nuvažiuok į didelį, prikimštą mažų įmonių pastatą ir pasibelsk į kiekvienos įmonės duris! O taip, tu patirsi daugybę emocijų, tik argi ne dėl to mes gyvenam? Niekas tikrai nesitikės, kad žmogus ateitų pas juos teisiai į ofisą ir pasiūlytų savo paslaugas. Tai bus didžiulė staigmena. Esu taip daręs ne kartą. Ir Anglijoje, ir Lietuvoje. Jau esu rašęs apie tai, kaip aš gavau darbą. Štai laaabai nuoširdus straipsnis: kaip-gauti-darba

Nagi kaip pasielgsi???

O gal tau pakanka to, ką turi? Primenu, ši svetainė (monaco.lt) skirta tiems, kas nori pasiekti kažko daugiau!

O gal neturi laiko???

Žinai, kas mane stebina labiausiai? Didelė dalis besiskundžiančių dėl laiko stokos vyrų, kažkokiu būdu žino viską apie naujausius holivudinius filmus. Jie žino, kurie filmai yra geri, o kurie yra š… Kinažmogiai… Noriu išrėkti šiems žiūrovams į veidus šiuos žodžius: Jūs esate priklausomi nuo pramogų! Sugebate tik spaudinėti mygtukus! Jūs manote, kad kiti žmonės turi daugiau laiko! Jūs klystate!

Štai ką rašė Arnoldas Švarcenegeris: „Padariau didelę pažangą pradiniame savo treniruočių etape, kai tarnavau Austrijos kariuomenėje bei turėjau daug įvairių reikalų. Kai šešias savaites dalyvavome manevruose Čekoslovakijos pasienyje, turėjau penkiolika valandų per parą vairuoti tanką, rankiniu siurbliu pripumpuoti kuro, „kovoti“ su milžiniškais kuro bakais ir užsiimti remontu. Miegojome apkasuose arba po tankais, keltis turėjome šeštą valandą ryto. Tačiau mano draugas ir aš kėlėmės penktą, įlįsdavome į tanko instrumentų kabiną, kur saugojome savo svarmenis ir kol visi atsikeldavo, mes treniruodavomės visą valandą. Pasibaigus dieninių pratybų daliai, treniravomės dar vieną valandą. Negaliu įsivaizduoti sudėtingesnių sąlygų treniruotėms, todėl sakau, kad surasti laiko ir jėgų užsiėmimui, tai interesų klausimas. Tas kas nori visada, bet kurioje situacijoje ras laiko ir vietą treniruotėms!“

Kaip matai, Švarcenegeris nesiteisino dėl laiko stokos. Būdamas 19-kos jis persikraustė į Miuncheną, kur dirbo fitneso klube. Jis vos pajėgė išsinuomoti butą. Miegojo ant grindų treniruoklių salėje. O tu kur miegi? Šiltoje lovytėje? Šaunuolis! O Arnoldas net neturėjo interneto, tačiau jame buvo daugiau noro pasiekti tikslo nei tavo internete informacijos! O kiek tu turi noro? Kiek skiri laiko saviugdai? Esu įsitikinęs, šią akimirką tūkstančiai dvikojų mąsto apie tai, kaip pradurti dar vieną paną…

Paboldinsiu, siūlau mankštinti ne tik raumenis, bet ir tą masę, kuri yra galvoje! Gerai būtų tai daryti kasdien! Žinau, tai nuobodu. Suprantu, daryti džigudžigu yra daug paprasčiau, atitrauki užtrauktuką ir opa – šnai! O kai gimsta vaikutis, pasirodo, nėra ką jam pasakyti… Prisipažinsiu, pats buvau pašlemėkas, todėl žinau, kas yra laiko švaistymas, o kas ne. Todėl esu pasiuntęs velniop ne vieną mokinį, kuris skyrė daugiau laiko merginoms, nei smegenims! Supraskite teisingai, ponai, moterims reikia skirti laiko, tačiau jo reikėtų skirti ir asmenybės stiprinimui! Dėmesio: jeigu tau pasirodė, kad siūlau atsisakyti mėgstamų pomėgių ir įvairių trumpalaikių malonumų, žinok mano tikslas buvo kitoks! O taip, tu tikrai gali dirbti tai kas patinka – siekti trumpalaikių malonumų! Bet nepamiršk, kad gali sieketi kažko didingesnio, to kas suteikia ilgalaikį intelektualų PASITENKINIMĄ!!!

P.s. Turiu prašymą. Kai kažkas iš pažįstamų, draugų pasakys nežinąs, ko nori, arba pareikš, kad nerado pašaukimo, pasakyk jam šiuos žodžius: jeigu tu nežinai kam esi gimęs, nesi suradęs savęs, mėgstamos profesijos ir hobio, tai tikrai ne problema! Yra daug svarbesnių dalykų!

Pasakęs šiuos žodžius nusišypsok ir daugiau nieko nesakyk. Jeigu pašnekovas paklaus ką tu turi galvoje, pasidalink šiuo straipsniu.

Iki.

Alex Monaco

16 komentarų
  1. gruodžio 4, 2017
    • gruodžio 4, 2017
  2. gruodžio 4, 2017
  3. gruodžio 4, 2017
    • gruodžio 4, 2017
  4. gruodžio 4, 2017
  5. gruodžio 4, 2017
  6. gruodžio 4, 2017
    • gruodžio 5, 2017
  7. gruodžio 4, 2017
  8. gruodžio 5, 2017
    • gruodžio 5, 2017
    • gruodžio 5, 2017
    • gruodžio 6, 2017
  9. gruodžio 5, 2017
    • gruodžio 5, 2017

Komentuokite

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

.